Velykos su prancūzų muzika sielai...

Publikuota: 2017-04-20 Autorius: Akvilė Laugalytė
Velykos su prancūzų muzika sielai...

Belaukiant Kristaus prisikėlimo šventės, balandžio 13 d. turėjome retą progą išgirsti sakraliosios prancūzų muzikos fortepijonui, atliekamos pianistės Gabijos Rimkutės, kuri jau antrus metus iš eilės kvietė klausytojus patirti dvasinio laukimo džiaugsmą. Koncertas šį kartą buvo numatytas ne Šv. Jonų bažnyčioje, o Piano.lt koncertų salėje, kuri, beje, nuo sakralios erdvės nėra labai nutolusi, nes įsikūrusi prie pat Pranciškonų vienuolyno.  

Čia, prie vakarėjančių langų, degė žvakės ir jų liepsnelių mirguliavimas šildė vėsią, ramybėje skendinčią salę. Netrukus pasirodė pati pianistė su lengvai besiplaikstančia ilga balta suknele tarsi tyrumo simbolis. Nesinorėtų teigti, jog tai buvo tik pianistės rolė, atliekant sakralumu dvelkiančią muziką, nes su tuo, ko gero, nesutiktų ir pati atlikėja. Tai veikiau atspindėjo tikrą jos dvasinę nuostatą, žinojimą, kas esi ir ko atėjai, todėl niekaip nepavadintume to vaidyba.

Praėjusiais metais klausytojai galėjo išgirsti Gabiją Rimkutę atliekant dalį pjesių iš Olivier Messiaeno ciklo fortepijonui „20 žvilgsnių į kūdikėlį Jėzų”, o šiais klausėmės ne tik Messiaeno, bet taip pat ir tų kompozitorių, kurie darė įtaką šiam XX a. prancūzų muzikos klasikui. Greta skambėjo Césaro Francko, Louiso Vierne’o ir Charleso Tournemire’o kūriniai fortepijonui solo.

Koncerto atsklanda tapo Louiso Vierne’o Preliudas Nr. 10 Sur une tombe (liet. „Prie kapo“). Louis Vierne (1870–1937) buvo žymus prancūzų vargonininkas, kompozitorius, daugiausia kūręs muziką vargonams ir fortepijonui. Daugiau nei pusę savo gyvenimo jis praleido tarnaudamas Paryžiaus Dievo Motinos katedroje. Po savo laimėjimo 1900 m. užimti vargonininko vietą, Louisas Vierne buvo laikomas antruoju itin nusipelniusiu šio instrumento virtuozu po kompozitoriaus Louis–Claude Daquino mirties 1772 m. Pasirinkimas skambinti Louiso Vierne kūrybą tikrai nėra populiarus, tačiau jo opusas puikiai derėjo su likusia vakaro programa. Dar būtų galima paminėti, jog Louiso Vierne kūrybą į savo repertuarą yra įtraukusi ir Mūza Rubackytė, kuri taip pat įgrojo visą kompaktinę plokštelę jo kūrinių.

Kaip įžangą į Olivier Messiaeno kūrybą galima būtų įvardinti tris Charleso Tournemire’o preliudus iš op. 38: Nr. 8 Préparation à la mort dans l'apaisement (liet. „Pasiruošimas prie mirtį” ),  Nr. 9 Meditation sur Dieu le Pere (liet. „Malda į Dievą Tėvą“),  Nr. 12 Glorification de la Trinite (liet. „Amžinybės pašlovinimas“). Charlesas Tournemire (1870–1939) kartu su Louisu Vierne buvo Césaro Francko mokiniai, priklausę prancūzų vargonininkų ir kompozitorių fin de siècle kartai. Iš savo mokytojo jie perėmė dvasinį ir misticizmo paženklintą užsidegimą kurti ir improvizuoti. Vienas žymiausių XX a. kompozitorių Olivier Messiaenas puikiai pažinojo šių kompozitorių kūrybą ir ja gerėjosi. Ypač artima jam buvo Charleso Tournemire’o asmenybė, nes Messiaenui retkarčiais tekdavo pavaduoti jį kaip vargonininką Šventosios Klotildos bazilikoje Paryžiuje. Panašu, jog Césaro Francko religinė filosofija persmelkė ne tik jo mokinių kūrybą, bet ir paliko pėdsaką Olivier Messiaeno muzikoje. Kitavertus, šiuo prancūzų muzikos rečitaliu norėta parodyti sakralumo tradicijų tęstinumą per skirtingų kartų kompozitorių kūrybą nuo romantizmo iki modernizmo.

Pianistė Gabija Rimkutė padėjo atskleisti sakralinės tematikos rečitalyje darną tarp muzikinio racionalizmo ir spontaniškumo, kuris ypač būdingas šių prancūzų autorių kūrybai. Tačiau galima būtų paminėti ir tai, jog Gabijos Rimkutės pasirinkas Charleso Tournemire’o preliudų–poemų ciklas (iš kurio nuskambėjo trys preliudai iš op. 58: Nr. 8 Préparation à la mort dans l'apaisement (liet. „Pasiruošimas prie mirtį” ),  Nr. 9 Meditation sur Dieu le Pere (liet. „Malda į Dievą Tėvą“),  Nr. 12 Glorification de la Trinite (liet. „Amžinybės pašlovinimas“)) savo muzikos kalba artimas net trims skirtingiems kompozitoriams: Claude’ui Debussy,  Césarui Franckui ir jaunajam Messiaenui. Taip pat verta pažymėti, jog šis ciklas buvo sukurtas paskutiniuoju kompozitoriaus gyvenimo dešimtmečiu, kuomet Tournemire’o kūryboje ėmė ryškėti siekis atkurti dvasinį perfekcionizmą. Tai buvo tiesiogiai susiję su jo susidomėjimu ankstyvųjų krikščionių religinėmis praktikomis. Individualizuota Tournemire’o muzikos kalba įtaigiai perteikia belaikės amžinybės dvasinę atmosferą, kurią buvo galima pajausti per pianistės jautrų ir sukauptą šios muzikos atlikimą. Charleso Tournemire’o preliudų skambesys atskleidė labai asmenišką kompozitoriaus misticizmo pajautą, kuri ypač persismelkė vėlyvojoje šio autoriaus kūryboje.

Iš tiesų, pažvelgus į nuskambėjusio rečitalio programą, gana aiškiai matyti, kad klausytojui norima atskleisti kuo platesnes prancūzų sakralinės muzikos fortepijonui sąsajas. Ypač simboliškas buvo pianistės pasirinkimas kaip rečitalio užsklandą atlikti vieną žymiausių prancūzų klasiko Césaro Francko (1822–1890) kūrinių „Preliudas, choralas ir fuga“. Simboliška todėl, kad tarytum viskas prasidėjo būtent nuo Francko, kuris tapo jaunesniosios kartos dvasiniu mokytoju. Tačiau norisi atkreipti dėmesį ir į patį muzikos stilių, aiškiai teigiančiu, jog nusikėlėme į XIX a. romantinę epochą, nepatyrusią Pirmojo pasaulinio karo siaubo ir visiškai kitaip reprezentavusią sakralumo aurą muzikoje. Kartu toks programos atlikimo eiliškumas padėjo atskleisti savotišką Francko romantinį naivumą. Jo mokiniai Vierne’as ir Tournemire’as perėmė savo mokytojo dvasinį pradą, tačiau neliko apkurtę istoriniams kataklizmams. Neabejotinai ir Francko kūryba būtų kitokia, jei tik jam būtų buvę lemta gimti vėliau.

Gabijos Rimkutės rečitalio kulminacija neabejotinai tapo jos atliekami Olivier Messiaeno apmąstymai apie Dieviškąjį kūdikį. Skambėjo trys pjesės iš fortepijoninio ciklo „Dvidešimt žvilgsnių į kūdikėlį Jėzų“: Nr. 1 Regard du Père (liet.„Tėvo žvilgsnis“), Nr. 2 Regard de l'étoile (liet. „Žvaigždės žvilgsnis“), Nr. 11 Première communion de la Vierge (liet. „Pirmoji mergelės komunija“).  Šis ciklas, tai vienas originaliausių XX a. fortepijoninės muzikos pavyzdžių, sukurtas 1944 m. Nors šis opusas, kaip ir daugelis kitų Messiaeno kūrinių fortepijonui, labai sudėtingas ir virtuoziškas, pianistė stengėsi įprasminti ne išorinį jo techniškumą, o pakviesti klausytoją išgyventi rimties ir susikaupimo laiką.

Messiaenas „Dvidešimt žvilgsnių į kūdikėlį Jėzų“ skyrė savo žmonai, pianistei Yvonne Loriod, kuri iki pat savo mirties buvo viena svarbiausių Messiaeno fortepijoninės kūrybos interpretatorių. Norint atlikti Messiaeno kūrinius fortepijonui reikia drąsos panerti į turtingą ir sodrų garsų bei vaizdinių pasaulį. Gabija Rimkutė ciklo miniatiūras atliko su dideliu veržlumu ir vidine jėga be kurių šio kūrinio minties įprasminimas būtų bergždžias. Ypač įstrigo pianistės atliekamas „Tėvo žvilgsnis“, grojamas kiek lėčiau nei girdėtame Yvonne Loriod įraše. Galima sutikti, kad lėtesnis tempas galėtų reikšti ir Dievo laiko, ciklinio pajautimą, kuris turėtų būti kitoks nei žemiškasis, linijinis laikas.

            Pianistė Gabija Rimkutė savo tiriamajame darbe „Sakralumo ženklai Olivier Messiaeno kūryboje fortepijonui: atlikimo ir klausymosi aspektai“ teigia, jog „Messiaeno ciklo atlikimo patirtis parodė, jog pernelyg didelis siekis tiksliai atlikti sudėtingas šio kūrinio partitūras kai kada netgi gali tapti kliūtimi, trukdančia įvykdyti išreikštą kompozitoriaus pageidavimą“. Perfrazuojant mintį, būtų galima pasakyti, jog atlikėjui svarbu pačiam susilieti su kūrinyje esančia informacija ir perduoti ją klausytojui.

            Iš tiesų, muzikos interpretacijos menas visuomet kelia daug klausimų, kaip atlikti vieną ar kitą kūrinį, tačiau pianistės Gabijos Rimkutės įtvirtinta atlikėjo kaip savotiško dvasios mokytojo laikysena suteikė galimybę šios muzikos pasiklausyti šventiniame rimties ir susikaupimo kontekste. Šis visuotinio prisikėlimo metas kartu tapo proga klaustyojams susipažinti su retai skambančia fortepijonine muzika ir pajausti jos perteikiamą sakralumo aurą, kurios siela nuolat ilgisi. Labai tikėtina, kad šis Velykų džiaugsmo laukimas kartu su muzika fortepijonui taps gražia tradicija.

Gabija RIMKUTĖ (fortepijonas)
Olivier Messiaen. „Pirmoji Mergelės Komunija“ iš ciklo „Dvidešimt žvilgsnių į kūdikėlį Jėzų“: 

https://www.youtube.com/watch?v=dP2bJunPh0M&feature=youtu.be

 

           

 

 

Susiję nariai

Lina Navickaitė-Martinelli

Lina Navickaitė-Martinelli

Muzikologė

Gabija Rimkutė

Gabija Rimkutė

Pianistė

Komentarai