XXVI Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatas: ne tik reginys, bet ir nacionalinis reiškinys

Šių metų kovo 20–22 dienomis Plungė patyrė tai, kas nutinka retai – visas miestas skambėjo pučiamųjų muzikos garsais. 2001 metais Panevėžyje prasidėjęs čempionatas, kurio idėjos autoriai – dirigentai Remigijus Vilys ir Piet Visser (Nyderlandai), pirmą kartą Plungėje surengtas XXVI-asis Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatas subūrė stipriausius šalies orkestrus, muzikos profesionalus ir šimtus muzikos mylėtojų. Tris dienas Plungė tapo pučiamųjų muzikos sostinė, kurioje netrūko nei įspūdingų pasirodymų, nei šventinės nuotaikos.

Nuo tradicijos iki šiandienos ambicijų

Plungė iki šiol vadinama orkestrų muzikos lopšiu Lietuvoje, o šios tradicijos tęsiamos, veikiant šiuolaikiniams orkestrams. Plungėje pirmąjį profesionalų pučiamųjų orkestrą XIX a. pabaigoje (apie 1877–1879 m.) įkūrė kunigaikštis Mykolas Oginskis (1849-1902). Šis orkestras tapo svarbiu Žemaitijos muzikinės kultūros židiniu, o dvare veikė ir muzikos mokykla, kurioje mokėsi žymūs muzikantai, tarp jų – ir M. K. Čiurlionis.

Miestas, kuris gyveno muzika

Į šį reikšmingą renginį iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių suvažiavo net 37 orkestrai. Jie varžėsi penkiose kategorijose – nuo pirmuosius žingsnius žengiančių kolektyvų iki profesionalių orkestrų. Į sceną žengė daugiau nei 1000 muzikantų, o jų atliekama muzika virto galinga pučiamųjų banga, užliejusia visą miestą. Tomis dienomis Plungė gyveno ne tik koncertais – miesto gatvės buvo pilnos svečių, kavinės sausakimšos, o jaunatviškas šurmulys ir smagus bruzdesys kūrė tikros muzikos šventės atmosferą.

Čempionatas išsiskyrė ir tarptautiniu mastu. Žinia apie Plungėje vykstantį renginį pasklido ne tik Lietuvoje, bet ir mažiausiai septyniose Europos šalyse. Į čempionatą atvyko muzikos ekspertai iš Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Švedijos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos. Jie vedė meistriškumo kursus, paskaitas bei atviras repeticijas – tai buvo neįkainojama patirtis tiek jauniesiems muzikantams, tiek jų pedagogams.

Dvi dienas dirbusi tarptautinė ekspertų komisija paskelbė prizininkus penkiose kategorijose.

• E kategorija (Grand Prix): Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros studentų ir alumnų varinių pučiamųjų instrumentų orkestras „Brass LT“ (vadovai doc. Remigijus Vilys, prof. Kazys Daugėla, prof. dr. Robertas Beinaris), dirigentas Tom Hutchinson – 88,3 balo.
• I vieta: Panevėžio rajono Šilagalio kultūros centro „Brass Band Sklepučini“, vadovas Vilmantas Vapsva – 74,2 balo.
• D kategorija (Grand Prix): Vilniaus universiteto pučiamųjų orkestras „Oktava“, vadovas Donatas Viaževičius – 95 balai.
• I vieta: Panevėžio rajono Naujamiesčio kultūros centro-dailės galerijos vario dūdų orkestras „AUKŠTYN“, vadovai Remigijus Vilys ir Piet Visser (Nyderlandai) – 90 balų.
• II vieta: Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorijos pučiamųjų instrumentų orkestras, vadovas Kristijonas Sakalauskas – 81 balas.
• II vieta: Vilkaviškio jaunimo pučiamųjų instrumentų orkestras, vadovas Saulius Mickevičius – 81 balas.
• C kategorija (Grand Prix): Trakų meno mokyklos fanfarinis orkestras, dirigentas Rokas Podelis – 85,32 balo.
• I vieta: Pabradės fanfarinis orkestras, dirigentas Bronislovas Vilimas – 81,67 balo.
• II vieta: „Vilnius Tech“ pučiamųjų orkestras, dirigentas Rimantas Valančauskas – 76,32 balo.
• III vieta: Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras „DoMinO“, dirigentas Mindaugas Rarivanas – 76 balai.
• B kategorija (Grand Prix): Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos pučiamųjų instrumentų orkestras, vadovas Anatolijus Kavaliauskis – 91,98 balo.
• I vieta: Tauragės meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras „TAURAS“, vadovas Tadas Geštautas – 90 balų.
• II vieta: Rietavo Mykolo Oginskio meno mokyklos orkestras, vadovas Nerijus Jasinskas – 88 balai.
• III vieta: Plungės rajono Platelių meno mokyklos fanfarinis orkestras, vadovas Linas Senkus – 84,33 balai.
• A kategorija (Grand Prix): Vilkaviškio jaunimo pučiamųjų instrumentų orkestro jaunučiai, vadovas Saulius Mickevičius – 85,32 balo.
• I vieta: Šakių kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestras, vadovai Einaras Martinaitis ir Ugnius Arcabas – 85,16 balo.
• II vieta: Vilniaus Žirmūnų gimnazijos pučiamųjų instrumentų orkestras „Septima“, vadovas Andrius Korablikovas – 83,99 balai.
• III vieta: Panevėžio rajono Smilgių kultūros centro Perekšlių padalinio varinių pučiamųjų instrumentų orkestras „Saulutė“, vadovė Ligita Bilevičienė – 82 balai.

Geriausių čempionato solistų nominacijas pelnė:

• E kategorijoje – Bernardas Butkus (eufonija), LMTA orkestras „Brass LT“.
• D kategorijoje – Ąžuolas Baronas (trombonas), orkestras „AUKŠTYN“.
• C kategorijoje – Fabian Kijevič (trimitas), orkestras „DoMinO“.
• B kategorijoje – Kamilė Kiliokaitytė (trimitas), orkestras „TAURAS“.
• A kategorijoje – Deimanas Lopeta (trombonas), orkestras „Saulutė“.
• Geriausias duetas – Mėta Liepa Kvedaravičiūtė ir Audrė Vidžytė (fleitos), VU orkestras „Oktava“.

Apdovanoti orkestrų dirigentai: Geriausiais savo kategorijose pripažinti: Tom Hutchinson (E), Donatas Viaževičius (D), Rokas Podelis (C), Tadas Šileika (B) ir Andrius Korablikovas (A).

Kulminacija – vakaras, sudrebinęs Plungę

Varinių instrumentų garsų kupiną šeštadienį vainikavo iškilmingas GALA koncertas ir nugalėtojų apdovanojimo ceremonija Mykolo Oginskio dvaro žirgyne. Tai buvo aukščiausio lygio muzikos ir šokio šou, sudrebinęs visą Plungę. Renginį savo pasirodymu papuošė kviestiniai svečiai: solistas Tomas Hutchinsonas (kornetas, JK) ir šokių grupė „Dzirnas“ iš Latvijos (vadovas Agris Danilevičius). Nuotaikingai vakarą vedė plungiškiams gerai pažįstamas Richardas Jonaitis. Publiką džiugino LMTA orkestras „Brass LT“, diriguojamas Tomo Hutchinsono, doc. R. Vilio ir Pieto Visserio, bei solistai Jovita Kasperavičiūtė, Bernardas Butkus ir Viktorija Volodova. Beje, šie solistai varžysis dėl geriausio Europos solisto titulo konkurse „EBBC 2026“ Lince, Austrijoje.

Pasak čempionato įkūrėjo Remigijaus Vilio: „Šiemet, kaip ir kasmet, bendradarbiavome su užsienio kompozitoriais, tačiau didžiulį akcentą skyrėme lietuviškai muzikai. Nors Lietuva – nedidelė šalis, R. Vilys džiaugiasi, kad orkestrų kultūra yra gyvybinga, o jos pagrindą sudaro moksleiviai ir jaunimas. „Nors suaugusiųjų bendruomeninių orkestrų tradiciją išlaikyti sunkiau, profesionalų kategorija rodo, kad turime į ką lygiuotis“, – teigia organizatorius.

„Čempionatas sukūrė sveiką konkurenciją. Vadovai suprato, kad neužtenka tiesiog sugroti natas – reikia dirbti su garsu, balansu. Be to, čempionatas paskatino kompozitorius rašyti kūrinius orkestrams, todėl dabar turime sukaupę solidų nacionalinį repertuarą. Kiekvienai kategorijai parinkome kūrinius, kurie išbando ne tik technines galimybes, bet ir orkestro tembrinę spalvą, ansambliškumą. Pavyzdžiui, aukščiausioje kategorijoje turime labai sudėtingą partitūrą, kurią įveikti gali tik itin aukšto lygio kolektyvai. Tai iššūkis, bet būtent per iššūkius mes augame”, – pasakoja R. Vilys.

Kodėl čempionatas, o ne festivalis?

Daugeliui gali kilti klausimas: kodėl muzikinis renginys vadinamas čempionatu? Pasak Remigijaus Vilio, šis pavadinimas gimė prieš 26-erius metus, siekiant suderinti kultūrą ir sveiką konkurenciją. „Pavadinimas atsirado dar tada, kai Lietuvoje veikė bendras Kultūros ir sporto rėmimo fondas. Rašydami pirmąjį projektą, pabandėme sujungti šias sritis. Be to, Europos orkestrų konkursai taip pat vadinami Brass Band Championships. Tai suteikia svorio, aiškumo svečiams ir, žinoma, pažadina sportinį interesą: kas paruoš geriausią programą, kas sukurs įspūdingiausią interpretaciją?“ – aiškina R. Vilys.

Objektyvumo viršūnė – vertinimas nematant atlikėjų

Vienas unikaliausių čempionato bruožų – komisija vertina orkestrus jų nematydama. Tarp vertintojų ir scenos stovi širma. Tokia aklos perklausos praktika atitinka aukščiausius tarptautinius standartus, užtikrinant, kad laimėtų ne pavardės ar gražios uniformos, o grynas garsas ir meistriškumas.

Vertinimo komisijos narys, LMTA pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros vedėjas profesorius dr. Robertas Beinaris neslepia susižavėjimo šia tvarka: „Tai labai teisingas sprendimas objektyvumo dėlei. Mes girdime tik muziką, stilistiką, darną. O šiemet klausytis buvo vienas malonumas. Kai kurie tarptautinės komisijos nariai, atvykę pirmą kartą, liko tiesiog nustebę – jie nesitikėjo tokio aukšto meninio lygio. Tai jau nebe renginys, tai – reiškinys.“

Pasak profesoriaus, ypatingą įspūdį paliko privaloma programos dalis – pasirodymas su solistu: „Orkestrai demonstravo ne tik gebėjimą akompanuoti, bet ir aukščiausią individualų meistriškumą.“

Infrastruktūros iššūkiai ir Plungės svetingumas

Surengti tokio masto šventę nėra paprasta – Lietuvoje trūksta salių, galinčių sutalpinti tūkstantį muzikantų ir jų instrumentus. Šiemet čempionatą priėmė Plungė.

R. Vilys pabrėžia, kad logistika reikalauja milžiniško tikslumo: „Orkestrai turi vos 5 minutes pasikeitimui scenoje. Viskas turi veikti kaip laikrodis: repeticijos, persirengimas, instrumentų derinimas. Plungė šį egzaminą išlaikė puikiai – restauruotas Oginskių rūmų žirgynas ir kultūros centras bei meno mokykla tapo puikiais namais muzikantams.“

Žvilgsnis į ateitį: pasiruošimas Dainų šventei

Šis čempionatas tapo ir svarbia repeticija prieš artėjančią Moksleivių dainų šventę, vyksiančią šių metų liepą.

„A, B, C ir D kategorijų orkestrai programoje privalėjo atlikti kūrinius iš būsimos Dainų šventės repertuaro. Tai padeda vadovams ir vaikams geriau pasiruošti vasarai, kurioje tikimės sulaukti apie pusantro tūkstančio jaunųjų atlikėjų,“ – džiaugiasi R. Vilys.

Nors darbai baigėsi vėlai, organizatoriai ir komisijos nariai iš Plungės išvyko su didžiuliu užsidegimu – pučiamųjų muzikos tradicija Lietuvoje ne tik gyva, bet ir kasmet auga.

Sekmadienis buvo skirtas profesiniam tobulėjimui

Trečią čempionato dieną Plungės kultūros centre vyko atviros repeticijos ir kūrybinės laboratorijos, kurias vedė profesionalūs lektoriai: Tom Hutchinson (kornetas) iš Jungtinės Karalystės, dirigentas Piet Visser (Nyderlandai), bei kiti. Tai dar kartą parodė, kad čempionatas – ne tik varžybos, bet ir bendruomenę telkianti šventė, kuri augina jaunąją muzikantų kartą.

„Man tai ne tik konkursas, bet ir galimybė pamatyti, kaip groja profesionalai iš užsienio. Po Tomo Hutchinsono meistriškumo pamokos supratau, kiek dar daug gali mano instrumentas“, – sakė vienas iš pakalbintų jaunųjų trimitininkų.

Augimas, kuris matomas ir girdimas

Stebėdamas čempionatus nuo pat pirmųjų metų, kaip vienas iš vertinimo komisijos narių, matau milžinišką pokytį. Jei pirmuosiuose čempionatuose mes dar kovojome su elementariu intonavimu ar instrumentų trūkumu, tai šiandien mes kalbame apie interpretacijos subtilybes, apie vakarietišką skambesį, apie Brass Band kultūros įsitvirtinimą. Čempionatas tapo ta varomąja jėga, kuri privertė vadovus ieškoti naujų partitūrų, tobulinti savo dirigavimo techniką. Mane ypač džiugina, kad orkestrai nebijo eksperimentuoti su šiuolaikinėmis kompozicijomis, naudoja netradicines išraiškos priemones. Prieš ketvirtį amžiaus mes dar tik mokėmės vakarietiškos Brass Band (varinių pučiamųjų) sudėties specifikos, orkestrai turėjo problemų su instrumentų kokybe, su elementariu intonavimu. Šiandien Lietuvos orkestrai jau gali drąsiai rungtis su stipriausiais Europos kolektyvais.

Žvilgsnis į Europą

Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatų daugkartiniai čempionai „Brass LT“ ir “Aukštyn” šiemet balandžio 24-26 d. atstovaus Lietuvą ir varžysis su geriausiais Europos orkestrais skirtingose kategorijose prestižiniame 47-ajame Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionate Bruknerio koncertų salėje Lince, Austrija.

Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatas (EBBC) muzikos pasaulyje prilyginamas orkestrų „Eurovizijai“ ar olimpinėms žaidynėms. Tai, kad Lietuva šiemet siunčia net du stiprius kolektyvus, rodo milžinišką mūsų šalies pažangą šiame žanre.

Šis čempionatas paliko ryškų pėdsaką tiek dalyvių, tiek žiūrovų atmintyje. Nuoširdžios padėkos žodžiai skirti svetingiems renginio šeimininkams – Plungės kultūros centro direktoriui Romui Matuliui ir Plungės rajono savivaldybės merui Audriui Klišoniui, kurie viso renginio metu buvo kartu su dalyviais ir organizatoriais. Kitas didysis susitikimas – jau liepos mėnesį vyksianti Moksleivių dainų šventė Vilniuje, kurioje šis tūkstantinis pučiamųjų choras vėl susijungs į vieną galingą skambesį.

Renginį organizavo Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacija ir Plungės rajono savivaldybės kultūros centras.