Baltijos šalių kariuomenių orkestrai trankiais maršais sveikino Lietuvą

Publikuota: 2015-03-29 Autorius: Kazys Daugėla

Saulėtą, dvelkiančią pavasariu kovo 11 dieną, minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos 25-metį, sostinės centrą užliejo trankūs, nuotaikingi ir šventiški dūdų orkestrų garsai. Šią svarbią mūsų valstybei sukaktį pažymėti atvyko ir geriausi Baltijos šalių kariniai pučiamųjų instrumentų orkestrai.

Prieš ketvirtį amžiaus – 1990 m. kovo 11 d. pirmuose laisvuose rinkimuose į Aukščiausiąją Tarybą (kuriai vėliau suteiktas Atkuriamojo Seimo pavadinimas) išrinkti Tautos atstovai priėmė vieną reikšmingiausių Lietuvos istorijoje sprendimų – atkurti Lietuvos Nepriklausomybę. Tuomet Atkuriamasis Seimas priėmė Aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“, už kurį balsavo 124, susilaikė 6 deputatai. Šiuo aktu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutarė ir iškilmingai paskelbė, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas, ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.

Po iškilmingo minėjimo Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyko trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų. Dalyvavo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa, Lietuvos, Estijos ir Latvijos kariniai orkestrai ir vėliavų grupės. Lietuvą ir jos žmones sveikino trijų Baltijos valstybių vadovai, buvo atlikti šių valstybių nacionaliniai himnai grojant jungtiniam Lietuvos, Estijos ir Latvijos kariniams orkestrams. Taip pat visi orkestrai kartu atliko Kazio Daugėlos maršą “Tėvynė šaukia”. Šio patriotinio maršo trio dalyje panaudota lietuvių liaudies partizanų daina “Palinko liepa šalia kelio”atitiko šių dienų nuotaikas. Orkestrams dirigavo Lietuvos kariuomenės orkestro kapelmeisteris majoras Egidijus Ališauskas. Šventės metu nuaidėjo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karių iššautos iškilmingos salvės , atlikta trumpa parodomoji défilé programa.

Garbės sargybos kuopos uždavinys – reprezentuoti Lietuvos Respubliką ir ginkluotąsias pajėgas oficialiuose valstybiniuose renginiuose Lietuvoje ir už jos ribų. Daugelio vaikinų, tarnaujančių Lietuvos kariuomenėje, svajonė – tarnauti garbės sargybos kuopoje. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa buvo sukurta 1991 metų rudenį, kai buvo suformuotos Greitojo reagavimo brigados Garbės sargybos kuopa ir ji tapo pirmuoju padaliniu, į kurį paskirti tarnauti šauktiniai kariai. Tokias parodomąsias programas turi daugumos šalių garbės sargybos, tačiau skiriasi jų specifika – vieni orientuojasi į žygiavimą, kiti – į ginklų mėtymą, vienos šalyse défilé atlieka šauktiniai, kitose – profesionalūs kariai. Per metus garbės sargybos kariai vidutiniškai dalyvauja daugiau nei 350 įvairių ceremonijų ir renginių Lietuvoje ir užsienyje ir dar tiek pat repeticijų, dažnai kartu bendruose renginiuose su Lietuvos kariuomenės orkestru.

Vėliau, skambant iškilmingiems maršams įvyko Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos, Lietuvos, Estijos ir Latvijos karinių orkestrų iškilmingas paradas nuo Nepriklausomybės aikštės iki Katedros aikštės ir renginio dalyvių eitynės su Lietuvos trispalve. Visi orkestrai žygiavo atlikdami savo šalies kompozitorių sukurtus maršus. Žygiuojant Valstybiniam orkestrui “Trimitas” Gedimino prospektu su P. Scheferio “Erelio maršu” buvo matyti, kad dalis vilniečių stebisi ir nėra patenkinti dėl tokio “Trimito” repertuaro pasirinkimo Lietuvos nacionalinės šventės proga. Ar reikia skolintis iš kitų tautų, kai turime tiek daug savų lietuviškų kūrinių.

Eitynės baigėsi Katedros aikštėje, kur iš ilgiausios trispalvės buvo suformuota širdis, skambėjo šūkiai už Lietuvą. Lukiškių aikštėje, Benedikto Vanago ir Vilniaus savivaldybės iniciatyva, pirmą kartą Lietuvoje buvo iškelta įspūdinga istorinė Vyčio vėliava.

Po Šventų Mišių, tradiciškai aukojamų Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, Katedros aikštėje vyko jungtinis Lietuvos, Estijos ir Latvijos karinių orkestrų šventinis koncertas "Laisvės vėjas". Gausiai susirinkusiai publikai Baltijos šalių orkestrai pristatė savo šalies nacionalinį repertuarą, specialiai sukurtą pučiamųjų orkestrams. Pirmi pasirodė koncerto šeimininkai – Lietuvos kariuomenės orkestras, vadovaujamas kapelmeisterio majoro Egidijaus Ališausko. Lietuvos kariuomenės orkestras, kartu su Valstybinio dainų ir šokių ansamblio "Lietuva" choru (ansamblio vadovė Edita Katauskienė, meno vadovas Giedrius Svilainis, choro vadovas Algimantas Kriūnas) vilniečiams ir miesto svečiams padovanojo jaukią, šventinę nuotaiką, atlikdami visiems gerai atpažįstamas melodijas. Koncerte buvo atlikta ir premjera. Tai Kazio Daugėlos naujai parašytas maršas “Per Vilniaus miestą” lietuvių liaudies dainų temomis, specialiai sukurtas ateinančiai 2016 m. Moksleivių dainų šventei. Šį kūrinį orkestras nuotaikingai atlikdamas kartu su choru įtraukė ir publiką dainuoti.

Toliau koncerte pasirodė svečiai iš Estijos: Estijos kariuomenės orkestras, vadovaujamas kapelmeisterio pulkininko leitenanto Peeterio Saano. Po to grojo mūsų artimiausi kaimynai: Latvijos Nacionalinių pajėgų orkestras, vadovaujamas pulkininko leitenanto Dainio Vuškanio ir kapelmeisterio kapitono leitenanto Gunčio Kumačevio. Specialiai šios šventės proga pulkininkas leitenantas Dainis Vuškāns publikai pristatė malonią staigmeną. Dainio Vuškanio diriguojamas Latvijos Nacionalinių pajėgų orkestras atliko kūrinį “Daugpilio pėstininkų pulko maršas”(aranžavo Dainis Vuškāns) , parašytą daugiau kaip prieš 80 metų, turintį ilgą ir įdomią istoriją. 1932 metais tuometinis Latvijos prezidentas Albertas Kviesis užsakė kompozitoriui Aleksandrui Nikovsui (1885-1959) sukurti kūrinį Estijos prezidento būsimo vizito Latvijoje garbei. Kūrinys buvo parašytas ir 1933 metais Estijos prezidento Konstantino Pätso oficialaus vizito Latvijoje metu buvo atliktas ir įteikta šio kūrinio partitūra kaip dovana. Tačiau susiklosčius to meto neramaus istorinio laikotarpio aplinkybėmis šio kūrinio natos dingo ir ilgą laiką kūrinys nebuvo atliekamas. Ruošdamasis atvykti į mūsų šventę, pulkininkas leitenantas Peeter Saan surado šio kūrinio natas Estijos prezidentūros archyvuose.

Gaila, kad šio unikalaus ir gražaus šventinio koncerto per televiziją neturėjo galimybės pamatyti ir kitų Lietuvos miestų bei miestelių gyventojai. Matyt dar neatėjo laikas Lietuvos nacionalinei televizijai ir radijui pripažinti tokius koncertus kaip tinkamą “formatą” ir transliuoti tiesiogiai ar bent įrašą.

Koncertą užbaigė galingas trijų Baltijos valstybių jungtinis karinių orkestrų pasirodymas, kartu atlikdami Estijos, Latvijos ir Lietuvos kompozitorių orkestrinius kūrinius. Po koncerto užkalbintas estų dirigentas Peeter Saan džiaugėsi, kad kolegos lietuviai turi tokį gausų šventinių, keliančių patriotinę dvasią kūrinių orkestrams repertuarą ir sakė, kad Estijoje tokių kūrinių dar trūksta.

Koncerto vedėjas aktorius Gintaras Mikalauskas palinkėjo visiems susirinkusiems: “kad Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena įkvėptų mus kurti, siekti gyventi ir dirbti taip, kad mums, mūsų vaikams ir vaikaičiams būtų didelė garbė, kad mes galėtume didžiuotis būdami Lietuvos Respublikos piliečiai. Saugokime ir mylėkime savo valstybę. Su švente Jus, mielieji!”