Gruodžio 9 ir 11 dienomis Klaipėdos Žvejų rūmuose Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras publikai pristatys Antano Kučinsko operą vaikams „Žvaigždžių operą“. Tai – ankstesnių dviejų šio kompozitoriaus operų “Bulvinė pasaka“ bei “Makaronų opera“ tęsinys.
Lapkričio 24 d. muzikos vakarą Nacionalinėje filharmonijoje Lietuvos kamerinis orkestras (LKO) ir jo svečiai – smuikininkas Romanas Mintsas, sopranas Yana Ivanilova ir dirigentas Philippas Chizhevsky – skiria Leonido Desiatnikovo ir Franzo Schuberto kūrybai. Koncerto programą sumanė smuikininkas R. Mintsas, juolab visi šio vakaro atlikėjai neseniai įrašė L. Desiatnikovo kūrinių kompaktinę plokštelę.
Lietuvą visoje Europoje garsinantis muzikinis-edukacinis projektas „Hanzos kelias“ (meno vadovas Rodrigo Calveyra) lapkričio 23–26 dienomis bus pristatytas ir valstybingumo šimtmetį švenčiančioje Latvijoje, 18-ajame Tarptautiniame Rygos Bacho kamerinės muzikos festivalyje.
Klasikinio baleto populiarumas Lietuvoje neslūgsta, o ypač greitai bilietai ištirpsta į šeimų su vaikais lankyti pamėgtus kalėdinio laikotarpio vaidinimus. Tad Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, nenorėdamas nuvilti žiūrovų, nutarė skelbti papildomus baletų „Snieguolė ir septyni nykštukai“ bei „Spragtukas“ spektaklius.
Penktąjį kartą organizuojama tarptautinė pučiamųjų muzikos žanro pažinimui, sklaidai bei plėtros skatinimui skirta konferencija „Winds Bring Changes“ gruodžio 1 d. į Palangą sukvies pučiamųjų instrumentų orkestrams rašančius Lietuvos kompozitorius bei pripažintus žanro ekspertus iš užsienio, o publikai pasiūlys penkių naujų lietuviškų kūrinių premjerą.
Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį, viešoji įstaiga “Pax et Bonum” lapkričio 24 dieną, 19 val. kviečia publiką į Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje pristatomą vieno ryškiausių lietuvių choro muzikos kūrėjų kompozitoriaus Vaclovo Augustino kūrinio premjerą - skambės dar 2016 metais pradėtos komponuoti „Missa pro centesimo anno restitutionis Lituaniae“. Tai stambios formos, septynių dalių vokalinė-instrumentinė kompozicija, tradiciniais mišių tekstais mišriam chorui, styginių orkestrui, dviems solistėms, skaitovui, fonogramai ir judesiui.
Lapkričio 18-osios, sekmadienio, vakarą Nacionalinė filharmonija netradiciškai rengia simfoninės muzikos koncertą ir tokią dieną pasirinko neatsitiktinai – tądien Latvija mini savo šalies Nepriklausomybės šimtmečio sukaktį. Tad ir vakaro programą apibendrins muzikinis puslapis iš latvių šiuolaikinės muzikos lobyno. Tai – XX a. gyvenusio Ādolfo Skultes Penktoji simfonija. Maestro Modesto Pitrėno diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) proginiam koncertui dar rengia dviejų tautų atstovų, gyvenusių XIX–XX a. sandūroje – anglų kompozitoriaus Arnoldo Baxo ir prancūzų kūrėjo Maurice’o Ravelio – kūrinius.
Lapkričio 15 d. 18 val. M. K. Čiurlionio namai tęsia koncertų ciklą „M. K. Čiurlionio muzikiniai keliai Europoje”. Šįkart klausytojų laukia kelionė muzikos garsais į Čiurlionio jaunystės studijų miestą Varšuvą. Čia aštuoniolikmetis Čiurlionis atvyksta studijuoti Muzikos institute fortepijono, vėliau – kompozicijos. Dailės studijos vyks žymiai vėliau, dabar jaunasis muzikas labiausiai yra veikiamas mieste skambančios mazurkos, dainų, šokių, akademinių kūrinių. Visa tai formuoja jaunojo Mikalojaus Konstantino skonį, skatina siekti savų meninių tikslų.
Didžioji dalis įžymių Lietuvos atlikėjų, dirigentų yra Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos absolventai. Lapkričio 17-osios vakarą daugelis jų susiburs draugėn po Nacionalinės filharmonijos stogu pažymėti vieno svarbiausių mokyklos kolektyvų – moksleivių choro, daugeliui tapusio tramplinu į didžiąsias pasaulio scenas, septyniasdešimtmetį.
Iškilmingu ir galingu skambesiu aidės Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios skliautai lapkričio 8 d., 18 val. – pučiamųjų orkestras „Trimitas“ , chorai „Vilnius“ ir „Polifonija“ bei solistai Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skiria lietuviškos muzikos koncertą. O neabejotina vakaro kulminacija – puikiai pučiamuosius instrumentus išmanančios kompozitorės Vaidos Striaupaitės-Beinarienės specialiai šiam koncertui sukurta „Te Deum“ premjera.
Kitą savaitę sostinėje prasidės tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Mama Jazz 2018”. Šių metų programoje – iš tiesų įspūdingų atlikėjų pavardės. Tarp jų – „Grammy“ apdovanojimą pelnę meistrai, elektroninės muzikos virtuozai bei šiuolaikinio džiazo korifėjai.
Lapkričio 7 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre viešės pasaulio simfoninių orkestrų elitui priklausantis Karališkasis Concertgebouw orkestras (Royal Concertgebouw Orchestra – RCO). Koncertą pradės Carlo Maria Weberio romantinės operos „Oberonas“ uvertiūra, kurią kartu su svečiais iš Amsterdamo scenoje atliks LMTA simfoninio orkestro jaunieji muzikantai.
Lapkričio 5 d. 18 val. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje koncertuos ansamblis ARMONAS-USS DUO. Tai LR Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatai Rimantas Armonas (violončelė) ir Irena Uss (fortepijonas), kurie atliks M. K. Čiurlionio, A. Šenderovo, C. Saint-Saëns, E. Granados, G. Fauré, O. Respighi kūrinius. Koncerto vedėja - muzikologė L. Ligeikaitė.
Po stipraus jubiliejinio pernykščio festivalio pasiūlyti ne mažiau įdomią programą ir šiemet džiazo prodiuseriui Antanui Gusčiui buvo nelengva užduotis. Tačiau 31-asis „Vilnius Jazz“ nenuleido kartelės. Jo vitrinoje - trylika išskirtinių šiuolaikinio džiazo projektų iš Prancūzijos, JAV, Izraelio, Jungtinės Karalystės ir Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos.
