Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vyksta Baleto savaitė, skirta choreografo, LNOBT baleto meno vadovo Krzysztofo Pastoro jubiliejui. Savaitės renginiuose – baleto spektakliuose ir šventiniame gala koncerte – iki gruodžio 18 d. pasirodys Lietuvos ir užsienio baleto žvaigždės.
Po išvykos į JAV ir koncertinių gastrolių Japonijoje, Pietų Korėjoje, Taivane, po to Prahoje ir Antverpene jau šį penktadienį Lietuvoje koncertuos įžymusis fortepijono maestro Pierre-Laurent Aimard (Pjeras-Loranas Aimaras). Asmeniškai pažinojusio daugelį legendinių XX a. kūrėjų garsiojo Prancūzijos pianisto rečitalis pirmą kartą rengiamas Vilniuje. Spalio 25 d. planuotas P.–L. Aimard‘o koncertas Vilniuje dėl pianisto ligos perkeltas į gruodžio 16 dieną ir pagaliau – jau visai netrukus – įvyks Nacionalinėje filharmonijoje.
„Jūratė ir Kastytis“ visada buvo tautiniais ir etniniais motyvais persmelktas kūrinys. Marijaus Jacovskio sukurta scenografija – pilna pagonybės stabų, pajūrio žvejų buities motyvų. Ir, žinoma, jam reikia dėkoti už nuostabiai grakštų burlaivį, kuris netikėtai virsta inkaru. Jis – viso spektaklio pagrindinė veiksmo ašis. Etniniai motyvai tapo įkvėpimu ir drabužių dizainerei Liukai Songailaitei. Šiais metais įvyks dar keturi arenoms skirti „Jūratės ir Kastyčio“ parodymai: gruodžio 16 d. – Kėdainių arenoje, 17 d. – Siemens arenoje, 26 d. – Šiaulių arenoje, 30 d. – „Cido“ arenoje, 31 d. – „Švyturio arenoje“. Tai pat „Jūratė ir Kastytis“ bus rodoma gruodžio 21 d – Marijampolėje, 22 d.- Alytuje.
Net dukart „Aukso paukšte“ apdovanotas Panevėžio rajono vario dūdų orkestras „Aukštyn“ ir Lietuvos kariuomenės orkestro solistų grupė parengė kalėdinę dovaną Panevėžiui. Panevėžio rajono bei miesto gyventojams ir jų svečiams gruodžio 18 d. 16 val. Panevėžio dailės galerijoje šie kolektyvai sukurs tikrą kalėdinį muzikos stebuklą. Kalėdiniame koncerte bus atliekamas austrų pianisto ir kompozitoriaus Frydricho Guldos, garsėjusio tiek klasikinės, tiek džiazo muzikos kūryba ir improvizacijomis, 1980 metais sukurtas koncertas violončelei ir pučiamųjų instrumentų orkestrui. Žinovai teigia, kad koncerto dalys jungia džiazą, menuetą, roką, polkos elementus ir maršą. Kūrinyje yra a cadenza fragmentų, reikalaujančių ypatingo atlikėjų meistriškumo improvizuojant. Koncertą violončelei ir pučiamųjų orkestrui yra grojęs ne vienas užsienio violončelininkas. Tai išskirtinis ir ne itin dažnai skambantis koncertas, kuris užburia ne tik muzikos žinovus. Unikalus koncertas nepalieka abejingų.
Naujosios anglų muzikos pradininko, kompozitoriaus ir dirigento Edwardo Elgaro bei čekų kompozitoriaus ir smuikininko Josefo Suko Serenados styginiams ir vieno svarbiausių XX a. vokiečių simfonistų Karlo Amadeuso Hartmanno bei čekų romantizmo korifėjaus Antoníno Dvořáko kūriniai smuikui ir orkestrui – tokią muzikos ekspoziciją gruodžio 17 d. klausytojams siūlo Lietuvos kamerinis orkestras (LKO). Žymusis kolektyvas muzikuos su neeilinėmis asmenybėmis – Tarptautinio Tiboro Vargos smuikininkų konkurso laureatu Borisu Brovtsynu ir Sarbriukeno valstybinio operos teatro generaliniu muzikos vadovu ir vyr. dirigentu Nicholu Miltonu.
Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre lapkričio 22 d. laukiama ypatingo įvykio. Teatro scenoje Aleksandro Borodino operą „Kunigaikštis Igoris“ rodys Sachos (Jakutija) Respublikos valstybinis operos ir baleto teatras. Tai pats šiauriausias pasaulio operos teatras, stovintis amžinojo įšalo žemėje.
Lapkričio 10 d., ketvirtadienį, 18 val. Čiurlionio namai Vilniuje rengia susitikimą su dailininku, menotyrininku, Druskininkų garbės piliečiu, reikšmingiausiu Čiurlionio paveldo Druskininkuose puoselėtoju Adelbertu Nedzelskiu. Vilniečiams bus pristatytos dvi unikalios šio nenuilstančio Čiurlionio paveldo puoselėtojo sudarytos knygos: „1963–1997 M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje“ ir „Algimanto Švėgždos viešnagė Druskininkuose“.
Spalio 28 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre rengiama 11-oji tarptautinė operos konferencija, šį kartą skirta temai „Šiuolaikinis operos teatras: tradicijų sandūroje“. Kadangi 2016-ieji paskelbti Shakespeare’o metais, o LNOBT rengia baleto „Romeo ir Džuljeta“ premjerą, operos konferencijoje bus kalbama ir apie baletą. Renginio leitmotyvas – Shakespeare’o kūryba muzikiniame teatre. Konferencijos metu vyks jaunųjų kritikų recenzijų konkursas.
Du didieji vokiečių romantikai, du fortepijonai, du pianistai, dirigentas ir orkestras – visa tai išvysime ir išgirsime spalio 15 d. Nacionalinės filharmonijos scenoje. Skambės naujos gyvybės simfonijos žanrui įkvėpusio, garsiojo „B trejeto“ (Bach–Beethoven–Brahms) nario Johanneso Brahmso ir šimtmečio senumo tauraus bei nuoširdaus romantizmo stiliaus ištikimai besilaikiusio Maxo Brucho kūriniai. Fortepijonais skambins Sonata ir Rokas Zubovai, grieš Roberto Šerveniko diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.
Šiuolaikinė klasika su egzotiškais Azijos ir Australijos čiabuvių kultūros elementais Filharmonijos scenoje – tokį neįprastą ir intriguojantį derinį žada 26-ojo aktualios muzikos festivalio „Gaida“ viešnia, bene garsiausia šiandienos Australijos kompozitorė Liza Lim. Jos kūrinys simfoniniam orkestrui „Perlamutras, ochra, plaukų virvelė“, įkvėptas vieno iš Australijos čiabuvių iniciacijos ritualų, nuskambės spalio 21 d. „Gaidos“ atidarymo koncerte Nacionalinės filharmonijos salėje.
Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre spalio 1 d. rodoma Ludwigo van Beethoveno opera „Fidelijus“ – ypatingas spektaklis, mat tą vakarą įvyks net trys debiutai. Pagrindinius vaidmenis pirmą kartą mūsų scenoje atliks Latvijos nacionalinės operos sopranas Julianna Bavarska (ji dainuos Leonorą) bei vokiškajame repertuare besispecializuojantis tenoras Wolfgangas Schwaningeris (Florestanas, Vokietija).
Stulbinama technika ir netikėtomis programomis visame pasaulyje garsėjantis pianistų duetas „GrauSchumacher Piano Duo“ (Vokietija) spalio 29 d. surengs išskirtinį pasirodymą Vilniuje. Kongresų rūmuose drauge su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru garsenybių duetas skambins net 2 Koncertus dviem fortepijonams ir orkestrui.
