Ansamblis „Musica humana“: 50 metų skambanti odisėja

2024 m. balandžio 24 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje paminėta legendinio kamerinės muzikos ansamblio „Musica humana“ 50-mečio jubiliejus. Koncertas „Muzika žmogui ir dangui“ tarsi laiko mašina nukelė klausytojus per turtingą ansamblio kūrybinę kelionę, atskleisdamas ne tik jo praeities klodus, bet ir žadantį ateities skambesį.

Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinio ansamblio „Musica humana“ kūrybinis kelias prasidėjo 1974 metais. Jo koncertai buvo vieni pirmųjų senosios muzikos autentiškos interpretacijos atgaivinimo Lietuvoje ženklų.

Vakaro atmosferą nuo pat pirmųjų akordų sukūrė maestro Roberto Beinario vadovaujamas „Musica humana“ kolektyvas. Jų virtuoziškumas ir muzikinis subtilumas  tarsi hipnotizavo publiką, vedė per įvairias epochas ir stilius.

Koncerto pradžioje suskambo mūsų klausytojams nežinomas Bernard Wayne Sanders (g. 1957) „Malonės ornamentas" („Ornament of Grace") obojui, vargonams ir styginiams (Gedimino Kviklio aranžuotė). Šį spalvingą kūrinį subtiliai išraiškingais  obojaus  garsais užpildė Robertas Beinaris, o vargonais grojo  koncertuojantis vargonininkas ir pedagogas, Amerikos vargonininkų gildijos narys Virginijus Barkauskas, gyvenantis Niujorke, su kuriuo užsimezgė glaudi muzikinė partnerystė. Nuostabi  meninė išraiška, sujungianti obojaus, styginių ir vargonų tembrą praktiškoje, visiems muzikantams įsimintinoje kompozicijoje.

Koncerto pirmą dalį vainikavo dieviško grožio himnas, kupinas džiaugsmo ir dėkingumo už gyvenimo dovaną Marco-Antoine’o Charpentier oratorijos „Te Deum“ D-dur, H.146 solistams, chorui ir orkestrui atlikimas. Šį monumentalų 11 dalių kūrinį atliko solistai: Dovilė Kazonaitė (sopranas), Aistė Benkauskaitė (mecosopranas), Edmundas Seilius (tenoras), Egidijus Dauskurdis (bosas), Valstybinis choras VILNIUS (meno vadovas ir vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas), jungtinis orkestras MUSICA HUMANA, papildytas LMTA Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros studentais ir alumnais, Čiurlionio kvartetas. Dirigavo Artūras Dambrauskas.

Marc-Antoine Charpentier (1643-1704) sukūrė šešis „Te Deum“ kūrinius, tačiau tik keturi iš jų išliko. Labiausiai dėl didelio preliudijos populiarumo geriausiai žinomas yra Te Deum D-dur, H.146, parašytas kaip didysis motetas solistams, chorui ir instrumentiniam akompanimentui.

Per visus amžius senasis „Te Deum“ himnas dažnai būdavo pritaikomas muzikai, taip švenčiant karines pergales ar kitus reikšmingus įvykius. Tačiau tiksli šio Charpentierio kūrinio paskirtis nėra žinoma. Manoma, kad kūrinys sukurtas, kai kompozitorius Paryžiuje dirbo jėzuitų muzikos mokytoju. Gali būti, kad šis kūrinys buvo parašytas švęsti Liudviko XIV pergalei prieš sąjungininkus Steenkerke Flandrijoje (1692 m.).

Gyvenimo metu Charpentier buvo labai gerbiamas žinovų ir užėmė svarbius postus už karališkojo dvaro ribų, tačiau daugiausia dėl Jean-Baptiste Lully (1632-1687) pavydo jis niekada neturėjo jokių pareigų dvare ir negavo jam priklausančių garbės ženklų.

Jau gyvenimo saulėlydyje jis parašė ironišką ir graudžią „laidotuvių kalbą“ sau pačiam, kurioje save vaizduoja kaip į žemę sugrįžusią dvasią: “Buvau muzikantas, laikomas geru tarp gerų muzikantų ir neišmanančiu tarp neišmanančių. O kadangi tų, kurie mane niekino, buvo daugiau nei tų, kurie gyrė, muzika man teikė mažai garbės ir didelę naštą. Ir kaip nieko neatnešiau į šį pasaulį gimdamas, taip nieko ir neišsinešiau mirdamas”.

XX amžiuje pamirštą kūrinį 1953 m. iš naujo atrado prancūzų muzikologas Carlas de Nysas. 1954 m. instrumentinė preliudija Marche en rondeau buvo pasirinkta kaip temine muzika prieš Europos transliuotojų sąjungos transliacijas, įskaitant Naujųjų metų Vienos filharmonijos koncertą, Eurovizijos dainų konkursą ir kt. Nuo tada Guy'aus Lamberto aranžuotas preliudas, kurį atlieka Louiso Martini vadovaujamas orkestras, yra žinomiausias Charpentier kūrinys.

„Musica Humana“ neapsiriboja tik koncertais – per pastaruosius penkerius metus pastatyti net keturi lietuvių kompozitorių sukurti sceniniai kūriniai, liudijantys nenuilstantį „Musica humana“ kūrybiškumą ir drąsą. Todėl antroje koncerto dalyje buvo stengiamasi klausytojams pateikti pastarųjų metų reikšmingus pasiekimus.

Antros dalies pradžioje buvo parodyta istorinės operos-triptiko „Neringa" apie Kuršių nerijos žemę vaizdo jrašo fragmentai. Operos, kurią man teko matyti Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje Juodkrantėje, premjera įvyko festivalio „Kuršių nerija 2021“ metu, sulaukusi didžiulio susidomėjimo ir sėkmės. Muziką šiai įspūdingai operai sukūrė trys kompozitoriai: Vaida Striaupaitė-Beinarienės – „Jūra“, Loretos Narvilaitės – „Kopos“, Algirdo Martinaičio – „Pušys“. Pradžioje buvo jūra, tada formavosi kopos, o vėliau, kad kopų neišpustytų, žmonės sodino pušis. Operos idėjos autorius – Robertas Beinaris, režisierius – Vytautas Rumšas, o įspūdingą scenografiją sukūrė dailininkai Jūratė Bučmytė ir Albertas Krajinskas. Ryškius vaidmenis šioje operoje sukūrė ne tik visiems gerai žinomi operos solistai, bet ir nauji talentai. Pagrindinį Neringos vaidmenį sukūrė Aistė Pilibavičiūtė (sopranas), Naglio – operos solistas Ramūnas Urbietis (baritonas), Motinėlės – Aistė Benkauskaitė (mecosopranas), Žynio – Egidijus Dauskurdis (bosas), Saulės, Deivės Laimos - Kristina Zmailaitė (sopranas), Slibino – Romanas Kudriašovas.

Dalyvavo Klaipėdos choras „Aukuras“, Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Neringa“, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro liaudiškos muzikos kapela „Joldija“, prie sėkmingo pastatymo prisidėjo vaizdo menininkai, fotografai, šviesų dailininkai, garso režisieriai. Festivalio orkestro „Musica humana“ sudėtį papildė Čiurlionio kvartetas ir gausus talentingų Lietuvos pūtikų ir mušamųjų atlikėjų būrys.

Operos libretą parašė Neringos gyventoja, žinanti visus legendos ir šio krašto istorinius, kultūrinius akcentus, lituanistė Gintarė Dikšienė. Pasakojama tokia legenda: „Neatmenamais laikais, kai dar Kuršių nerijos nebuvo, o jos vietoje kyšojo tik salų grandinė, vienoje jų gimė mergina, kurią tėvai pavadino Neringa. Geltonkasė gražuolė išaugo į milžinę. Ji visaip padėdavo žmonėms – gelbėdavo žvejus, jūros nuneštus toli nuo kranto, varydavo žuvis į tinklus. Kartą jūrų dievas Bangpūtys taip įsisiautėjo, kad jūra nenurimo visus metus. Tada žmonės paprašė Neringą apsaugoti juos nuo siautulingų bangų. Neringa ėmė semti į prijuostę smėlį ir pilti jį tarp tų salų. Kur pylė, yra matyti iki šiol – ten aukštesnės kopos pūpso. Taip ji supylė didžiulį pylimą, kuris nuo jūros atskyrė ramų užutekį. Jame žvejai galėjo gaudyti žuvį nesibaimindami, kad bus nunešti toli jūron.“

Vėliau scenoje pasirodė didelis būrys ansamblio draugų bei scenos partnerių, kurie kartu kūrė ypatingą vakarą. Tai solistai Dovilė Kazonaitė, Simona Liamo, Aušra Liutkutė, Kristina Zmailaitė (sopranai), Judita Leitaitė (mecosopranas), Eimantas Bešėnas, Edmundas Seilius (tenorai), Linas Drąsutis, Deividas Staponkus (baritonai), baleto artistė Olga Konošenko, Sostinės vaikų ir jaunimo choras „KIVI“ (vadovė Danguolė Aukselienė), Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos choras VIVA VOCE (vadovai Virginija Katinienė ir Raimondas Katinas), ansamblis MUSICA HUMANA. Dirigentas Robertas Beinaris.

Buvo parodyta kompozitorės Vaidos Striaupaitės–Beinarienės kamerinės operos-baleto „Meilės legenda" (režisierė Aušra Krasauskaitė) pagal V. Mykolaičio-Putino poemą „Žilvinas ir Eglė“ fragmentai. Modernus dramaturginis lietuvių poezijos klasiko žvilgsnis į legendą įkvėpė kūrėjų komandą dar labiau išryškinti poeto paliestas žmogiškąsias linijas. Kūrėjų tikslas – ne chrestomatinis-folklorinis ar iliustratyvus legendos atkūrimas, bet, atsirėmus į savo tautos palikimą, per muziką, balsą ir judesį pateikti temas ir problemas, suprantamas ir išgyvenamas šiandien visame pasaulyje. Šio naujausio Vaidos Striaupaitės–Beinarienės sceninio kūrinio premjera buvo pristatyta festivalio „Šv. Jurgio meno sezonas“ Marijampolės kultūros centre 2023 m.

Vaidos Striaupaitės-Beinarienės muzika – tai lyg kelionė per garsų ir emocijų pasaulį, kurį įkvepia aplinka, gamtos šnabždesiai, meno šedevrai ir liaudies dainų melodijos. Kiekvienas jos kūrinys – tai lyg maža visata, kupina netikėtų atradimų ir nepakartojamų skambesių.

Kompozitorė meistriškai valdo kamerinės ir solo muzikos žanrus, nuolat ieškodama naujų skambesio spalvų ir netradicinių garso išgavimo būdų. Ypač ryškiai tai atsiskleidžia jos gausioje kūryboje pučiamiesiems instrumentams, kur gimsta daugiabalsės melodijos, vienalaikis dainavimas, perkusiniai efektai ir netikėti garso išgavimo būdai.

Toliau koncerte sekė fragmentai iš kompozitoriaus Giedriaus Svilainio (g. 1972) miuziklo „Dzūkiška sakmė apie Dzievulį ir žmogelį“ pagal prelato Broniaus Bulikos pasakojimą, persakytą kunigo Pranciškaus Čivilio, libreto autorius Juozas Žitkauskas, režisierius Vytautas Rumšas. Kūrinio premjera vyko Dzūkijos (Dainavos) metų uždarymo renginyje Varėnos kultūros centre Sakralinės muzikos festivalio „Su palaimintuoju Teofiliumi 2023“ metu. Ypatingai meną mylinčio ir puoselėjančio kunigo Pranciškaus Čivilio dėka Senosios Varėnos, kuri yra Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimtinė, bažnyčioje rengiamas Palaimintojo Teofiliaus Matulionio festivalis. Tai vietos bendruomenės, vietinių, ypač vaikų, kolektyvų, Varėnos meno mokyklos ir Filharmonijos ansamblio „Musica humana“ sinergijos pavyzdys.

Koncerto pabaigoje nuskambėjo dar vienas kompozitorės Vaidos Striaupaitės-Beinarienės opusas. Tai pagal Aldonos Liobytės stilizuotą pasaką 2012 m. sukurtas nuotaikingas miuziklas vaikams „Sidabrinis Ežerinis“, eiliuoto teksto autorė Alma Karosaitė, režisierius Kristupas Kavaliauskas. Miuzikle kalbama apie laiką, kurį skiriame savo artimiausiems žmonėms, apie vaiko ištvermę ir drąsą, apie kantrybę, užsibrėžtą tikslą ir atkaklumą jo siekiant. Taip pat pasaka yra kupina vandens pasaulio paslapčių, ryškių spalvų ir įdomių, nuotaikingų personažų.

Šie kūriniai, atspindintys įvairiapusišką ansamblio repertuarą, nuo lyriškų baladžių iki dramatiškų scenų, atskleidė ne tik „Musica humana“ meistriškumą, bet ir lietuviškos muzikos įvairovę.

Jubiliejinio vakaro kulminacija tapo naujausios kompaktinės plokštelės ir ansamblio jubiliejui skirtos knygos pristatymas. Šie leidiniai tarsi amžinos dėžutės uždarė 50 metų muzikinius perlus, kartu atverdami duris į dar įspūdingesnę ateitį.

Už išskirtinį indėlį į muzikos meno plėtrą „Musica humana“ vadovas, prof. dr. Robertas Beinaris buvo apdovanotas Filharmonijos įsteigtu garbės ženklu „Tarnauju muzikai“.

„Musica humana“ – legenda, tęsianti savo kelionę:

Per 50 metų ansamblis „Musica humana“ nuveikė didžiulį darbą, praturtindamas Lietuvos muzikos kultūrą ir pelnydamas tarptautinį pripažinimą. Ansamblio repertuaras apima įvairius stilius ir epochas, nuo baroko iki šiuolaikinės muzikos, o kūrybiniai projektai stebina savo įvairove ir ambicija.

Nuo pat įkūrimo 1974 m. „Musica humana“ skyrė dėmesį autentiškos senosios muzikos interpretacijai, tapdamas šios srities pradininku Lietuvoje. Ilgametis meno vadovas prof. Algirdas Vizgirda ne tik inicijavo šį kolektyvą, bet ir ilgus metus puoselėjo jo kūrybinį kelią, formavo ansamblio viziją ir nukreipė jo veiklą į aukštumas. Ansamblio repertuaras apima platų spektrą kūrinių – nuo senosios Europos instrumentinės ir vokalinės muzikos iki šiuolaikinių lietuvių kompozitorių opusų. Ypatingas dėmesys skiriamas J. S. Bacho kūrybai, kuriam kasmet rengiamas specialus festivalis.

Šiandien ansambliui „Musica humana“ vadovauja talentingas obojininkas Robertas Beinaris. Jo vadovaujamas ansamblis tęsia savo kūrybinę kelionę, džiugina klausytojus įvairiais projektais ir programomis. „Musica humana“ yra ne tik kamerinis ansamblis, bet ir gyva Lietuvos muzikinės kultūros dalis, kuri nuolat auga, keičiasi ir stebina savo išradingumu.

LMTA Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros vedėjas, profesorius, muzikos srities meno daktaras, obojininkas, daugelio konkursų, čempionatų, festivalių iniciatorius ir organizatorius, kamerinio muzikos ansamblio Musica Humana vadovas Robertas Beinaris jau daug metų tradiciškai suteikia galimybę LMTA talentingiems studentams pademonstruoti įgytą patirtį ir meistriškumą didžiojoje scenoje su ansambliu „Musica humana“.

Šiandienos „Musica humana“ vadovas ir dirigentas prof. Robertas Beinaris su didele pagarba prisimena praeitį ir žavisi šio kolektyvo pasiekimais:

„Ansamblyje dirbo ir dirba daug žymių Lietuvos muzikų, kurie savo muzikavimu ir meile ansambliui kūrė ir kuria jo istoriją,“ – pasakoja R. Beinaris. „Publikos dėmesys ir meilė buvo greitai užsitarnauta nuo Vilniaus iki mažiausių miestelių ar įvairių užsienio šalių salių. Ilgainiui ansamblis iš kelių narių išaugo į mažą orkestrą, kuris daugelį metų yra Johanno Sebastiano Bacho muzikos, „Kuršių nerijos“, „Su Palaimintuoju Teofiliumi“ festivalių pagrindinis atlikėjas ir organizatorius.“

Atskirai norisi paminėti ansamblio įkūrėjo ir ilgamečio meno vadovo prof. Algirdo Vizgirdos indėlį. Būtent jo aistra muzikai, profesionalumas ir gebėjimas įkvėpti kitus tapo „Musica humana“ sėkmės pagrindu. A. Vizgirda ne tik vadovavo ansambliui, bet ir pats jame grojo fleita, inicijavo festivalius, rengė meistriškumo kursus, tapo daugelio naujų kūrinių atlikėju. Už savo nuopelnus jis apdovanotas įvairiomis premijomis ir apdovanojimais.

2018 m. maestro Algirdas Vizgirda, ilgametis ansamblio "Musica humana" meno vadovas, patikėjo man vairą. Šis įvykis pažymėjo naują etapą mano muzikinėje kelionėje, kupiną atsakomybės, kūrybinio džiaugsmo ir ryžto tęsti ansamblio puoselėjamas tradicijas.

Mano pažintis su "Musica humana" prasidėjo 1999 m., kai buvau pakviestas pagroti Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje ansamblio 25-mečio jubiliejaus proga. Atvirai pasakius, patyriau lengvą šoką. Ansamblį sudarė tik keturi aukščiausios klasės muzikantai (fleita, obojus, violončelė ir klavesinas), o aš, dar jaunas ir nepatyręs muzikantas, jaučiausi ne itin savame kailyje. Visgi pasirodymas pavyko, o vėliau, 2000 m., tapau ansamblio nariu, pakeitęs Romualdą Staškų.

Maestro Vizgirda visada skatino mane tobulėti ir aktyviai muzikuoti drauge. Jo palaikymas ir įkvėpimas paskatino mane siekti daugiau ir su didžiausia pagarba perėmiau ansamblio vadovo vairą. Šiandien esu be galo dėkingas profesoriui ir Nacionalinei filharmonijai už suteiktą pasitikėjimą ir galimybę tęsti darbus su nuostabiu "Musica humana" kolektyvu, kuris 2024 m. švenčia savo 50-metį.

Nors "Musica humana" pasižymi specifine sudėtimi (fleita, obojus, 9 smuikai, altas, violončelė, kontrabosas, klavesinas arba vargonai), neapsiribojame vien kamerinės muzikos repertuaru. Kartais drąsiai imasi ir stambesnių kūrinių, kurių įgyvendinimui reikia kruopštaus kūrinių aranžavimo. Šiuo atžvilgiu didžiulį darbą atlieka ilgametis ansamblio klavesinininkas ir vargonininkas Gediminas Kviklys.

Per ilgą savo kūrybinį kelią, „Musica humana“ sulaukė nemažai lietuvių kompozitorių dėmesio – jie rašė kūrinius specialiai šiam ansambliui, o daugelis šių opusų tapo tikrais ansamblio topais. Repertuaro įvairovė yra viena iš svarbiausių „Musica humana“ ypatybių. Šiandien ansamblis kuria patrauklias programas, tokias kaip „Barboros Radvilaitės laiškai“, „A. Vivaldi muzikos ekspresijos“, „J. S. Bachas ir lietuvių muzika“, „Improvizuojantis Mozartas“, „Muzikiniai šachmatai“, „Senoji ir naujoji Vilniaus muzika“, „Disnėjaus filmų muzika“ ir daugelį kitų.

Ansamblio pasiekimai liudija ne tik jo narių profesionalumą, bet ir kūrybiškumą. „Musica humana“ bendradarbiauja su žymiais Lietuvos ir užsienio solistais, chorais, senojo šokio trupėmis, nuolat ieško naujų muzikinių formų ir programų. Kartu su kunigu Pranciškumi Čiviliu įkūrėme naują sakralinės muzikos festivalį, skirtą Palaimintajam Teofiliui, o ilgametė tradicija tapęs tarptautinis kamerinės muzikos festivalis "Kuršių nerija" 2023 metais šventė 25-ąjį jubiliejų.

Būtent iš šio ieškojimo gimė tokie sėkmingi projektai kaip ciklas apie muzikos ir dailės sąsajas, bendradarbiavimas su jaunaisiais atlikėjais bei kompozitoriais, sceniniai kūriniai – opera „Neringa“, kamerinė opera-baletas „Meilės legenda“, miuziklai „Sidabrinis Ežerinis“ ir „Dzūkiška sakmė apie Dzievulį ir žmogelį“. Ypatingai didžiuojamės 2021 m. įgyvendintu grandioziniu projektu – opera "Neringa", kurioje dalyvavo apie 100 žmonių. Režisierius Vytautas Rumšas, kompozitoriai Striaupaitė-Beinarienė, Loreta Narvilaitė ir Algirdas Martinaitis sukūrė įspūdingą kūrinį, atskleidžiantį Neringos legendas ir grožį. Šie pastatymai sulaukė didelio publikos ir kritikų pripažinimo, taip dar kartą patvirtindami „Musica humana“ kūrybinį potencialą ir talentą.

Koncertas „Muzika žmogui ir dangui“ tapo ne tik įsimintina muzikine švente, bet ir pagarbia duokle ansambliui „Musica humana“, kuris jau pusę amžiaus skleidžia muzikos šviesą ir džiugina klausytojų širdis. Šis jubiliejus – tai ne tik nueitas kelias, bet ir įkvėpimas naujiems kūrybiniams skrydžiams, naujoms muzikinėms odisėjoms, kurios dar ilgai skambės Lietuvos ir pasaulio scenose.

Linkime „Musica humana“ ir toliau sėkmingai keliauti muzikos keliu, įkvėpti klausytojus ir skleisti grožį, kuris vienija ir praturtina sielą. Tegul skambanti odisėja tęsiasi dar ilgus metus!