Lietuvos nacionalinė filharmonija nuo šiandien skelbia 2020-ųjų Vilniaus festivalio programą. Festivalis, šiemet pavadintas „Daina apie žemę“, rengiamas gegužės 30 – birželio 18 dienomis. Visi dešimt jame numatytų renginių vyks Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje.
Valstybės atkūrimo dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda už nuopelnus Lietuvai, už jos vardo garsinimą pasaulyje, už atsidavimą jai kasdieniu prasmingu darbu įteikė valstybinius apdovanojimus žmonėms, vertiems didžiausio pagerbimo.
Matematinio roko grupė „jautì“ šiandien išleidžia mini albumą „Mulkis“, kurį gyvai pristatys vasario ir kovo mėnesiais koncertinio turo metu net dešimtyje Lietuvos miestų.
Šį savaitgalį Nacionalinė filharmonija siūlo intriguojančią laisvalaikio kelionę. O būtent – orkestro muzikos koncerte pakeliauti link Čekijos ir vėl atrasti čekų muzikinę kultūrą.
Su giliu liūdesiu pranešame, kad 2020 m. vasario 14 dieną mirė arfininkė Sigismunda Sabalytė. Atsisveikinti su velione galima Vilniaus laidojimo rūmų (Olandų g.) 1 salėje vasario 16 d. nuo 11 iki 15.30 valandos. Laidotuvės Rasų kapinėse (Naujosios Rasos) 16 valandą.
Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, vasario 15 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje rengiamas šventinis koncertas „Skiriama Nepriklausomybei“. Jame maestro Modesto Pitrėno vadovaujamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) su solistais Viktorija Miškūnaite (sopranas) ir Modestu Sedlevičiumi (baritonas) atliks lietuvių muzikos programą.
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pasitinka neeilinę premjerą – vasario 12, 14 ir 15 dienomis rodomą Sergejaus Prokofjevo operą „Lošėjas“. Ji į šio teatro spektaklius po dešimtmečio pertraukos sugrąžins du žiūrovų pasiilgtus solistus: Asmik Grigorian ir Vladimirą Prudnikovą.
Vasario 8 d. 19 val. Klaipėdos Žvejų rūmų scenoje Eduardo Balsio operoje „Kelionė į Tilžę“ debiutuos nauja Indrė – Ieva Barbora Juozapaitytė. Prie dirigento pulto pirmą kartą stos jaunosios kartos dirigentas Giedrius Vaznys.
„Vienišas angelas“ – taip vadinasi Lietuvos kamerinio orkestro (LKO), smuikininko bei dirigento Hugo Ticciati ir violončelininko Roko Vaitkevičiaus vasario 6 d. koncertui Nacionalinėje filharmonijoje rengiama programa.
Ketvirtadienio vakarą „Loftas“ pakvietė Vilniaus melomanus pasimėgauti jautriomis soulo melodijomis. Menų fabriko sienas virpino kylanti britų žvaigždė Jacobas Banksas: jaunas, degančiomis akimis ir su megzta kepurėle scenoje vaikinas įrodė – miestas alkanas ir pasirengęs naujiems ir aktualiems muzikos vardams.
Tylioje gamtoje įamžintas juodai baltas vaizdo klipas ir liūdna it atsisveikinimas daina „Amigo“ – tokios staigmenos šiandien iš grupės „Planeta Polar“ sulaukė jos klausytojai. Spalvingą kosminį kokteilį ant scenos kuriantys muzikantai pripažįsta, jog tai – vienintelė liūdna daina dabartiniame jų repertuare.
Ketvirtadienio vakarą industrinis „Loftas“ buvo pripildytas tamsoje skendinčio švelnaus post-punko iš Rusijos. „Motorama“ dar kartą įtraukė Vilnių į savo gastrolių sąrašą ir apdainavo tamsią melancholijos, gimstančios meilės ir „Joy Division“ pasiilgusių širdžių ilgesį.
Kai praėjusių metų vasarą mama gavo pasiūlymą prisidėti prie I tarptautinio Eduardo Balsio jaunųjų kompozitorių konkurso organizavimo, man pasidarė labai smalsu. Jau aštuntus metus mokausi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, tačiau apie vieną žymiausių 20 a. lietuvių kompozitorių iki tol buvau mažai girdėjusi. Kiek plačiau pasidomėjusi sužinojau, kad E. Balsys buvo neprilygstamas simfonistas, rašė tiek koncertinius, tiek sceninius kūrinius, sukūrė muziką vienuolikai filmų. Studijuodamas Lietuvos ir Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) konservatorijose, įgijo puikų išsilavinimą. Nemažai profesoriaus E. Balsio mokinių tapo garsiais kompozitoriais, o vienas jų – Gintaras Samsonas – ėmėsi organizuoti šį konkursą.
Nuo 2019 m. spalio 11 d. iki 2020 m. sausio 12 d. Nacionalinėje dailės galerijoje veikė paroda „Eduardas Balsys (1919–1984). Apie meistriškumą“. Joje kompozitorius pristatytas kaip plataus spektro muzikos kūrėjas, rašęs simfoninius, kamerinius, sceninius kūrinius, muziką kinui ir teatrui, chorines bei estradines dainas, mėgęs fotografuoti ir filmuoti, pedagogas, įdomus žmogus. Įvairi ir gausi ekspozicija buvo sudaryta Balsio kūrybai būdingu įtraukiančio pasakojimo principu (parodos kuratorės –Eglė Juocevičiūtė ir Ieva Buinevičiūtė, architektai – Ieva Cicėnaitė ir Matas Šiupšinskas).
Klaipėda – ne tik gražaus gamtovaizdžio, bet ir unikalios istorijos, asmenybių miestas. Jį puoselėjo ypatingi žmonės: vieni čia gyveno, kūrė verslus, rūpinosi krašto kultūra, kiti užaugo ir susiformavo kaip asmenybės. Visi jie Klaipėdai svarbūs, jų vardais pavadintos gatvės, skverai, mokyklos. Eduardas Balsys, kurio šimtmetį minėjome praėjusių metų gruodį, taip pat susijęs su uostamiesčiu – šiame mieste prabėgo kompozitoriaus vaikystė, mokykliniai metai, užfiksuoti pirmieji muzikiniai įspūdžiai.