Plungėje suskambo dvyliktasis Tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis

Plungėje suskambo dvyliktasis Tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis. Prasidedant festivalio renginiams, kalbiname festivalio meno vadovą, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro garbės dirigentą, profesorių, Plungės garbės pilietį Maestro Juozą Domarką.

Gerbiamas Maestro, šiais 2017 metais Plungėje Jūsų diriguojamas orkestras atidarė dvyliktąjį Tarptautinį Mykolo Oginskio festivalį. Ne tik Žemaitijos, bet ir visos Lietuvos muzikos mylėtojai priprato prie šių renginių, tačiau, tai juk nėra savaiminis procesas – kiekvieną festivalį reikia parengti, numatyti galimybes ir sėkmingai jas įgyvendinti. Kuo išsiskiria šiuometinis festivalis, kurio meno vadovu Jūs esate?

Šis festivalis organizuojamas jau dvyliktąjį kartą. Jis turi įvairiabriaunę savo publiką, kuri dažniausia viršija keturženklį skaičių. Tokio tipo renginių vasariškoje Lietuvoje tikrai nemažai. Juose skamba įvairi muzika – nuo popso, džiazo iki „Duokim garo“... Mūsų organizuojamas renginys ypatingas tuo, kad jame atliekama išimtinai tik rimtoji muzika. Tai Mocarto, Bethoveno, kitų Europos kompozitorių kūriniai, neišskiriant Naujalio, Gruodžio, Čiurlionio, Balsio, Rekašiaus... Šie Lietuvos kompozitoriai, rašydami tautinę muziką, prisidėjo prie lietuviškos kultūros integracijos į bendrąją Europos kultūrą. Lyginant su kitomis Europos tautomis, Lietuva į šį procesą, dėl susiklosčiusių istorinių-politinių aplinkybių, įsiliejo gana vėlai. Man labai smagu, kad šis integracijos procesas vyksta ne vien didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir, susiklosčius palankioms laikmečio aplinkybėms, mažame Žemaitijos miestelyje – Plungėje. Dėkui Dievui, čia gana neblogai išsilaikė kunigaikščio Oginskio rūmai. Nors dviejų karų metais jie gerokai nukentėjo, tačiau didelėmis plungiškių pastangomis, buvo gražiai atstatyti, sutvarkyti ir pavadinti „Žemaičių dailės muziejumi“, Lietuvos dailės muziejaus filialu.

Žinia, koncertai vyksta buvusiame dvaro žirgyne, pertvarkytame į puikia akustika pasižyminčia koncertinę salę, kuri vien parteryje talpina apie tūkstantį klausytojų. O jei priskaičiuotume balkonų ir lauke besiklausančią publiką, jau gautume apie pusantro tūkstančio muzikos mylėtojų. Dažniausia koncertų metu tiek ir susirenka. Atlikėjai, pageidaujantys dalyvauti šiame renginyje, ne sykį kėlė klausimus – kodėl negalėtų skambėti dūdų orkestro muzika, džiazas, ar estradinės dainos? Norėčiau pasakyti, kad festivalį koordinuoja visuomeninė organizacija „Plungiškių draugija“, kurią atkūrė aktyvūs plungiškiai ir ilgus metus jai vadovavęs politikas, verslininkas, inžinierius, filantropas, mokslų daktaras Bronislovas Lubys, iš meilės savo kraštui ir jo žmonėms visokeriopai rėmęs tarptautinį Mykolo Oginskio festivalį. Tik jo pastangų ir visapusiškos paramos dėka Žemaitijoje ir gimė šis gražus renginys. Šiuo metu draugijos prezidentas yra plungiškis verslininkas Liudas Skierus. Plungės dvaro aura, architektūra, jame skambėjusios Oginskio orkestro, kuriame grodamas fleita pradėjo muzikuoti tautos genijus M. K. Čiurlionis, muzikos aidai suformavo Draugijos nuostatą, apsprendžiančią tik klasikinės muzikos skambėjimą kunigaikščių Oginskių dvare. Juo labiau, kad pramoginės muzikos festivalių vasaros metu Lietuvoje turime tikrai labai daug...

Kaip minėjau, festivalis gimė prieš dvylika metų, beieškant vasariškos erdvės klasikinės muzikos koncertams. Daug prisidėjo mano brolis Stasys Domarkas, tuo metu vadovavęs Klaipėdos Muzikiniam teatrui. Jis – taip pat plungiškis, na, o Klaipėda ir Plungė – visiškai šalia. Beieškant tinkamos patalpos, organizatorių dėmesį atkreipė Oginskių dvaro žirgynas. Laikas parodė, kad ši erdvė puikiai tinka festivalio koncertams.

Tarptautinio festivalio metu skamba penki-šeši rimtosios muzikos koncertai. Jūs esate šio tęstinio renginio meno vadovas. Muzikinio vyksmo dalyviams įdomu, kada ir kaip prasideda kito festivalio organizavimas?

Klausytojai į koncertus suvažiuoja iš Klaipėdos, Rietavo, Šiaulių, net ir iš tolimesnių miestų – Vilniaus, Kauno, Mažeikių. Organizuodami renginį, jaučiame atsakomybę prieš reiklią publiką, tad atlikėjų pajėgas pradedame planuoti dar nepasibaigus einamajam festivaliui. Organizatoriams norisi, kad tai būtų žinomi kolektyvai, o jei mažiau žinomi, tuomet aukšto meninio lygio. Ne būtinai simfoniniai orkestrai, gali būti kamerinės muzikos ansambliai ar solistai. Stengiamės pakviesti bent vieną užsienio kolektyvą. Pernai koncertavo Liepojos simfoninis orkestras, šiais metais klausysime ilgamečio mūsų festivalio dalyvio Kaliningrado kamerinio orkestro. Festivaliuose skambėjo Lenkijos kolektyvai, Molodečno simfoninis orkestras, Baltarusijos nacionalinis simfoninis orkestras. Didikai Oginskiai plačiai žinomi Rusijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse, tai apsprendžia tarptautinio festivalio statusą, kurį reikia tinkamai suformuoti ir atsakingai pateikti klausytojams. Neretai paaiškėja, kad norint atlikti pasirinktą kūrinį, reikalingas choras, solistai. Tenka derinti laiką ir galimybes. Nesinori kasmet kviesti tuos pačius dalyvius, juk iš tolimų Respublikos kampelių atvykstanti publika domisi naujovėmis, įdomiais atlikėjais. Pastovūs yra keli koncertai. Pirmiausia – "Rudens akvarelė M. K. Čiurlioniui". Jame dalyvauja moksleiviai iš visų Žemaitijos muzikos ir meno mokyklų, susibūrę į styginių orkestrą. Dažnai scenoje groja net iki pusantro šimto jaunųjų muzikantų. Antrojoje koncerto dalyje šiemet pirmą kartą gros jungtinis Klaipėdos Stasio Šimkaus ir Eduardo Balsio mokyklų moksleivių simfoninis orkestras. Labai džiaugiamės šiuo nauju Klaipėdos orkestru, todėl mielai pristatome mūsų festivalio klausytojams. Tradiciškai festivalį pradeda Lietuvos Nacionalinis simfoninis orkestras, nes Lietuvos Nacionalinė filharmonija yra mūsų festivalio globėja.

Festivalyje rodomi ir operos spektakliai. Praeitais metais Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras parodė G. Verdi „Traviata“, na o šiemet klausysime G. Rossini „Sevilijos kirpėjo“. Opera bus atliekama lietuvių kalba. Mano giliu įsitikimu, Lietuvoje vietinių atlikėjų dainuojamos operos turėtų skambėti nacionaline kalba.

Organizuojant šį renginį tenka rūpintis ne vien muzikine dalimi. Ne mažiau svarbūs reklamos, informacijos, organizacijos reikalai. Festivalio organizatorius Plungiškių draugija mano, kad tęsiant kilnias kunigaikščių Oginskių tradicijas, koncertai turi būti nemokami. Mus remia šviesaus atminimo Bronislovo Lubio fondas, „Vičiūnų“ įmonių grupė, Kultūros ministerija, Kultūros taryba, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Plungės miestas ir kiti rėmėjai.

Gal jau ryškėja būsimojo festivalio kontūrai?

Vienas dalykas aiškus – renginį pradės Nacionalinis simfoninis orkestras, mielajai publikai pateikdamas Tarptautinio festivalio ir Oginskių vardo vertus kūrinius. Tikrai girdėsime talentingą Žemaitijos jaunimą, sulauksime atlikėjų iš svečių šalių. Stengsimės, kad festivalis , būtų originalus, ir meniškai patrauklus.

Prieš kiekvieno festivalio atidarymą rengiame Plungiškių draugijos valdybos posėdį, visos draugijos narių susiėjimą. Ir šiemet aptarėme buvusius ir ateinančius renginius, numatėme būsimojo Tryliktojo Tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio gaires.

Dėkoju už įdomų ir turiningą pokalbį, linkių naujų kūrybinių pergalių tryliktajame Plungės Tarptautiniame Mykolo Oginskio festivalyje.

Susiję nariai

Juozas Domarkas

Dirigentas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos bei vyriausybės meno premijos laureatas, LNSO meno vadovas ir vyr. dirigentas, LMTA profesorius

Stanislavas Domarkas

Dirigentas

Edmundas Seilius

Dainininkas, LNOBT solistas

Kristina Zmailaitė

Dainininkė