„Muzika visam mano gyvenimui suteikė laimę“

„Muzika visam mano gyvenimui suteikė laimę“​, - Taip kalba gražią sukaktį pasitinkanti prpofesorė Kornelija Kalinauskaitė-Fledžinskienė. 2015 m. balandžio 25 d. 18 val. LMTA Didžiojoje salėje vyks kamerinės muzikos koncertas, skirtas garbiosios LMTA profesorės emeritės (g. 1925) 90-mečiui bei jos veiklos LMTA 70-mečio sukaktims paminėti.

Koncertą organizuoja Kamerinio ansamblio katedra, jame gros LMTA studentų ansambliai. Renginyje dalyvaus buvę prof. K. Kalinauskaitės auklėtiniai – Fortepijono katedros vedėjas prof. Jurgis Karnavičius bei Kamerinio ansamblio katedros prof. Donatas Katkus. Vakarą ves  Kamerinio ansamblio katedros vedėja prof. Dalia Balsytė, taip pat buvusi Profesorės studentė.

„Muzika - man gyvenimas ir laimė. Žmonės, turintys sąlyti su ja, yra dvasiškai tvirti, ištvermingi ir jaučiasi laimingi bet kokiomis sąlygomis”, - nepraleidžia progos dalintis gyvenimo išmintimi  K. Kalinauskaitė.

Kornelija Kalinauskaitė-Fledžinskienė - unikali asmenybė, gyva legenda, menininkė įvaldžiusi tiek fortepijono, tiek smuiko grojimo technikas, buvusi prie Lietuvos kvarteto bei Kamerinio ansamblio katedros ištakų, visą gyvenimą atidavusi menui ir jo pedagogikai. Jos veikla LMTA siekia jau 70 metus. Už išskirtinius nuopelnus Letuvos muzikinei kultūrai ji yra  apdovanota LTSR valstybine premija (1965 m.) bei LR Gedimino 5 laipsnio ordinu (1999 m.). Už ilgametę, aktyvią ir produktyvią pedagoginę veiklą 2014 m. K. Kalinauskaitei buvo suteiktas LMTA profesoriaus emerito vardas.

Kornelija Kalinauskaitė gimė 1925 m. gegužės 11 d. Kaune. 1934–1939 m. mokėsi Klaipėdos muzikos mokykloje, P. Matiuko smuiko ir S. Juodvalkienės fortepijono klasėse. 1942–1946 m. ji buvo Vilniaus radijo ir Vilniaus filharmonijos simfoninių orkestrų smuikininkė, Lietuvos operos ir baleto teatro orkestro koncertmeisterė. K. Kalinauskaitė kamerinio ansamblio dalyką studijavo prof. L. Seidelio klasėje ir grojo dvejuose ansambliuose: duete - fortepijonu (su savo vyru altininku J. Fledžinsku), o trio - smuiku (dažniausiai su pianistu H. Grodbergu, vėliau tapusiu žymiu vargonininku). Valstybinėje konservatorijoje K. Kalinauskaitė baigė dvi specialybes: 1945 m. - prof. S. Špinalskio fortepijono, 1948 m. – prof.  J. Targonskio smuiko klases.

1945 m. tuometinis LTSR Meno reikalų valdybos viršininkas Juozas Banaitis prof. J.Targonskiui pasiūlė suburti pirmą profesionalų styginių kvartetą. Pirma ir neilgalaikė jo sudėtis – Jakovas Targonskis, Antanas Rauchas, Eduardas Satkevičius ir Levas Seidelis. Po metų groti jame buvo pakviesti Kornelija Kalinauskaitė ir Jurgis Fledžinskas, kurie perėmė estafetę iš vyresniųjų kolegų ir subūrė Lietuvos kvartetą, kuriame griežė iki 1980 m.

Lietuvos kvartetas (Eugenijus Paulauskas, Kornelija Kalinauskaitė, Jurgis Fledžinskas, Michailas Šenderovas, vėliau – Romas Kulikauskas) parvežė į Lietuvą pirmuosius tarptautinių konkursų apdovanojimus: 1959 m. Budapešto styginių kvartetų konkurso II premiją, o 1964 m. – Lježo styginių kvartetų konkurso II premiją. Jis buvo pirmasis kvartetas, pagrojęs daugiau nei pustrečio tūkstančio koncertų Europos, Azijos valstybėse, JAV, Kanadoje, Kuboje, įspūdingai interpretavęs pasaulio klasikų kvartetus (tarp jų - visus L. van Beethoveno). Pirmasis, atlikęs ir išpopuliarinęs daugelį lietuvių autorių kūrinių - J. Gruodžio, E. Balsio, J. Juzeliūno, V. Barkausko, J. Juozapaičio ir kitų kompozitorių styginių kvartetus bei S. Vainiūno fortepijoninius kvintetus, padėjęs pagrindus styginių kvarteto kultūrai Lietuvoje. 1959 m. kvartetui suteiktas Nusipelniusio kolektyvo garbės vardas, jo nariams - Nusipelniusių artistų vardai. 1965 m. jis buvo apdovanotas LTSR Valstybine premija.

K. Kalinauskaitės - ­menininkės individualybei reikštis palankesnė terpė buvo solinė veikla. Smuikininkės repertuarą sudarė ivairių epochų kūriniai, o miniatiūros žanras buvo mėgiamiausias ir artimiausias jos dvasiai. „Man patiko juvelyrinis darbas, esu pedantė, viskas turi būti atlikta tvarkingai ir tobulai", - sako K.Kalinauskaitė. Jos kamerinių sonatų repertuaras platus ir ivairus: G. Tartini, P.A. Locatelli, R. Strausso, G. Enescu, A. Rubinšteino, J. Gruodžio, N. Rakovo, L. Nikolajevo, N. Pasquali, E. Isaye, I. Paderevskio, F. Mendelsono, visos trys E. Grygo ir kt. sonatos. K. Kalinauskaitė rengė smuiko sonatų vakarus su pianistais A. Dvarionaite, S. Bielionyte, A. Maceina, M. Azizbekova, R. Vaitkevičiūte visuose didesniuose Lietuvos miestuose. Radijo įrašams jai nuolat talkino pianistė Halina Znaidzilauskaitė, viena žymiausių šalyje koncertmeisterė ir solistė. Pagrindinė ir mėgiamiausia K. Kalinauskaitės solinė veikla buvo įrašai Lietuvos radijo fondams - 30 metų beveik kas mėnesį buvo įrašomi vis nauji kūriniai. Fonduose saugoma apie 300 K. Kalinauskaitės irašytų kūrinių.

Su simfoniniu orkestru K. Kalinauskaitė atliko A. Glazunovo „Susimąstymą“, W. A. Mozarto  „Simphonie-concertante" (su altininku J. Fledžinsku), J. S. Bacho Koncertą dviems smuikams su orkestru (atlikimai su A. Livontu, E. Paulausku); su kameriu orkestru - A. Vivaldi Koncertą dviems smuikams su orkestru (su J. Targonskiu 1947 m.); su radijo orkestru - L.van Beethoveno Koncertą fortepijonui c-moll, W. A. Mozarto Koncertą fortepijonui C-dur.

K. Kalinauskaitė pirmoji atliko ir redagavo lietuvių kompozitorių A. Bražinsko, F. Bajoro, P. Fledžinsko, A. Veckaus, E. Laumenskienės kūrinius smuikui. Įrašų studija „Melodija" išleido penkias K. Kalinauskaitės įgrotas smuiko muzikos plokšteles.

K. Kalinauskaitė 1945–1947 m. dirbo Valstybinės konservatorijos pianiste-koncertmeistere. 1948–1952 m. Vilniaus dešimtmetėje muzikos mokykloje, nuo 1949 (oficialiai iki 1994 m.) Lietuvos konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) dėstė kamerinio ansamblio dalyką – pradžioje Styginių instrumentų katedroje, nuo 1964 m.  – naujai įkurtoje Kamerinio ansamblio katedroje. 1975 m. jai buvo suteiktas profesorės pedagoginis vardas. Profesorės veikla Kamerinio ansamblio katedroje tęsiasi iki šiol. Ji konsultuoja ansamblius, dalyvauja egzaminų ir konkursų vertinimo komisijose, aktyviai domisi LMTA koncertiniu gyvenimu. Tarp bemaž 500 profesorės absolventų – LMTA pedagogai R. Armonas, J.Karnavičius, V. Vitaitė, R.Vaitkevičiūtė, H.Znaidzilauskaitė, A. Anusauskas, S. Okruško, Kamerinio ansamblio katedros profesoriai J. Andrejevas, D. Balsytė, D. Katkus, P. Kunca, A. Vainiūnaitė, šviesios atminties Rimantas Šiugždinis.

Profesorė - plačiai mąstanti, komunikabili asmenybė. Jos interesų ratas - nuo meno subtilumų iki gyvenimiško patirties. Visada kūrybinga ir energinga, su šypsena veide ji ir šiandien LMTA studentams perduoda savo sukauptą profesinę patirtį, užkrečia kolegas ir studentus savo entuziazmu, sugeba įkvėpti, padrąsinti. Savo gyvenimo pavyzdžiu ji moko mylėti meną, gyvenimą ir šalia esantį.

KAMERINIO ANSAMBLIO KATEDROS STUDENTŲ KONCERTAS
skirtas profesorės emeritės
KORNELIJOS KALINAUSKAITĖS
90-mečiui ir veiklos LMTA 70-mečiui

Balandžio 25 d. 18 val. LMTA Didžioji salė
PROGRAMA

Ludwig van Beethoven (1770-1827) Sonata smuikui ir fortepijonui No 4, a –moll, op.23  
II Andante scherzoso piu allegretto
III Allegro molto
Atl. Goda Armonaitė (smuikas) ir Marija Mirovskaja (fortepijonas), Lekt. Ingos Gylytės kl.

Johannes Brahms (1833-1897)Sonata smuikui ir fortepjonui nr 3. d-moll, op.108  
I Allegro
Atl.:Vida Bobin (smuikas) ir Aušrinė Garsonaitė (fortepijonas), Prof. Juliaus Andrejevo kl.

Claude Debussy (1862-1918) Sonata smuikui ir fortepijonui g-moll      
I Allegro vivo
Atl.: Ieva Daugirdaitė (smuikas) ir Neringa Valuntonytė (fortepijonas), Doc. Indrės Baikštytės kl.     

Faustas Latėnas (1956) Sonata smuikui ir fortepijonui     
I Moderato. Allegro risoluto
Atl.:Deimantė Merkevičiūtė (smuikas) ir Marta Finkelštein (fortepijonas), Doc. Indrės Baikštytės kl.

César Franck (1822-1890) Sonata fortepijonui ir smuikui A-dur    
III Ben moderato
IV Allegretto poco mosso
Atl.: Žydrė Ovsiukaitė (smuikas) ir Martyna Kloniūnaitė (fortepijonas), Prof. Audronės Vainiūnaitės kl.

Alfred Schnittke (1934-1998) Sonata violončelei ir fortepijonui
I Largo                                                                                                   
II Presto
Atl.: Rokas Vaitkevičius (violončelė) ir Ugnė Peištaraitė (fortepijonas)
Doc. Indrės Baikštytės kl. 

Carl Maria von Weber (1786 - 1826 ) Kvintetas  B-dur, op.34  klarnetui, dviems smuikams, altui ir violončelei   
IV Rondo.  Allegro gioccoso
Atl.: Eglė  Šabonaitė (klarnetas), Ieva Laučkaitė (smuikas), Beatričė Sekonaitė (smuikas), Simonas  Laučka (altas )
Marius Sakavičius (violončelė), Prof. Audronės Pšibilskienės kl.                      

 Koncertą ves prof. Dalia Balsytė
Koncerte dalyvaus prof. Jurgis Karnavičius ir prof. Donatas Katkus

Susiję nariai

Indrė Baikštytė

Pianistė, tarptautinių konkursų laureatė, Menų daktarė, Nacionalinės M. K. Čiurliono menų mokyklos Kamerinio ansamblio skyriaus vedėja, LMTA Koncertmeisterio bei Kamerinio ansamblio katedrų docentė, Styginių katedros koncertmeisterė

Dalia Balsytė

Pianistė

Juozas Donatas Katkus

Altininkas, Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas, tarptautinio konkurso, Lietuvos valstybinės, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, LMTA profesorius

Marija Mirovskaja

Pianistė

Audronė Pšibilskienė

Altininkė

Marija Audronė Vainiūnaitė

Smuikininkė, Valstybinio Vilniaus kvarteto I smuikas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos, tarptautinių konkursų ir valstybinės premijos laureatė, LMTA profesorė