Šilutėje iškilmingai paminėtos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-osios metinės

Šių metų Sausio 15-oji - ypatinga data Mažosios Lietuvos kraštui bei mums visiems. Prieš 100 metų įvykęs reikšmingas istorinis momentas praplėtė mūsų valstybės teritorijos ribas ir suteikė Lietuvai svarbų, jūrinės valstybės statusą. Šių įvykių pažymėjime svarbus vaidmuo atiteko Šilutės miestui, kuris yra etnografinė Mažosios Lietuvos regiono sostinė. Šis kraštas nuo seno garsėjo ne tik puikiais ūkiais, gražiais miesteliais, sodybomis ir bažnyčiomis, bet taip pat tautine, patriotine ir švietėjiška veikla.

2023 metų sausio 15 –ąją Šilutės kultūros bendruomenė šilutiškius ir miesto svečius kvietė į įvairius kultūros renginius, pristatė menines programas: meniniais ženklais pažymėtas pastatas, kuriame buvo pasirašyta Šilutės seimo deklaracija, prie Šilutės Hugo Šojaus muziejaus pastato atidengtas svarbus mūsų kraštui ženklas, žymintis, kad Šilutė yra etnografinio Mažosios Lietuvos regiono sostinė.

Iškilmingi šventiniai renginiai prasidėjo ankstyvą sekmadienio rytą šventomis Mišiomis už Klaipėdos kraštą ir jo žmones Šilutės Šv. Kryžiaus ir evangelikų liuteronų bažnyčiose. Po pamaldų šilutiškiai rinkosi Verdainėje, prie pastato, kuriame anuomet veikusioje smuklėje susirinko Vyriausiojo Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Komiteto vadovai ir skyrių nariai. Dabartinio Šilutės kelininkų pastato sieną papuošė užrašas „1923 m. čia buvo pasirašyta Klaipėdos krašto (Šilutės) seimo deklaracija“.

Šiuos renginius Šilutėje vainikavo iškilmingas šventinis koncertas „Viena giminė, viena kalba, viena žemė…“ neseniai renovuotame Šilutės kultūros ir pramogų centre. Skoningai papuošta erdvi scena tą šventinį vakarą vienu metu talpino per 100 atlikėjų: choristų, orkestro muzikantų ir solistų. Pasak Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorės Jūratės Pancerovos “Buvo ne tik šiuolaikiškai rekonstruotas pastatas, bet ir įsigyta nauja įranga, būtina norint teikti kokybiškas kultūros ir pramogų paslaugas. Abiejose salėse sumontuota nauja įgarsinimo, vaizdo bei apšvietimo įranga, keltuvai, įvairūs kėlimo mechanizmai. Šilutės kultūros ir pramogų centro didžiojoje salėje pastatytos 405 žiūrovų kėdės, o Kamerinio dramos teatro salėje – kėdės ir teleskopinė tribūna (86 vnt.). Abiejų salių scenas papuošė naujos užuolaidos. Didžiojoje salėje įrengta vaizdo projekcinė sistema. Kamerinio dramos teatro salėje pastatyta mobilioji scenos pakyla, įsigyta rūko mašina. Naujasis Šilutės kultūros ir pramogų centras bus kitoks - žavės ne tik atnaujintomis erdvėmis, bet ir veiklomis”. Tuo buvo galima įsitikinti šventinės dienos popietę vykusiame koncerte.

Koncertas prasidėjo Lietuvos kariuomenės orkestro atliekamomis iškilmingomis fanfaromis “Tu mums viena” M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“ tema (muzika Kazio Daugėlos, dirigavo majoras Egidijus Ališauskas)

XX a. pirmosios pusės istoriniai įvykiai Klaipėdos krašte, kurių pasekoje  Klaipėdos kraštas tapo Lietuvos Respublikos dalimi, turėjo didelės įtakos vietos žmonių gyvenimui. Ypač didelę reikšmę tautiniam krašto pakilimui turėjo aktyvus kultūrinis gyvenimas: būrėsi  bendrijos, draugijos, kilo kultūros sąjūdžiai. Vienas tokių sąjūdžių - Visuotinis lietuvių chorų sąjūdis, kurio įkvėpėjas buvo Vydūnas. Istorinei progai skirtoje programoje neapsieita be populiarios kompozitoriaus Stasio Šimkaus dainos – patriotinės giesmės chorui „Lietuviais esame mes gimę“. Neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu tapusią dainą pagal Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo, poeto, poligloto Jurgio Zauerveino (Georg Sauerwein) eilėraštį „Lietuv’ninkai mes esam gimme“ atsistojusiai ir dainuojančiai publikai atliko Lietuvos kariuomenės orkestras ir įspūdingas jungtinis choras: Stasio Šimkaus konservatorijos mišrus choras (vadovė Jolanta Vyšniauskienė, chormeisteris Ramūnas Baršauskas, koncertmeisterė Živilė Čapienė), Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetų choro studija (vadovė Jolanta Vyšniauskienė), Šilutės kultūros ir pramogų centro vokalinis ansamblis „Vox Libri“ (vadovė Rasa Golubovskienė). Dirigavo choro dirigentė Jolanta Vyšniauskienė iš Klaipėdos.

Nuo XIX a. pab. Mažosios Lietuvos muzikinis gyvenimas yra neatsiejamas nuo bažnyčios, giesmių, orkestrų muzikos. Kiekvienas Klaipėdos krašto bažnytkaimis turėjo savo pučiamųjų instrumentų orkestrus. Jų programos puošdavo šventes, vakarais dūdos grodavo jaunimui linksminantis šokiuose.

Kad orkestrinės muzikos tradicijos Pamario krašte puoselėjamos ir šiandien, puikiai įrodė kitas kompozitoriaus Kazio Daugėlos kūrinys. Tai – „Pamario maršas“, sukurtas 2011 metais. Tada Šilutė buvo Lietuvos kultūros sostine. Būtent ta proga, buvo sukurtas kraštiečio Kazio Daugėlos kūrinys “Pamario maršas”. Maršo vidurinėje dalyje kompozitorius panaudojo dvi Pamario krašto liaudies dainas. Jungtiniam orkestrui, chorui ir solistui Deiviui dirigavo šilutiškis Gražvydas Raila. Skambant pakiliam maršui į salę įžengė Šilutės meno mokyklos merginų šokėjų grupė ,,Pamarietė“ (vadovė Judrė Railienė), pagyvindamos skoningai parengtais spalvingais šokiais šį renginį.

Itin ryškų pėdsaką Šilutės krašto kultūriniame gyvenime palieka Šilutės meno mokyklos pedagogai mokytojas ekspertas Gražvydas Raila su žmona Judre Railiene, gebantys atpažinti jaunuosius talentus, puoselėjantys mokinių meilę menams. Šilutės meno mokyklos fanfarinio orkestro „Pamarys“ vadovas Gražvydas Raila ir šokėjų grupės ,,Pamarietė“ vadovė mokytoja metodininkė Judrė Railienė yra energingi ir kūrybingi  Šilutės krašto kultūros puoselėtojai, sugebantys paįvairinti įprastinę gyvenimo tėkmę bei  garsinantys savo miestą. Muzikuodami šiuose kolektyvuose, jaunieji atlikėjai patiria muzikavimo džiaugsmą, atstovauja Šilutės miestui, garsina kraštą šalyje ir užsienyje. Gražvydo Railos veiklos dėka atsirado daug naujų kūrinių skirtų Mažosios Lietuvos kraštui, paskatinus savo kraštui skirti kūrinius  kompozitorių Kazį Daugėlą, kilusį iš šio krašto.

Ilgus šimtmečius vienoje valstybėje gyvenusių dviejų tautų - lietuvių ir vokiečių - muzikinė raiška, plėtojosi glaudžioje jų tarpusavio sąveikoje, tiek etninių, tiek vėliau - XIX a. pradžios koncertinių atlikėjiškų tradicijų plotmėje. Aktyvus didesniųjų miestų vokiškasis koncertinis, teatrinis gyvenimas, gausių chorų veikla, plačiai skambėjusios vokiečių liaudies dainos ir protestantiškos giesmės darė teigiamą poveikį Mažosios Lietuvos lietuviams.

Vienas pirmųjų bandymų pritaikyti giesmes keturbalsiam choriniam giedojimui, remiantis vokiško daugiabalsio choralinio giedojimo tradicija buvo 1894 m. Heidelberge išleistas giesmių rinkinys “Giesmių balsai”. 115 harmonizuotų giesmių melodijų buvo užrašytos įvairiose Mažosios Lietuvos apylinkėse. Jas keturiems balsams harmonizavo Tilžės vokiečių bažnyčios vargonininkas, choro vadovas Peteris Wilhelmas Wolffas (1853–1918) ir Tilžės lietuvių bažnyčios vargonininkas Mikelis Genys.  Lietuvių ir vokiečių darbuose organiškai integravosi lietuvių ir vokiečių dvasinės kultūros bruožai. Po Pirmojo pasaulinio karo Klaipėdos krašte išliko stipri vokiečių kultūrinė įtaka. Jie kūrė kultūrines organizacijas, giedotojų draugijas (chorus), steigė laikraščius, puoselėjo muzikinį teatrą, turėjo net savo simfoninį orkestrą ir kt.

Šventiniame koncerte sausio 15d. Šilutėje  išgirdome Mažosios Lietuvos choralą „Pranaše Didis“ iš „Giesmių balsų“ (Heidelbergas, 1894), muzika Collino (XIX a. pab.-XX a. pr.), aranžuotė Kazio Daugėlos, atliekant jungtiniam chorui ir orkestrams. Dirigavo Šilutės kultūros ir pramogų centro vokalinio ansamblio „Vox Libri“ vadovė Rasa Golubovskienė.

2014 metais minėjome Kristijono Donelaičio metus. Tais metais vykusios Lietuvos Dainų šventės orkestrų  programoje Mažoji Lietuva pirmą kartą buvo pristatyta, kaip atskiras etnografinis Mažosios Lietuvos regionas.

Keturių dalių siuitą “Metai” skaitovui ir orkestrui kompozitorius Kazys Daugėla sukūrė remdamasis K. Donelaičio poemos “Metai” siužetais. K. Donelaičio poemoje aprašomus visus metų laikus kompozitorius savo sukurtoje siuitoje atvaizdavo naudodamas gimtojo Mažosios Lietuvos krašto liaudies dainų melodijas. Kai kurios iš jų užrašytos prieš 200 metų. Daugiausia dainų panaudota iš Christiano Bartscho parengto ir išleisto lietuvių liaudies dainų rinkinio „Dainų balsai“ ir knygos “Lietuvininkų žodis”.

„ Jei neabejosime, kad dainos siela yra jos melodijoje, tai turėtų būti tiesa ir tai, jog liaudies dainą teisingai suprasime tik tada, kai patys ją dainuosime arba klausysimės“, – taip tuomet svarstė Ch. Bartschas. Juk negalėjo numatyti, kad jo laikais natūralioje aplinkoje skambėjusios dainos kartu su pačiais Rytų Prūsijos gyventojais bus išnaikintos. O gal ir numatė? Todėl jas ir gelbėjo.

Su senovės epais ir senovine pasaulėjauta „Metus“ sieja ciklinio laiko idėja, išreikšta Saulės kelionės dangumi vaizdu. Pagrindinis šio muzikinio kūrinio herojus - saulė, su ja susijusi gamtos įvairovė, gyvybė ir darbai. Poemoje meiliai saulele vadinama Saulė pavasariop grįžta ir kopia į zenitą, o rudenį ritasi tolyn, visą laiką diktuodama valstiečių darbus ir užsiėmimus. Amžinajame būties rate gimstama, senstama, mirštama, viskas kartojasi, nieko naujo neatsitinka.

Tą vakarą klausytojai turėjo unikalią progą išgirsti keturių dalių siuitą “Metai” diriguojant šio kūrinio autoriui Kaziui Daugėlai. 12 minučių trukmės kūrinį atliko Lietuvos kariuomenės orkestras, jungtinis choras, solistas Deivis ir skaitovas, šio renginio vedėjas Marijus Budraitis. Šilutiškis M. Budraitis – eilių ir dainų tekstų kūrėjas, vienas talentingiausių renginių, švenčių organizatorių ir sumanytojų Vakarų Lietuvoje, padovanojęs Pamario žmonėms išskirtinius kultūros, pramogų, sporto renginius.

Ypač daug aplodismentų sulaukė dar vienas Gražvydo Railos suburtas kolektyvas - Mažosios Lietuvos medžioklės ragų ansamblis „Kurtinys“, kuris kartu su orkestrais atliko kūrinius “Mes einame namo” (muzika Tado Zakarausko) ir “Išėjo tėvelis į mišką” (muzika Kazio Daugėlos).

Nuskambėjo ir ypatinga koncerto puošmena – muzikinio kūrinio premjera, skirta Klaipėdos krašto prijungimo ir 1923 m. sukilimo 100-osioms metinėms pažymėti! Daugiau nei 100 koncerto dalyvių, diriguojant kūrinio autoriui pirmą kartą atliko naują kompozitoriaus Kazio Daugėlos kūrinį - žygio maršą „Mažoji Lietuva“. Maršo vidurinėje dalyje kompozitorius surado ir panaudojo prieš šimtmetį sukurtą Mažosios Lietuvos krašto karinę - istorinę liaudies dainą "Jau seniai buvo kalbėta, kad Klaipėda mums žadėta", atspindinčią to meto šio krašto nuotaikas.

Gera nuotaika tęsėsi viso koncerto metu, o visų koncerte dalyvavusių dalyvių, diriguojant kapelmeisteriui maj. Egidijui Ališauskui net du kartus atliekamą maršą lietuvių liaudies dainų temomis „Per Vilniaus miestą“ (aranžavo K.Daugėla) dainavo atsistoję ir visi žiūrovai.

Po koncerto pirmasis pasveikinti į sceną pakilo rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis „Džiaugiuosi, kad esame darni ir vieninga bendruomenė, kuriai svarbi mūsų krašto istorija. Dėkingas ir svečiams, kurie kartu su mumis minėjo šią svarbią mums visiems dieną: Kultūros viceministrui Rimantui Mikaičiui, J.E. Telšių vyskupui Algirdui Jurevičiui, Klaipėdos rajono savivaldybės merui Broniui Markauskui bei vicemerei Violetai Riaukienei. Nuostabus koncertas su kraštiečio kompozitoriaus Kazio Daugėlos muzika, vainikavo šiandienos renginius ir išliks reikšmingu palikimu ateinančioms kartoms.“

Po renginio vedėjas Marijus Budraitis paragino žiūrovus neskubėti į namus ir čia pat salėje ekrane stebėti LRT laidą „Duokim garo“, kuriame dalyvavo Šilutės rajono savivaldybės mėgėjų meno kolektyvai.