Prasideda Tarptautinis Jaschos Heifetzo smuikininkų konkursas: drąsūs žingsniai į tarptautinę erdvę ir unikali galimybė žiūrovams Artimiausiomis savaitėmis Lietuvoje karaliaus smuikas – nuo sausio 18 d., pirmadienio, 12 val., prasideda VI Tarptautinio Jaschos Heifetzo smuikininkų konkurso transliacijos.
Naujame „Liepaičių“ choro albume – lietuviškos sutartinės su Afrikos būgnų ritmais. Netikėtais būgnų ir balsų sąskambiais septyniose sutartinėse pasakojama apie laiko ratą, naują pradžią, viltį, gyvenimą tolyn, buvimo dovaną, gentį bei žemės amžinumą ir likimą, kartais nežinia kur nubloškiantį.
Tęsiantis karantinui ir moksleivių nuotoliniam mokymui, Lietuvos nacionalinė filharmonija siūlo užsukti į Filharmonijos Skaitmeninę koncertų salę, kur sparčiai pildosi nauja, edukacijai skirta rubrika - edukacinių laidų ciklas „Muzikos enciklopedija trumpai“. Jis skirtas mokiniams ir jaunimui.
Lietuvos muzikos informacijos centras savo e. platformoje „Music Lithuania“ atvėrė naują nišą – „Vaikų kambarį“, kuriame trys dešimtys naujų natų pradedantiesiems ir pažengusiems. Skaitmeninis formatas, instrumentinė ir žanrinė natų įvairovė, 13 ryškių kompozitorių ir dar tiek pat instrumento mokytojų, jaučiančių jaunų rankų pulsą ir galimybes – visa tai „Vaikų kambariui“ suteikė puikų startą, siekiant ilgalaikių rezultatų.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vykdoma jaunųjų menininkų rezidencijos programa „Renkuosi Klaipėdą“ įgauna virtualų pagreitį: finalininkai ir jų pedagogai aktyviai dalyvauja nuotoliniuose mokymuose. Gilinamasi ne tik muzikos atlikimo paslaptis. Daug dėmesio skiriama ir psichologiniam bei fiziniam jaunųjų talentų pasiruošimui.
Pirmąją pažintį su mokytoja Danute Jedzinskiene lydėjo Čiurlionio vardas. Mes, penktokėliai, buvome Čiurlionio pionierių būrys, dar ir geriausias mokykloje, o mūsų „pionieriškų darbelių“ tikslas – kuo geriau pažinti žymųjį menininką. Papasakoti apie jį mūsų auklėtoja ir vokiečių kalbos mokytoja Ida Alesina pakvietė Danutę Jedzinskienę.
1952 m. baletmeisterio Vytauto Grivicko, Lietuvos operos ir baleto teatro baleto trupės vadovo ir baletmeisterio Michailo Moisejevo ir pedagogės Klavdijos Salnikovos-Moisejevos iniciatyva prie Vilniaus dešimtmetės muzikos mokyklos buvo atidarytas Choreografijos skyrius, jo vadovu tapo baleto solistas Henrikas Kunavičius. 1963–2001 m. skyriui, vėliau reorganizuotam į Vilniaus baleto mokyklą, vadovavo Lili Navickytė-Ramanauskienė. 2001 m. baleto mokykla reformuota į Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrių, jam vadovavo P. Skirmantas, J. Vymerytė, E. Smalakys, L. Puodžiukaitė-Lanauskienė, nuo 2016 metų – Eligijus Butkus.
Daugelio žinomiausių dabarties Lietuvos menininkų veiklos aprašuose galima pastebėti vieną tendencingą netikslumą: jie visi pradedami nuo studijų Lietuvos ar užsienio menų akademijose. O juk viskas prasidėjo, buvo nulemta daug anksčiau, ir paprastai – M. K. Čiurlionio menų mokykloje.
Ką mokyklai reiškia vadovas? Nacionalinei Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklai vadovavusiųjų pavardės kalba darbais. Vienus vadovus prisimename tik tiek, kad jie buvo, su kitais siejasi reikšmingi darbai, sprendimai, iš lūpų į lūpas perduodamos istorijos.
Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos 75-ojo gimtadienio dieną, 2020-ųjų lapkričio 26-ąją, į mokyklą įžengė naujasis jos direktorius Dainius Numgaudis. Naująjį vadovą pasitiko postą paliekantis direktorius Romualdas Kondrotas. Kaip prisipažino pats D. Numgaudis, kolega jam dar kartą aprodė puikiai pažįstamą mokyklą ir paliko didžiausią krūvą raktų.
Mama atvedė mane į mokyklą 1952-aisiais, kai man buvo šešeri. Mokykla dar buvo dabartiniuose Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Centriniuose rūmuose Gedimino prospekte. Ten mane pristatė mokytojui Michailui Šenderovui, jis iš karto pastebėjo: „Tikro violončelininko rankos!“ Buvau paskirtas į jo violončelės klasę.
Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą ir Lietuvos muzikos ir teatro akademiją sieja labai seni ir glaudūs ryšiai – istorija ir netgi bendri namai.
Aukso medalis Herberto von Karajano fondo tarptautiniame jaunimo orkestrų konkurse ir beveik detektyvinė CD įrašo istorija. 1976-ųjų rugsėjis. Gausūs aplodismentai Herberto von Karajano konkurse geriausio kolektyvo vardą bei aukso medalį laimėjusiam Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinės meno mokyklos styginių orkestrui ir jo vadovui dirigentui Sauliui Sondeckiui. Varginantis ir nuoseklus darbas prieš konkursą, saldi euforija po jo...
Pirmą kartą teikiamas prestižinio Ernsto von Siemenso muzikos fondo ansamblių prizas atiteko Vilniaus miesto šiuolaikinės muzikos ansambliui „Synaesthesis“, kurį jis pasidalijo su „Riot Ensemble“ iš Londono. Šis apdovanojimas – ne tik aukščiausios klasės įvertinimas tarptautiniu mastu, bet ir solidi parama tolesnei ansamblio veiklai – kartu su apdovanojimu ansambliui įteikiami ir 75 tūkst. eurų.
