60 METŲ SIEKIANT HORIZONTO. Pianistės Alos Bendoraitienės jubiliejui
Spalio 22-osios vakarą gausus muzikų ir muzikos mylėtojų būrys susirinko į „Organum“ salę į ypatingą šventinį koncertą - pianistė ir fortepijono pedagogė Ala Bendoraitienė šventė savo jubiliejinę sukaktį. Kartu su jubiliate scenoje taip pat išvydome gražų būrį puikių muzikos atlikėjų, klausėmės įvairios ir spalvingos programos, kas atspindėjo plačią ir įvairiapusišką jubiliatės kūrybinę veiklą.
Nuo pirmųjų žingsnių į muzikos pasaulį Alą lydėjo ypatingi mokytojai. Mokslai Kauno Juozo Naujalio meno mokykloje prasidėjo mokytojos Evos-Ben Zvi fortepijono klasėje, kurios ypatingą charizmą Ala ryškiai prisimena ir šiandien. Vėliau Ala mokslus tęsė mokytojos Birutės Strolienės klasėje. Po J. Naujalio mokyklos sekė studijos dabartinėje Lietuvos muzikos ir Teatro akademijoje. Ala pateko į prof. Stasio Vainiūno fortepijono klasę. Deja, po metų Alos studijų prof. Stasys Vainiūnas išėjo Anapilin ir tuomet Ala tesė studijas Mūzos Rubackytės klasėje. Po pagrindinių studijų LMTA Ala Bendoraitienė tobulinosi kamerinio ansamblio asistentūroje pas prof. Eugenijų Paulauską, taip pat pas Šopeno muzikos žinovę, prof. Barbarą Hesse-Bukowską Varšuvoje. Taigi, Alos Bendoraitienės muzikinę pasaulėžiūrą ir profesinį akiratį formavo įvairios pianistinės mokyklos ir tradicijos. Dabar Ala savo profesines paslaptis perduoda savo mokiniams Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje.
Jubiliejinį koncertą Alą Bendoraitienė pradėjo su nepaprastai šviesiu Johano Sebastiano Bacho vargoniniu choralu „Jėzau, žmogaus širdies džiaugsme“, kuris nuskambėjo tarsi ta šviesi padėka visiems pianistės mokytojams.
Per visą savo karjerą Ala Bendoraitienė akomponavo didžiuliam būriui solistų – tiek vokalistams, tiek instrumentininkams - smuikininkams Rūtai Lipinaitytei, Daliai Kuznecovaitei, Vilhelmui Čepinskiui, Miglei Dikšaitienei, Indrei Andriuškevičiūtei, klarnetinininkui Rimvydui Savickui, LMTA Vilniuje ir Kaune profesorių klarnetininko prof. Algirdo Budrio, Juliaus Černiaus, fleitininko Valentino Gelgoto ir profesoriaus Raimundo Katiliaus klasėse. Alos kraityje - 18 koncertmeisterės diplomų tarptaut. prestižiniuose konkursuose. Vienas iš jų - 1996 m. Tarptautinio R. Lipitzerio smuikininkų konkurse Italijoje su Dariumi Dikšaičiu. Šio konkurso antrajame antrajame ture už geriausią kamerinės muzikos sonatos atlikimą ( S. Prokofjevo Sonata smuikui ir fortepijonui f - moll) pelnė specialųjį prizas. Tada pianistė sulaukė pasiūlymo koncertuoti kaip solistei Serbijoje.
Pirmasis solistas, žengęs su Ala į šventinio koncerto sceną buvo trimitininkas Algirdas Januševičius, su kuriuo pianistę sieja ilgametė scenos bičiulystė dar nuo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) įsteigimo laikų. Algirdas šiame orkestre groja nuo pirmųjų orkestro veiklos metų, Ala anuomet vykdė orkestro pianistės pareigas. Šįsyk duetas atliko D. Hunsbergerio aranžuotą airių poeto dainą “Believe Me, If All Those Endearing Young Charms”, fortepijonui ir trimitui.
Dar prof. Eugenijaus Paulausko kamerinio ansamblio asistentūroje užsimezgė Alos Bendoraitienės ir smuikininkės Ilonos Klusaitės kūrybinė draugystė. Abi atlikėjas vėl išvydome jubiliejinio koncerto scenoje – jos atliko Maxo Brucho Romansą op.85.
Emociškai stipriai nuskambėjo iš Šveicarijos žydų šeimos kilusio amerikiečio Ernesto Blocho kūrinys smuikui ir fortepijonui „Nigun“, kas hebrajų kalba plačiąją prasme reiškia religinę giesmę. Kartu su Ala šį kūrinį griežė smuikininkė Rašel Avital Katz, kuriai pianistė akompanavo iki pat 12 klasės Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje, taip pat daugelyje jos konkursų ir koncertų. Šiuo metu smuikininkė gyvena Izraelyje, o kūrinio atlikimą skyrė islamistų teroro aukų Izraelyje atminimui.
Romantinėmis ir impresionistinėmis spalvomis koncertą nušvietė Claros Schumann Trys Roansai obojui ir fortepijonui, kuriuos su Ala atliko Ugnius Dičiūnas bei Claud‘o Debussy Rapsodija klarnetui ir orkestrui, kurią su Ala atliko Erikas Šlakaitis. Abu solistai yra pelnę laurus tarptautiniuose konkursuose, kuriuose jiems ir akompanavo Ala Bendoraitienė.
Ala Bendoraitienę jubiliejiniame koncerte išgirdome ir kaip pianistę-solistę. Ji paskambino ukrainiečių kompozitoriaus Valentino Sylvestrovo „Messenger-1996“, kuriame atskleidžiami mūsų visų sąsajos su išėjusiais Anapilin ir čia vėl buvo prisiminti išėjusieji Alos mokytojai.
Dainininkė Raimonda Tallat-Kelpšaitė daugelyje operų, operečių yra sukūrusi ryškius vaidmenis ir yra bendradarbiavusi su įvairiais Lietuvos orkestrais, ji klausytojams puikiai žinoma kaip šou ansamblio “Panterų trio” solistė, Auksinio scenos kryžiaus laureatė už geriausią darbą operetės srityje. Jos kūrybinė bendrystė su Ala Bendotaitiene tęsiasi nuo 2017-ųjų. Jubiliejiniame koncerte jos atliko Vidmanto Bartulio „Muzikai“ ir Tomo Kutavičiaus “Mėnesienoj žydinti žolė”.
Valtornė – vienas iš tų pučiamųjų instrumentų, kurie koncertuose rečiau skamba kaip soliniai instrumentai, bet jų ryškus ir atpažįstamas tembras visada išsiskiria orkestro garsiniame peizaže. Ala Bendroraitienė su valtornininku Mindaugu Gecevičiumi yra įrašiusi 9 valandų trukmės programą radijuje, o šiame koncerte su valtornininke Jurgita Staniulyte Jankevičiene, kuriai akompanavo dar jos studijų metais, atliko latvių kompozitoriaus Mendelio Bašo “Pasaką”. Antroje koncerto dalyje jos atliko dar vieną populiarų kūrinį – ukrainiečio Miroslavo Skoryko „Melodiją“.
Ilgametis LVSO primarijus smuikininkas Zbignevas Levickis, prof. Raimundo Katiliaus mokinys, yra ne tik ryškus atlikėjas-solistas, bet ir niekada žodžio kišenėje neieškantis pašnekovas, pasakotojas, kurio šmaikščių ir profesionalių komentarų televizijos eteryje ne vieną sezoną klausėsi LRT žiūrovai. Zbignevas jubiliejinį koncertą papildė spalvingais prisiimtinais apie scenos bendradarbiavimą su Ala Bendoraitiene, o ir jų muzikinis numeris R. Rimskio-Korsakovo „Kamanės skrydis“ tapo smagiu koncerto pokštu, bandant sumušti paties Zbignevo šio kūrinio atlikimo greičio rekordą. Prisimintas ir abiejų atlikėjų koncertinis turnė Lenkijoje, kai teko kūrinį užbaigti su nutrūkusia smuiko styga.
Pirmosios juibiliejinio koncerto dalies pabaigai klausytojai turėjo patirti malonų siurprizą, nes Alos paskambintas F. Šopeno Skerco b-moll darsyk įrodė nepriekaištingą Alos pianizmą, artistinę charizmą ir priminė dar ne vieną jos kūrybinės solistinės biografijos faktą: dar 2006-ais koncerto Belgrade metu įrašė savo solinę kompaktinę plokštelę su lietuvių ir serbų kompozitorių kūriniais, o nuo dar nuo 1990 m. apie dešimtmetį Ala Bendoraitienė buvo Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamo LVSO pianistė-solistė. Su LVSO groti 5 soliniai koncertai Italijoje, įsimintinos gastrolės ir Prancūzijoje, kur su orkestru Alai teko atlikti K. Sen-Sanso Trečiojoje simfonijoje solinę vargonų partiją (Ala fakultatyviai studijavo ir vargonus pas prof. L. Digrį bei prof. V. Survilaitę), Estorilo festivalyje Portugalijoje teko skambinti ir klavesinu. 1995-ais, kai Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje Gintaras Rinkevičius su LVSO statė Richardo Wagnerio „Skrajojantį olandą“, klavyrinėms repeticijoms su solistais pasikvietė būtent Alą Bendoraitienę, tad solistų parengimas operos pastatymui buvo dar viena solidi jos profesinė patirtis. Iki šiol Ala Bendoraitienė yra dalyvavusi daugiau kaip 3000 koncertų. Tarp jų - Prancūzijoje 2008 m Moulin d'Andé skambino M. K. Čiurlionio, St. Vainiūno, J. Andrejevo, F. Chopino, F. Schuberto, W.A.Mozarto kūrinius, nuo 2009-ųjų iki 2015-ųjų kasmet koncertavo Kosta Rikoje San Chosė, kur atliko F.Chopino, V. Barkausko, V.Bartulio, J.Andrejevo, C.Sochumann, R.Schumann, B. Dvariono, M.K.Čiurlionio kūrinius 2015 m Kinijoje surengė 5 solinius koncertus, salėje „Organum“ pasirodė 2017-ais, kur su prof. V. Liadovu atliko kūrinius dviem fortepijonams, 2022-ais m. – vėl San Chosė, kur skambėjo C. Debussy, M. Ravelio, C. Franko , M. K. Čiurlionio, F. Chopino, M. Alfaquell‘o, V.Bartulio, Z. Bružaitės kūriniai. 2022-aisiais pelnė laureatės vardus solo ir kamerinių ansamblių kategorijoje Tarptautiniame pedagogų - atlikėjų konkurse Varšuvoje.
Dar vienas įdomus žanras Alos kūrybinėje biografijoje – vadinamoji „melodelaklamacija. Nuo 2018–ųjų pianistė bendradarbiauja su aktore ir skaitove Agne Sabulyte. Koncerte klausėmės Agnės Sabulytės skaitomų Jono Meko eilių, kurias Ala Ala Bendoraitienė palydėjo prancūzų džiazo pianisto ir kompozitoriaus Claudo Bollingo kūrinio “Sentimentale” savo aranžuote fortepijonui (nes originaliai kūrinys skirtas fleitai ir fortepijonui).
Koncerte pasirodė ir fleitininkas Mindaugas Juozapavičius. Jis yra LVSO fleitų grupės koncertmeisteris, kuris su Ala Bendoraitiene atliko Franciso Poulenco “Kantileną” iš sonatos fleitai ir fortepijonui.
Šalia koncertinės veiklos jau daugelį metų trunka intensyvi Alos Bendoraitienės pedagoginė veikla. Ala yra ilgametė Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos mokytoja-ekspertė. Nuo 2008 metų ji bendradarbiauja su Kosta Rikos Nacionaliniu Universitetu San Chose ir Aukštųjų Menų Universitetu - dėsto fortepijoną, skaito paskaitas konferencijose, veda meistriškumo kursus, rengia savo koncertus. Jos iniciatyva kostarikiečiai koncertavo Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, atvyksta studijuoti į Lietuvą. Nuo 2014 m. Ala inicijavo ir kas du metus pakaitomis Lietuvoje ir Kosta Rikoje organizuoja tarptautinį šiuolaikinės muzikos festivalį – pianistų konkursą „Šimtmečio muzika“. A. Bendoraitienė yra apdovanota ir „Kultūros Ambasadorės Lietuva – Kosta Rika“ diplomu. Taigi ir jubiliejiniame koncerte patyrėme Kosta Rikos ženklų. Su trimitininku Algirdu Januševičiumi pianistė atliko dar vieną labai spalvingą ir stilingą kūrinį - kostarikiečio pianisto, dailininko, poeto ir kompozitoriaus Marvino Camacho „Scherzo“.
Jubiliejinio koncerto finalui nuskambėjo Astoro Piazzola „Grand Tango“. Šį kūrinį Ala Bendoraitienė atliko su M.K. Čiurlionio mokyklos kolege violončelininke, mokytoja-eksperte Ramute Kalnėnaite.
Pasak pačios pianistės - kiek orkestre instrumentų, tiek ir programų kaip koncertmeisterei-akompaniatorei jai teko parengti. Žinoma, visi solistai jubiliejiniame koncerte niekaip nebūtų „sutilpę“, tačiau patyrėme plačią Alos kūrybinės veiklos paletę, kurią labai profesionaliai, išsamiai ir gyvai pristatė koncertą vedusi muzikologė Lukrecija Stonkutė.
Ala Bendoraitienė ne kartą prisimena savo pirmąją fortepijono mokytoją Eva Ben-Zvi, kuri ją nukreipė siekti to nepasiekiamo horizonto - atrodo jį matai, bet prieini, o jis vėl tolsta…” Turint omeny jubiliejinio koncerto įvairovę, neabejoju, kad Ala Bendoraitienė dar sieks ne vieną horizontą, juolab, kad Ala apima ne tik pedagoginę ir koncertinę veiklas, ji daug sykiu darbavosi ir įvairių konkursų vertinimo komisijose Serbijoje, Prancūzijoje, Kosta Rikoje ir Lietuvoje.
Jau bebaigiant rengti spaudai šį tekstą, atėjo dar viena džiugi žinia iš Kosta Rikos – Ala Bendoraitienė buvo apdovanota dar vienu Kultūros ambasadorės diplomu.
Susiję nariai
Tomas Bakučionis
Pianistas, klavesinininkas, vargonininkas, muzikos kritikas, kultūros politikos analizė ir apžvalgos
Ala Bendoraitienė
Pianistė, LMTA koncertmeisterė-ekspertė, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokytoja metodininkė