II Tarptautinis Juozo Pakalnio konkursas

Šiltomis 2018 m. birželio 15–21 dienomis bei nuostabiai rudeniškomis spalio 26–31 dienomis Vilnius buvo tapęs pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų muzikos sostine. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vyko II-asis tarptautinis Juozo Pakalnio vardo atlikėjų pučiamaisiais ir mušamaisiais instrumentais konkursas. Kartu su LMTA dėstytojais, konkursą organizavo žymiausi Lietuvos pučiamųjų muzikos instrumentų atlikėjai ir asociacija-muzikų centras „Muzikos idėjos“.

Konkursas skirtas profesionalams

Konkursas buvo sumanytas kaip vienas pačių stambiausių tokio pobūdžio renginių Europoje. Baltijos šalyse tai kol kas vienintelis tokio masto tarptautinis konkursas tarp pučiamųjų ir mušamųjų muzikos instrumentų atlikėjų konkursų. Konkursą vertino savo sričių profesionalai – kompetentinga tarptautinė vertinimo komisija. Konkurse buvo taikoma 25 balų vertinimo sistema.

Visų instrumentų grupių I, II, III vietų laureatai, diplomantai bei specialių prizų laimėtojai buvo vertinami ir apdovanojami atskirai. Prizinį fondą sudarė 40 000 Eurų: I vietos laureatui buvo skiriama 2000 eurų premija, II vieta - 1200 eurų, III vieta - 800 eurų, Pirmo (1) laipsnio diplomas – 400 eurų. Taip pat įteikta daug specialiųjų apdovanojimų: “Už geriausiai atliktą lietuvių kompozitoriaus kūrinį”, specialus prizas – nemokamas 10 val. trukmės įrašas „MAMA“ įrašų studijoje. Specialūs konkurso prizai sudarė 4800 eurų.

J. Pakalnio konkurso vizija - tapti kas dvejus metus vykstančia pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų muzikos platforma, pristatančia plačią jaunųjų atlikėjų panoramą ir teikiančia galimybes tarptautinės karjeros pradžiai.

Konkurso atidarymo koncertuose pristatomi jaunieji talentai iš visos Lietuvos

Konkurso atidarymo koncertai, jų metu atliekami kūriniai paliko didžiulį emocinį poveikį, pakilią nuotaiką visai konkurso savaitei ir iškilmingai pabaigai, apdovanojimų ceremonijoms. Koncertų programose klausytojams buvo pristatyta dalelė jaunųjų talentų iš visos Lietuvos muzikos mokyklų, meno mokyklų ir konservatorijų, kurių daugelis jau tapę respublikinio Juozo Pakalnio vardo jaunųjų atlikėjų konkurso pučiamaisiais ir mušamaisiais muzikos instrumentais laureatais. Tad šiuo konkursu jauniesiems dalyviams siekiama parodyti, kad dar būnant jauno amžiaus, galima pasiekti didelių aukštumų.

Graži konkurso tradicija - atidarymo koncertus pradėti kompozitoriaus Juozo Pakalnio kūriniais. Šiais metais prof. dr. Roberto Beinario iniciatyva atkurtas LMTA Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros orkestras (dirigentas doc. Egidijus Ališauskas) spalio 26 d. koncertą pradėjo Juozo Pakalnio “Romantiškąja uvertiūra” (aranž. Kazys Daugėla). Tai pirmojo Lietuvos konservatorijos Kaune (dabar LMTA) pučiamųjų instrumentų katedros vedėjo, talentingo kompozitoriaus, fleitininko-virtuozo, pedagogo, dirigento Juozo Pakalnio (1912-1948 m.) brandus kūrinys orkestrui, sukurtas 1936 m.

Simboliška, jog šį kartą batuta buvo patikėta jaunam LMTA dėstytojui, talentingam trimitininkui ir kompozitoriui Linui Rupšlaukiui. LMTA studentų orkestras kartu su pasaulinio garso eufonininku Stevenu Meadu iš Jungtinės Karalystės įspūdingai atliko Hermanno Pallhuberio "Bliss" koncertino eufonijai ir pučiamųjų orkestrui. Kūrinys dedikuotas Stevenui Meadui. O tarp perklausų ir finalo spalio 30 d. konkurso dalyviai ir svečiai turėjo galimybę dar kartą išgirsti eufonijos virtuozą Steveną Meadą – LMTA Didžiojoje salėje jis surengė rečitalį. Jam talkino pianistas Paulius Matuzas.

Konkursas inicijuoja ir palaiko naujų muzikos kūrinių atsiradimą

Specialiai šiam renginiui lietuvių kompozitoriams buvo skelbiamas atskiras konkursas naujo 5-7 min. trukmės kūrinio instrumentui solo sukūrimui. Kūriniai, laimėję konkursą, buvo įtraukti į privalomąją atskirų instrumentų grupių programą bei išleisti natų rinkinyje. Lietuvos kompozitorių sąjunga, bendradarbiaudama su Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir Asociacija muzikų centru „Muzikos idėjos“, dar 2017 metais surengė naujų kūrinių variniams pučiamiesiems instrumentams (valtornai, trimitui/kornetui, trombonui, eufonijai/tūbai) su fortepijono pritarimu ir kūrinių marimbai solo konkursą. Organizatoriai siekė paskatinti Lietuvos kompozitorius kurti naujus kūrinius mažiau populiariems instrumentams, kuriems trūksta profesionalaus ir kokybiško lietuviško repertuaro.

Konkursui iš viso buvo pateikta 16 kūrinių įvairiems pučiamiesiems instrumentams su fortepijono pritarimu ir marimbai solo. Juos vertino net 17 muzikos atlikėjų, pagal instrumentus susiskirsčiusių į atskiras komisijas. Kūriniai buvo vertinami, atsižvelgiant į meninę vertę, tinkamą instrumento galimybių išnaudojimą, originalumą, inovatyvumą ir kt. Premijos, komisijų sprendimu, buvo paskirtos keturiems kompozitoriams: Linui Rupšlaukiui už kūrinį „The Gambler“ kornetui ir fortepijonui; Vaidai Striaupaitei-Beinarienei už kompoziciją „Pašvaistės“ valtornai ir fortepijonui; Jievarui Jasinskiui už kūrinį „No One‘s Suit“ trombonui ir fortepijonui; Zitai Bružaitei už „Danse macabre“ bosiniam trombonui ir fortepijonui. Konkurso diplomas atiteko Jonui Tamulioniui už kūrinį „Afrikietiškas peizažas“ tūbai ir fortepijonui. Iš penkių konkursui pateiktų kompozicijų marimbai solo, buvo išrinktas vienas nugalėtojas, kuriuo tapo kompozitorius Laurynas Vakaris Lopas su savo kūriniu „Sąšauka“.

Aštuoni konkursai viename

Startavęs prieš dvejus metus, šiais metais per du etapus vykęs konkursas buvo skirtas aštuonioms instrumentų grupėms – mušamųjų instrumentų, valtornų, trombonų, bosinių trombonų ir trimitų, kornetų, eufonijų, tūbų. Konkurse dalyvavo atlikėjai iki 30 metų (imtinai), kuriems konkurso dieną buvo ne daugiau, nei 30 metų.

Konkursas vyko trimis turais. Į II turą iš kiekvienos kategorijos pateko ne daugiau nei pusė pirmajame ture dalyvavusių atlikėjų. Pirmųjų dviejų turų dalyviams fortepijonu talkino mūsų pianistai: Lina Šatkutė, Jelena Ščerbakova, Dovilė Bagdonaitė, Violeta Vaičiulienė, Lina Andrejeva, Linas Dužinskas, Paulius Matuzas, Asta Kvasytė, Saulius Dirvanauskas, Joris Sodeika, Aleksandras Vizbaras, Simas Minkevičius. Daugelis jų buvo vertingi solistų partneriai.

III ture atlikėjai grojo solo su įvairiais Lietuvos orkestrais. Į Konkurso finalą pateko ne daugiau kaip keturi atlikėjai iš kiekvienos instrumentų grupės. Visų turų metu pelnyti balai buvo sumuojami ir remiantis gautais bendrais suminiais rezultatais paskelbiami laureatai. O laimėjo tie, kurie tarp tų profesionalių pajėgiųjų išsiskyrė atlikimo technika, muzikalumu, profesiniais duomenimis, emocionalumu ir artistiškumu. Daug nuoširdaus susižavėjimo sulaukė ne tik tie, kuriems lemta buvo tapti konkurso laureatais ar diplomantais, bet ir kiti konkurso dalyviai. Gyvumo, nuoširdumo suteikė visų pūtikų pamėgta betarpiškoji koncerto vedėja, dainininkė Justė Jankauskaitė.

Turbūt apie kiekvieną konkurso dalyvį būtų galima pasakoti atskirai, tačiau tam prireiktų milžiniškos apimties enciklopedinio straipsnio. I ir II turo programų perklausos truko net keturias dienas ir vienu metu vyko skirtingose Lietuvos muzikos ir teatro akademijos koncertinėse erdvėse. Todėl šio straipsnio tikslas nors trumpai ir apibendrintai pristatyti kiekvienos grupės laureatus.

Geriausiais perkusininkais pripažinti atlikėjai iš Prancūzijos

Mušamųjų instrumentų grupės dalyvius vertino tarptautinė vertinimo komisija: doc. Modestas Barkauskas (pirmininkas), prof. Linda Maxey (JAV), lekt. Tomas Kulikauskas, Pavelas Giunteris ir lekt. Sigitas Gailius (sekretorius). Pirmoji vieta paskirta jaunajam atlikėjui iš Prancūzijos Sorie Bangurai. Antroji vieta atiteko taip pat atlikėjui iš Prancūzijos - Louis Quiles. Trečioji vieta paskirta Masayuki Nino (Japonija). Diplomas atiteko Lukui Budzinauskui (Lietuva).

Visi finalininkai turėjo atlikti aukščiausio meistriškumo reikalaujančio graikų kompozitoriaus Iannis Xenakis (1922 - 2001) kūrinį “Rebonds” parašytą solo multi perkusiniams instrumentams. Kadangi šios grupės atlikėjai privalo valdyti daugelį mušamųjų instrumentų, tai laisvai pasirenkami kūriniai iki 20 minučių trukmės buvo atliekami marimba ir vibrafonu.

Pasak žinomos JAV marimbininkės prof. Lindos Maxey: “Ką teko išgirsti šiame aukšto lygio konkurse, o taip pat iš kolegų, nuomonė susidarė viena – tvarkingai išmokto atlikimo, geros technikos, muzikaliai logiškų sprendimų tam, kad patektum į finalą, šį kartą jau neužteko. Ieškota meninės brandos, išskirtinumo ir ryškiausių talentų”.

Priminsiu, kad amerikiečių perkusininkei prof. Lindai Maxey 2002 m. buvo suteiktas LMTA garbės daktaro vardas. Linda Maxey taip pat padeda rengti konkursus ir meistriškumo kursus. Ji yra įsteigusi netgi savo stipendijas studentams perkusininkams, pasirūpina gaidomis ir instrumentais.

Modestas Barkauskas: “Mane sužavėjo kūrinių įvairovė mušamiesiems instrumentams. Patys dalyviai rinkosi įvairius kūrinius pagal skirtingas epochas. Privalomoje programoje buvo teisingai atrinkti kūriniai, kuriuos atlikdami atlikėjai galėjo parodyti savo, kaip muziko aukštą lygį ir meistriškumą. Visa tai, ką girdėjau ir mačiau, mane nustebino gerąja prasme.”

Ryškiausi valtornininkai - latviai

Valtornų grupės dalyvius vertino tarptautinė vertinimo komisija: doc.Egidijus Stanelis (pirmininkas), doc.Igor Szeligowski (Lenkija), doc.Gatis Evelons (Latvija), lekt.Paulius Lukauskis, ir asist.Indrė Kuleševičienė (sekretorė).

Grojant Vilniaus miesto savivaldybės šv. Kristoforo kameriniui orkestrui (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Barkauskas) visi finalininkai atliko W.A. Mocarto Koncertą valtornai ir orkestrui Es-dur, Nr.4, K. 495 (su kadencija). Valtornų grupės vertinimo komisijos pirmininko doc. Egidijus Stanelis: “Susumavus visų trijų turų balus, pagal nustatytą vertinimo sistemą buvo nutarta pirmosios ir antrosios vietos neskirti. Nors Mocarto koncertas buvo lengviausias visiems dalyviams, tačiau pirmo ir antro turo kūriniai daugeliui dalyvių buvo gana sudėtingi atlikti, keblesni, su įvairiais netikėtumais, todėl niekas nesurinko aukščiausių balų”.

Geriausias trombonininkas - britas

Tenorinio ir bosinio trombono grupių dalyvius vertino tarptautinė vertinimo komisija: doc. Rimantas Valančius (pirmininkas), prof. Eirik A. Devold (Norvegija), prof. Niels-Ole Bo Johansen (Danija), lekt. Marius Balčytis ir Audrius Stasiulis (sekretorius).

Grojant Vilniaus miesto savivaldybės šv. Kristoforo kameriniam orkestrui (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Barkauskas), visi finalininkai atliko italų kompozitoriaus Nino Rota (1911 - 1979) Koncertą trombonui ir orkestrui.

Tarptautinė vertinimo komisija pirmąją vietą paskyrė Kris Garfitt (Jungtinė Karalystė), antroji vieta atiteko atlikėjui iš Lenkijos - Jaroslaw Meisner, trečioji vieta paskirta Christoph Schnaithmann (Vokietija). Pirmojo laipsnio diplomas atiteko LMTA absolventui Albinui Gražuliui (Lietuva).

Trombonų grupės vertinimo komisijos pirmininkas doc.Rimantas Valančius: “Teko peržiūrėti daug konkursų vykstančių pasaulyje. Parinkome tą repertuarą, kuris yra einamiausias, gerai klausomas, kuris būtų suprantamas klausytojams, kurie nėra susipažinę su šia specifine muzika. Reikėjo ieškoti kūrinių, kurie labai neišsitęstų pagal nustatytą minučių limitą. Pirmame ture buvo privaloma atlikti kūrinį solo instrumentui ir vieną kurią nors sonatą su fortepijonu. Mūsų didelis laimėjimas yra tas, kad pavyko sudominti daugelį puikių muzikantų iš įvairių šalių. Buvo užsiregistravę net 24 tenoriniai trombonai. Dėl tam tikrų priežasčių dalis muzikantų negalėjo atvykti, atvažiavo 12. Tikrai buvo įdomu paklausyti, kaip kiekvienas supranta tą muzika, tuos kūrinius, kuriuos mes išrinkome. Nuo pat pirmo turo į lyderius pretendavo britas, kuris labai muzikalus, viską grojo mintinai, buvo labai tvirtai pasiruošęs. Bet ir kiti atlikėjai buvo labai stiprūs.”

Dvi antros vietos - bosinio trombono atlikėjams iš Prancūzijos

Bosinio trombono grupėje iš keturių dalyvavusių atlkėjų į finalą pateko tik du atstovai, abu iš Prancūzijos - Kevin Roby ir Thomas Bousquié. Susumavus visų turų metu pelnytus balus, vertinimo komisija nutarė pirmosios vietos neskirti. Šiems lygiaverčiams atlikėjams buvo paskirtos dvi antrosios vietos. Trečiajame ture finalininkai su Valstybiniu pučiamųjų instrumentų orkestru “Trimitas” (dirigentas Ugnius Vaiginis) atliko anglų kompozitoriaus Derek Bourgeois Koncertą bosiniam trombonui ir pučiamųjų orkestrui. Vertinimo komisijos nario prof. Niels-Ole Bo Johansen: “Mano nuomone, kompozitoriaus parašyta bosinio trombono partija yra antitromboniška. Pagroti gerai šį kūrinį yra nepaprastai sudėtinga, atlikėjas turi ne tik puikiai valdyti instrumentą, bet ir būti meniškai brandus”.

Eufonijos virtuozams – taip pat dvi antros vietos

Eufonijos ir tūbos grupių dalyvius vertino tarptautinė vertinimo komisija: doc. Laimonas Masevičius (pirmininkas), prof. Steven Mead (Jungtinė Karalystė), prof. Jens Bjørn-Larsen (Danija), prof. Alfonso Molla (Ispanija), prof. Jukka Myllys (Suomija), doc. Jānis Retenais (Latvija), lekt. Sergijus Kirsenka, ir Audrius Stasiulis (sekretorius).

Grojant Lietuvos kariuomenės orkestrui (meno vadovas ir vyr. dirigentas maj. Egidijus Ališauskas) visi finalininkai atliko italų kompozitoriaus Amilcare Ponchielli (1834–1886) Concerto per flicorno basso, op. 155.

Tarptautinė vertinimo komisija pirmosios vietos neskyrė, tačiau buvo paskirtos dvi II-osios vietos, kurios atiteko atlikėjams Anthony Chesnay (Prancūzija) ir Klemens Vetter (Vokietija). 1 laipsnio diplomas paskirtas atlikėjui iš Jungtinės Karalystės Adam Bokaris.

Tarp geriausiųjų tūbininkų - du atlikėjai iš Lietuvos

Tūbų grupėje iš septynių dalyvavusių atlikėjų į trečiąjį turą pateko trys atlikėjai, iš kurių net du LMTA pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros absolventai, doc. Laimono Masevičiaus tūbos klasės auklėtiniai. Trečiajame ture finalininkai su Lietuvos kariuomenės orkestru (meno vadovas ir vyr. dirigentas maj. Egidijus Ališauskas) atliko Alexander Arutiunian (1920 – 2012) Koncertą tūbai ir orkestrui.

Geriausiu tūbininku pripažintas Sebastien Perez iš Prancūzijos, kuriam paskirta pirmoji vieta. Antroji vieta atiteko Lietuvos atlikėjui Giedriui Steponaičiui, kuris šiuo metu magistro studijas tęsia Hagoje, Olandijoje. Trečioji vieta paskirta taip pat atlikėjui iš Lietuvos - Danieliui Patrikui Kišūnui.

Eufonijos ir tūbos grupių vertinimo komisijos pirmininkas doc. Laimonas Masevičius: “Labiausiai džiugina tai, kad pavyko suburti komisiją tokią, kuri teikia prioritetą muzikai. Visi komisijos nariai stengėsi pagrįsti tai, kad mums reikia išrinkti tokį atlikėją, kuris savo garsais, supratimu ir muzikavimu mus tiesiog virpintų, kad būtų tokia asmenybė, kuri būtų įdomi ne vieną kartą, bet ir ateityje ją būtų vėl įdomu išgirsti”.

Trimitininkų grupėje varžėsi net 20 atlikėjų iš viso pasaulio

Vertinimo komisijos pirmininkas prof. Adomas Kontautas: “Mums buvo gerokai lengviau, nes prieš tai vyko konkurso trys sekcijos ir ten viskas gerai pavyko. Tarp muzikantų visame pasaulyje yra paplitusi verbalinė reklama. Pamačiau sąrašą dalyvių, kuriame vien trimitininkų užsiregistravo virš 30. Tokia gausa retas tarptautinis pūtikų konkursas gali pasigirti, nebent vykstantis Ženevoje (Šveicarija). Į vertinimo komisiją pavyko pasikviesti žinomus asmenis ir Europoje, ir pasauliniu mastu. Tai buvę ir esami aukščiausio lygio atlikėjai, garsūs pedagogai.”

Iš 20 atvykusiųjų trimitininkų į finalą pateko tik keturi geriausieji. Grojant Lietuvos Nacionalinės filharmonijos kameriniam ansambliui MUSICA HUMANA, praplėstam iki kamerinio orkestro sudėties (dirigentas ir meno vadovas prof. Algirdas Vizgirda) visi finalininkai atliko trimitininkų mėgstamą Jozefo Haidno Koncertą trimitui ir orkestrui Es-dur.

Tarptautinė vertinimo komisija pirmosios vietos neskyrė, tačiau buvo paskirtos dvi II-osios vietos, atitekusios atlikėjams Oles Burak (Ukraina) ir Alexei Ivanov (Rusija). Trečioji prizinė vieta paskirta LMTA Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros IV kurso studentui Andriui Stankevičiui (doc. Lauryno Lapės klasė). 1 laipsnio diplomas paskirtas atlikėjui iš Latvijos Martins Zujs.

Trimito ir korneto grupių dalyvius vertino tarptautinė vertinimo komisija: prof. Adomas Kontautas (pirmininkas), prof. Klaus Braker (Vokietija), prof. Roman Gryn (Lenkija), prof. Aki Valimaki (Suomija), doc. Laurynas Lapė, Tom Hutchinson (Jungtinė Karalystė), Jacob Dijkstra (Nyderlandai), Remigijus Vilys ir asist.Linas Rupšlaukis (sekretorius).

Pirmą kartą tarptautinių konkursų istorijoje naujas instrumentas - kornetas

Nors kornetų grupėje dalyvavo tik trys atlikėjai: dvi merginos iš Panevėžio rajono ir kornetininkas iš Taivanio, į finalą pavyko patekti tik vienai – LMTA Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros I kurso studentei Indrei Jonaitytei (prof. Adomo Kontauto klasė). Grojant Panevėžio rajono jaunimo vario dūdų orkestrui „Aukštyn” (vadovas Remigijus Vilys), finalininkė atliko sudėtingą ir daug ištvermės reikalaujantį anglų kompozitoriaus Philipe Sparke Koncertą kornetui ir vario dūdų orkestrui. Orkestrui dirigavo Jacob Dijkstra iš Nyderlandų Karalystės. Talentingai kornetininkei iš Panevėžio rajono tarptautinė vertinimo komisija skyrė II-ąją vietą.

Indrė, pasirinkusi tarp merginų tokį retą instrumentą: „Mane labai sudomino korneto garsas ir pasaulinio lygio muzikantų atliekami kūriniai. Manau, nesuklydau pasirinkdama kornetą. Šis instrumentas mano karjeroje neša sėkmę. Konkursas pareikalavo labai daug ištvermės ir jėgų, man jis buvo didelis iššūkis tiek fiziškai, tiek psichologiškai“.

Steven Mead: “Gyvenimas yra pilnas iššūkių, todėl juos priėmi, arba nuo jų pabėgi”

Keletas vertinimo komisijos nario, garsaus eufonininko prof. Steveno Meado (Jungtinė Karalystė) išsakytų minčių konkurso metu: 

Ką patartumėte muzikantams, kurie ateityje planuoja dalyvauti šiame konkurse?

“Yra nemažai gabių lietuvių muzikantų, kurie neišdrįso išbandyti savo jėgų šiame konkurse. Todėl reikia pasiryžti, užsiregistruoti, repetuoti, konsultuotis su mokytojais, kad iš tiesų suprastum muziką. Reikia atvykti čia ir tiesiog mėgautis. Konkursas yra konkursas. Čia yra nugalėtojai ir pralaimėtojai. Tačiau kiekvienas užsiregistravęs turi galimybę laimėti. Todėl registruokitės, būkite konkurso dalimi ir mėgaukitės suteikta galimybe. Gyvenimas yra pilnas iššūkių, todėl juos priėmi, arba nuo jų pabėgi.”

Ar jums patinka būti vertinimo komisijoje?

“Iš tiesų man labai patinka vertinti konkursantų pasirodymus. Vertinti orkestrus, ansamblius, solo atlikėjus man yra vienas malonumas. Visuomet gerai, kai vertinimo komisiją sudaro daug žmonių. Nes kyla nesutarimai ir diskusijos. Aš negaliu teigti, kad dėl vertinimo visi sutikome 100 proc. Bet dėl skaitlingos vertinimo komisijos, išgirdome įdomių nuomonių apie pasirodymus. Labai džiaugiuosi būdamas čia, vertindamas šią grupę. Tai ganėtinai naujas konkursas Europos žemėlapyje. Todėl vertiname atsižvelgdami į dalyvius pagal pasiruošimą, repertuarą, pagal galimybes, kurias jis atveria studentams. Aš manau, konkursas yra išties geras. Nesakau, kad jis yra tobulas. Yra dalykų, kuriuos galima būtų pakeisti ateityje. Bet manau tai tikrai stiprus žingsnis į priekį. Be jokios abejonės, tai yra tarptautinio lygio konkursas.”

Šalies muzikinės kultūros pristatymas

Juozo Pakalnio kūrybinio palikimo tyrinėtojas, muzikologas Vaclovas Juodpusis stebėjęs daugelį konkurso renginių su džiugesiu kalbėjo: “Begaliniai džiaugiuosi, kad Vilniuje vyksta tarptautinis Juozo Pakalnio atlikėjų pučiamaisiais ir mušamaisiais instrumentais konkursas. Tai ne tik Juozo Pakalnio, garsaus fleitininko, dirigento ir kompozitoriaus vardo garsinimas, bet ir Lietuvos vardo garsinimas pasaulyje. Galime žavėtis tuo, kad čia į Vilnių susirinko žiuri nariai, atlikėjai, konkursantai iš įvairiausių pasaulio šalių: Japonijos, Kinijos, Taivano, Rusijos, daugelio Europos valstybių. Man atrodo, kad dėl to, kas vyksta šiame renginyje galime nusilenkti tik šio konkurso iniciatoriui prof. dr. Robertui Beinariui, kuris sumanė ir gražiai organizuoja šiuos renginius. Tai yra Lietuvos atlikimo meno išvedimas į platų pasaulį. Juk ir pats atidarymo koncertas parodė, kokie maži vaikai jau pučia varinius pučiamuosius instrumentus - taip pavyzdingai ir žavingai. Reikia džiaugtis jaunaisiais atlikėjais, kurie taip puikiai valdo instrumentus, yra pasišventę savo instrumentui. Vadinasi, yra geri pedagogai. Jiems irgi turime būti dėkingi, kad jie ruošia, augina būsimą atlikėjų kartą, kurių muzikavimas, reikia manyti, ateityje taip pat suskambės pasaulyje. Tai yra toks pasididžiavimas ir pasigardžiavimas...”

Jėgas suvieniję mūsų šalies muzikos profesionalai siekė, kad pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų atlikimo menas būtų puoselėjamas, o Lietuvos kultūrą pažintų kuo platesnė tarptautinė auditorija. Tarptautinį Juozo Pakalnio vardo atlikėjų pučiamaisiais ir mušamaisiais instrumentais konkursą buvo galima tiesiogiai stebėti internetu. „Tiesioginės transliacijos suteikia galimybę kur kas platesnei ir geografiškai neribojamai žiūrovų auditorijai pajusti konkurso pulsą, o mums tai buvo dar vienas žingsnis į priekį, siekiant lygiuotis į kitus pasaulinio lygio konkursus. Be to, mes siekėme pučiamųjų ir mušamųjų muzikos menu sudominti tuos, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių neturėjo galimybės apsilankyti konkurso renginiuose“, – džiaugėsi konkurso organizatoriai. Visi norintys gali peržiūrėti visą konkurso eigą, bei Kazio Daugėlos parengtus vaizdo reportažus, kurie įkelti į Youtube.

Robertas Beinaris: “Muzika – ir darbas, ir hobi”

Tarptautiniam Juozo Pakalnio vardo atlikėjų pučiamaisiais ir mušamaisiais muzikos instrumentais konkursui pasibaigus, praėjus kuriam laikui, kai aprimsta įtempta renginių euforija, kalbinu konkurso idėjos autorių ir sumanytoją LMTA Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros vedėją, profesorių, muzikos srities meno daktarą Robertą Beinarį pasidalinti mintimis apie atslūgusius džiaugsmus ir vargus, bei ateities planus.

Kodėl šis konkursas pavadintas Juozo Pakalnio vardu? Ar tiesa, kad seniai kasmet vykstantis respublikinis Juozo Pakalnio vardo jaunųjų atlikėjų konkursas pučiamaisiais ir mušamaisiais muzikos instrumentais užaugo iki tarptautinio lygio?

Šis konkursas yra tąsa jau seniai vykstančio jaunųjų atlikėjų konkurso, kurį organizuojame Kauno J.Gruodžio konservatorijoje. Nuo 1992-ųjų jam suteiktas Juozo Pakalnio vardas. Tai piramidės principu sudarytas konkursas, kada mes kilome nuo pat mažiausios grandies ir pakilome iki šio, skirto profesionalams. Žinoma, būta diskusijų dėl pavadinimo. Juk Juozo Pakalnio asmenybė buvo fenomenali. Dėl tam tikrų nelaimingų dalykų, jo gyvybė užgęso gana anksti. Jis buvo puikus fleitininkas, kompozitorius, dirigentas, įvairiapusiška asmenybė, iš kurios galima daug kam pasimokyti iš visų šių išvardintų muzikos sričių.

Mano principinė nuostata buvo ta, kad reikia turėti tokį piramidinį modelį, turint tą patį pavadinimą. Kažkuria prasme tai yra siekiamybė jauniesiems muzikantams, kurie tik pradeda dalyvauti konkursuose. Moksleivių konkursas organizuojamas kiekvienais metais, tačiau skirtingoms mokyklų kategorijoms. Vienais metais – muzikos mokykloms, kitais – menų mokykloms ir konservatorijoms. Tai yra sisteminis vienas kitą papildantis konkursas.

Koks yra šio konkurso mastas?

Konkurse dalyvių skaičius yra labai panašus į tų, kurie jau vyksta 20-tą kartą. Aš dėl to labai džiaugiuosi, kad pačių konkursantų skaičius yra tikrai didelis ir manau, kad visų mūsų bendras laimėjimas, vyko plati sklaida. Į tokius konkursus žmonės atvyksta kaip į olimpiadą - su tikslu nugalėti, žinant, kad konkurencija yra milžiniška. Ir vienas kitas pries konkursą persigalvoja, pasvėręs savo galimybes. Važiuoti čia vien dėl skaitlingumo dalyviams nėra prasmės, nes tai yra nemažos išlaidos. O į konkursą atvyksta tik tie, kurie supranta, kad į finalą gali patekti daugiausiai 4 žmonės.

Džiugu, kad mes vieni pirmųjų pasaulyje šiame konkurse suorganizavome kornetams atskirą profesionalų iki 30 metų amžiaus sekciją. Dėl to šios sekcijos dalyvių mes neturėjome daug. Finale išvydome tik vieną dalyvę, kuriai pavyko patekti. Kornetai yra daugiau traktuojami, kaip tinkami mėgėjų atlikėjams, tačiau pasaulyje yra daug gerų profesionalių atlikėjų. Tai nėra simfoninio orkestro instrumentas, tai šiek tiek apriboja. Bet kornetas yra puikus instrumentas pučiamųjų instrumentų orkestre, ypač vario dūdų orkestre (brass band). Tuo mes padarėme savotišką žingsnį, laimėjimą, įtraukdami kornetą į šio konkurso šeimą.

Konkurse buvo atliekami nauji lietuvių kompozitorių kūriniai visiems instrumentams, kuriuos atliko į antrą turą patekę atlikėjai. Kokie atsiliepimai jus pasiekė iš atlikėjų?

Kiekvieno lietuvio, savo šalies patrioto, ar tai būtų atlikėjas ar kitos profesijos atstovas, pareiga - garsinti Lietuvą. Mes esame mažesni kitų šalių kontekste, tačiau mes turime labai daug tų “gintarų” – puikių autorių, geros lietuviškos muzikos. Kas, jei ne tie mūsų atlikėjai gros ir propaguos lietuvių kompozitorių kūrinius šiame konkurse, kur suvažiuoja užsieniečių iš įvairiausių kraštų. Jie mielai groja šiuos kūrinius, įtrauktus į antro turo privalomų kūrinių sąrašą. Be to, daugelis užsieniečių laimi prizus už geriausiai atliktą lietuvišką kūrinį. Tai reiškia, kad jie gerai supranta lietuvišką muziką ir gerai atsiliepia apie ją. Aš manau, kad tai dar viena šaka įtraukta į konkursą, netgi sakyčiau savotiškas konkursas ir kompozitoriams. Kartu su Lietuvos kompozitorių sąjunga buvome paskelbę konkursą kurti naujus kūrinius visiems instrumentams. Nuoširdus ačiū kompozitoriams, kurie aktyviai dalyvavo. Džiugu, kad šiame konkurse kūrinius kūrė gausus kompozitorių skaičius. Tai yra dar vienas didelis laimėjimas, kad mes galime garsinti Lietuvą pristatydami pasauliui mūsų šalies kompozitorius.

Kaip pavyko prisikviesti dalyvius iš tokių tolimų kraštų kaip Kinija, Taivanis, Japonija ir kt.?

Aš manau, kad tai yra visų mūsų komandos bendras darbas ir nuopelnas. Dabar turime daug ryšių, dirbame tarptautiškai. Tai yra visos mūsų katedros laimėjimas. Buvo perkamos reklamos tarptautinėse svetainėse. Viskas po truputį prisidėjo. Labiausiai džiaugiuosi konkurso kokybe, nors svarbi ir kiekybė. Lenkiu galvą visai savo komandai, kuri nuoširdžiai darbavosi, stengėsi. Ką šiandien mes turime yra didžiulis laimėjimas.

Šis konkursas vyksta etapais. Kaip kilo mintis surengti tarptautinį konkursą pučiamiesiems ir mušamiesiems instrumentams?

Mintis surengti tokio lygio tarptautinį konkursą man kilo 2011 m., kai tapau Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros vedėju. Pasiruošimas tam užtruko penkis metus. 2016 metais birželio ir spalio mėnesiais įvyko pirmasis tarptautinis Juozo Pakalnio atlikėjų pučiamaisiais ir mušamaisiais instrumentais konkursas, skirtas medinių pučiamųjų instrumentų sekcijos atlikėjams. Kadangi pučiamųjų instrumentų spektras yra didelis ir platus, surengti vienu metu viename etape konkursą visiems instrumentams yra sudėtinga.

Šis konkursas yra skirtas profesionalams, atlikėjams iki 30 metų. Tai jau yra brandūs menininkai. Ne tik konkurso vertinimo komisija, bet ir klausytojai patiria didelį malonumą atvykę paklausyti šių atlikėjų. Šiais metais vyko jau antrasis tarptautinis Juozo Pakalnio atlikėjų pučiamaisiais ir mušamaisiais instrumentais konkursas, skirtas mušamųjų ir varinių pučiamųjų instrumentų sekcijos atlikėjams. Šis konkursas vyksta kas dvejus metus. Lauksime kito etapo, kuris planuojamas 2020-2022 metais.

Kuo išsiskiria šis konkursas nuo panašiai vykstančių pasaulyje?

Yra pasaulyje daug vykstančių konkursų, kuriuose visi pučiamieji instrumentai yra padalinti į dvi grupes: mediniai ir variniai pučiamieji instrumentai, gal tik mušamųjų instrumentų nejungia į bendrą katilą. Pavyzdžiui, sujungiant fleitą ir fagotą – tai juk didžiulis skirtumas. Mūsų konkurse 12 skirtingų instrumentų išdėlioti į atskiras sekcijas per 4 etapus. Tiesa, šiemet į konkurso šeimą buvo įtrauktas tryliktas instrumentas – kornetas. Tokiu būdu mes turime kiekvienam instrumentui atskirą konkursą. Tai yra žymiai aukštesnis lygis, kai mes turime išgrynintas atskirų instrumentų sekcijas.

Tai pirmasis, turbūt net pasaulyje, konkursas, turėjęs atskirą sekciją korneto, skirtą iki 30 metų profesionalams. Tai visiškai nauja istorija – iki šiol korneto specializacija neužėmė akademinio lygmens Lietuvoje.

Koks sėkmės konkurse receptas?

Turbūt visose profesijose receptai panašūs, tik kiekvienas turime skirtingus įrankius. Visų pirma, svarbiausia būtų sistemingas, tikslingas darbas, nors talentas, žinoma, labai padeda sužibėti.

Ar mūsų visuomenėje dar vyrauja nuomonė, kad visi pučiamieji instrumentai vienareikšmiškai tapatinami kaip viena pučiama “dūda” arba “dūdelė”?

Labai gaila, kad dar pasitaiko tokių atvejų, kai visi pučiamieji tapatinami kaip vienas instrumentas. Manau, kad su tokiais stereotipais susiduria ne vienas pūtikas. Įsivaizduokime, kad žaidžiamas krepšinis ir futbolas, arba dar pridėkime amerikietiškąjį futbolą, kurie visi žaidžia su kamuoliu. Jeigu juos olimpinėse žaidynėse sujungtumėme į vieną bendrą grupę – tikriausiai niekas to nesuprastų. Tai lygiai tas pats ir su pučiamaisiais instrumentais. Juk kiekvieno pučiamojo instrumento valdymas, atskleidimas yra individualus. Netgi kiekvienas instrumentas turi savo repertuarą, kompozitoriai kuria kūrinius atsižvelgdami į kiekvieno instrumento specifiką.

Pagal atvykusių dalyvių skaičių galima daryti prielaidą, kad vieni instrumentai yra labiau poluliarūs, kiti mažiau. Kodėl taip yra?

Lyginti būtų sunku, nes tam yra daug priežaščių. Vienais metais vienų instrumentų gali būti daugiau, kitais metais – kitų. Žinoma, kad tenorinio trombono populiarumas yra didesnis negu bosinio trombono, arba trimito - negu korneto. Visų pirma, tai yra pedagogų kaip asmenybių klausimas, kaip sugeba įtakoti mokinį pasirenkant vieną ar kitą instrumentą. Mes žinome, kad valtornos nuo seno klesti Latvijoje. Tai atsispindėjo ir šiame konkurse, kuriame ryškiausi buvo latvių valtornininkai. Tai yra didelis prof. A. Klisano nuopelnas, kurio dėka valtornos tradicijos tapo gajos. Dabar yra tokie laikai, kai viskas persipynę, viskas greitai pasiekiama, kad tiesiog nebereikia iš namų išvažiuoti. Svarbi yra reklama, sugebėjimas pateikti vieną ar kitą instrumentą neapsisprendusiam jaunuoliui. Jei jaunimas mato perspektyvą, instrumento grožį, atlikėją ar pedagogą, kaip asmenybę į kurią galima lygiuotis - visa tai ir nulemia vieno ar kito instrumento populiariumą. Manęs dažnai klausia, kurį pučiamąjį instrumentą pasirinkti. Man visi instrumentai yra gražūs. Kai grojama gražiai, visi skamba nuostabiai.

Pastaraisiais metais Lietuvoje jaučiamas didelis pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų meno pakylėjimas. Ar dėl šios priežasties pribrendo būtinybė rengti tokio didelio masto tarptautinį konkursą profesionaliems atlikėjams?

Kiekvieno profesionalaus atlikėjo siekimybė yra maksimumas. Jeigu kiekvieno sportininko svajonė yra dalyvavimas olimpiadose, tai menininkui irgi norisi išbandyti savo pasiekimus dalyvaudami konkursuose. Mūsų šalis yra nuostabaus grožio, patraukli, garsėjanti muzikiniu gyvenimu, todėl norėjosi pritraukti į mūsų kraštą užsienio talentus, kad labiau susipažintų ne tik su mūsų šalies atlikėjais, bet ir kompozitoriais.

Ar esate patenkintas konkurso darbu? Ar viskas pavyko taip, kaip buvote suplanavęs?

Labai džiaugiamės, kad viskas pavyko. Juk dalyvių turėjome iš visų žemynų, išskyrus Afriką. Per visus etapus buvo užsiregistravę daugiau nei 300 dalyvių. Gal dėl tam tikrų priežaščių atvyko ne visi, tačiau smagu, kad po konkurso jaučiamas tęstinumas. Konkurso dalyviai vieni kitiems perduoda informaciją, skleisdami pozityvią informaciją apie tai, kad Lietuvoje yra gerai, gražu, labai aukštas konkurso lygis. Daugelis dalyvių rašo mums laiškus, dalinasi savo tolimesnėmis sėkmėmis. Pastebime, kad jų profesinėje veikloje yra didelis pakilimas, tapome lyg įtraukti į bendruomenę. Šio konkurso dėka pučiamųjų atlikimo menas tartum susivienijo ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ir visa ši reklama užsisuko gana lengvai ir paprastai.

Paprastai apie nesėkmes nutylima, arba jų klausytojas nežino ir nepastebi.

Jeigu kalbėtume apie tokį minusiuką, kaip negausų dalyvių skaičių korneto sekcijoje, tai iš to aš matau net kaip ir didelį pliusą. Dėl to, kad Lietuvoje, net ir visame pasaulyje dar nėra korneto specializacijos tradicijų. Man nepavyko rasti jokios informacijos, kad kur nors pasaulyje būtų organizuojami konkursai profesionalams, kuriuose dalyvautų kornetininkai. Tai reiškia, kad mes esame pirmi. O kai esi pirmas, tai sunku tikėtis, kad dalyvių bus 20 ir daugiau. Taip, kaip ir olimpiadoje, kai įtraukiama nauja sporto šaka, šiuo atveju – nauja muzikinė. Tai yra dar vienas didžiulis gaivaus oro gūsis, mes galėsime dar plačiau kvėpuoti ir būti dar turtingesni. Kornetas iš tiesų yra nuostabus instrumentas, ypač populiarus Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse, kur populiarūs vario dūdų orkestrai (brass band). Juk šis instrumentas buvo populiarus ir labai reikšmingas tarpukario Lietuvos dūdų orkestruose. Tik vėliau šį instrumentą iš pučiamųjų instrumentų orkestrų pamažu išstūmė trimitas.

Juk be šio konkurso organizuojate dar kelis konkursus. O dar aktyvi koncertinė veikla su ansambliu “Musica Humana”, solinė obojininko atlikėjiška veikla, pedagoginis darbas, pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros vedėjo pareigos LMTA. Norėjau paklausti, kaip visur suspėjate?

Visų pirma, man visa tai patinka daryti, nes matau prasmę ir siekiu kokybiško rezultato. Tai nėra prievolė. Kartais tenka ir naktimis darbuotis, kai supranti, kad užduotis yra reikalinga ir prasminga. O kai nori, tai ir suspėji. Be to, labai planuoju laiką.

Juk vienam tikriausiai būtų sunku aprėpti tokią milžinišką konkurso eigą, jei neturėtumėte stiprios komandos ir palaikymo. Gal galėtumėte trumpai pristatyti savo talkininkus?

Mano komandos dešinės ir kairės rankos, tai – Darius Stoskeliūnas ir Paulius Gefenas, kuriems teko didžiulis organizacinis darbas. Daug man padėjo mano žmona Vaida ir vyresnioji dukra Gabrielė. Aš be galo esu dėkingas visiems pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros dėstytojams, kurie rūpestingai ir atsakingai dirbo, kad konkurso kiekvienos instrumentų grupės visa eiga eitų kaip “šveicariškas laikrodis”. Tuo pačiu norėčiau padėkoti visiems pianistams koncertmeisteriams. Kai kuriems iš jų teko akompanuoti net aštuoniems atlikėjams per dieną.

Kokie yra šio konkurso ateities planai?

Aš pats tikrai nieko nenorėčiau keisti ir apie tai kol kas negalvoju. Ne dėl to sakau, kad viskas yra gerai ir tobula. Konkursai neturi būti vienodi, nes tokiu atveju gali būti nebeįdomūs niekam. Teko išgryninti šio konkurso modelį remiantis patirtimi. Esamą šį išgrynintą modelį norėčiau laikyti ir toliau. Man labai svarbu, kad vertinimo komisijos darbas būtų principingas, sąžiningas. Konkurso kokybės rodiklis yra visuma: konkurso struktūra, konkursantai, repertuaras, vertinimo komisija, visuomenės dėmesys ir sklaida.

Ačiū už pokalbį.

Kazio Daugėlos ir organizatorių nuotraukos