Naujienos

Eduardo Balsio vardas – žinia pasauliui

2020-01-17, Emilė RIŠKEVIČIŪTĖ

Kai praėjusių metų vasarą mama gavo pasiūlymą prisidėti prie I tarptautinio Eduardo Balsio jaunųjų kompozitorių konkurso organizavimo, man pasidarė labai smalsu. Jau aštuntus metus mokausi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, tačiau apie vieną žymiausių 20 a. lietuvių kompozitorių iki tol buvau mažai girdėjusi. Kiek plačiau pasidomėjusi sužinojau, kad E. Balsys buvo neprilygstamas simfonistas, rašė tiek koncertinius, tiek sceninius kūrinius, sukūrė muziką vienuolikai filmų. Studijuodamas Lietuvos ir Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) konservatorijose, įgijo puikų išsilavinimą. Nemažai profesoriaus E. Balsio mokinių tapo garsiais kompozitoriais, o vienas jų – Gintaras Samsonas – ėmėsi organizuoti šį konkursą.

Renginiai Viktoro Radovičiaus 100-mečiui

2020-01-15, Vera BADJANOVA

2019 metų pabaigoje minėjome iškilaus Lietuvos smuikininko ir pedagogo Viktoro Radovičiaus (1919-11-28–1982-07-30) 100-ąsias gimimo metines. Graži sukaktis buvo pažymėta keletu reikšmingų renginių.

Kokia baisi gelmė – žmogaus širdis!

2020-01-14, Audronė ŽIGAITYTĖ

SU VAIZDO ĮRAŠU. Lapkričio 22 ir 24 dienomis Klaipėdos žvejų rūmuose, o gruodžio 3 dieną Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, buvo parodyta kompozitoriaus Eduardo Balsio opera „Kelionė į Tilžę“ – antrą kartą naujam sceniniam gyvenimui ją prikėlė Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Su operos muzikine medžiaga dirbo net trys dirigentai: teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis, taip pat Giedrius Vaznys ir Egidijus Miknius. Spektaklio režisierius – Gytis Padegimas, scenografė – Birutė Ukrinaitė, choreografė – Edita Stundytė. Dailininkas Linartas Urniežis ir šviesų dailininkas Andrius Stasiulis operai sukūrė įdomias vaizdo projekcijas, papildančias B. Ukrinaitės scenografiją.

Muzikiniam teatrui Klaipėdoje – 200 metų: laikmečių dramos, tragedijos ir komedijos

2020-01-09, Daiva Kšanienė

Muzikologė prof. Daiva Kšanienė savo mokslinėje studijoje nuosekliai tyrinėja Muzikinio teatro raidą Klaipėdoje nuo jo ištakų iki šių dienų. „Nesinorėtų, kad Klaipėda liktų miestu be kultūrinės atminties ir rinktųsi užmarštį. Juk 1820 m. prasidėjo Klaipėdos profesionalaus vokiečių muzikinio teatro, arba Operos, era“, – sako profesorė.

„Medynės“ – iššūkių kupinas festivalis

2020-01-02, Gaja KLIŠYTĖ

Praėjusį rudenį Marijampolėje jau penktą kartą vyko unikalus Tarptautinis medinių pučiamųjų instrumentų festivalis „Medynės“, savo istoriją pradėjęs 2015 metais. Festivalio sumanytojas ir organizatorius Darius Klišys pats yra birbynininkas, tad siekė suburti mediniais pučiamaisiais instrumentais grojančius profesionalus, sukurti jiems tam tikrą saviraiškos nišą.

„Spragtukas“ tapo elegantiška 2019-ųjų kulminacija

2019-12-28, Žaneta Skersytė

Besibaigiančius metus pajūrio teatralams vainikavo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro premjera, kurioje netrūko sąmojo, grakštumo, išradingumo bei blizgesio.

Baimės Lietuva ir pomirtinė atjauta

2019-12-27, Tomas Bakučionis

Politinė kultūra (arba jei norite – „raštingumas“) nėra tik Politikų elgesio kodekso reglamentuojama sritis ir samprata. Tai taikytina visai visuomenei. Ši samprata apima ir paprasčiausią žmogišką atjautą, pilietinę drąsą (kad ir kaip nuvalkiotą), pagaliau elementarų sąžiningumą ir protingumą, kurie, beje, yra ir vieni iš kertinių teisės bei teisinės demokratinės valstybės principų.

Atgimusi skambanti istorija: klavišiniai muzikos instrumentai

2019-12-22, Vilimas NORKŪNAS

Pamenu įvairiausių situacijų, kai mane pagaudavo smalsumas ir noras sužinoti, išgirsti, kaip skambėdavo senųjų laikų muzika ir jos instrumentai. Tų laikų, kai buvo išrasti hidrauliniai vargonai – jų oro slėgį palaikydavo vanduo. Tų laikų, kai karalius Dovydas skambindavo lyra; ir dabar, atsivertus žydų klasikinę poeziją, turiu omenyje psalmes, ten galima perskaityti nuorodas: „su instrumentų pritarimu“ arba „choro vadovui“. Tų laikų, kai dar neegzistavo fortepijonas, bet jau buvo pustuzinis klavišinių instrumentų. Kai kelis šimtus metų „prieš mus“ karaliavo mediantinis derinimas: tiek muzikai, tiek teoretikai ieškojo atsakymo į klausimą, kaip suderinti instrumentą, kad juo būtų galima išgauti arba kuo darnesnius sąskambius (harmonijas), arba kuo daugiau skirtingų tonacijų.

„Spragtukas“ kaip naktinis baras: klaipėdiečių premjera sužibėjo sostinėje

2019-12-21, Žaneta Skersytė

Pilnutėlėje Vilniaus „Siemens“ arenoje penktadienio, gruodžio 20 d. vakarą į sceną žengė paskutinė šių metų Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro premjera – Piotro Čaikovskio „Spragtukas“.

Performansui „Saulė ir jūra“ – apdovanojimų lavina

2019-12-20, Mb.info

Kas dvejus metus rengiama tarptautinė Venecijos šiuolaikinio meno bienalė laikoma prestižiškiausia šiuolaikinio meno paroda pasaulyje. Lietuva joje dalyvauja nuo 1999 metų, šiemet mūsų šalis prisistatė 11-tą kartą. Lietuvos nacionaliniame paviljone rodytam Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės operai-performansui „Saulė ir jūra (Marina)“ paskirtas pagrindinis bienalės apdovanojimas – „Auksinis liūtas“.

Darius Užkuraitis: „Muzikiniame sporte objektyvumo nėra“

2019-12-06, Rūta Giniūnaitė, nuotraukos - Ryčio Šeškaičio

Jo balsą galbūt pažįstate iš nacionalinės „Eurovizijos“ konkurso, LRT OPUS ar LRT RADIJO stočių, „Vilnius Mama Jazz“ festivalio ar kitų projektų. Nesuklysiu sakydama, jog tai vienas iš nedaugelio muzikos ekspertų Lietuvoje, išmanančių ne tik muzikinę istoriją, bet ir dabartinės industrijos ypatumus. Tai muzikologas D. Užkuraitis, kas savaitę perklausantis šimtus naujų albumų ir atrenkantis įdomiausius radijo klausytojų ausims.

„Vilniaus Halka“. Moniuškos šedevro atgimimas

2019-12-06, Audronė ŽIGAITYTĖ

Varšuvos kamerinė opera 2019 m. gruodžio 3 d. Lietuvos rusų dramos teatre parodė Stanislavo Moniuškos „Vilniaus Halką“, t. y. tą operos redakciją, kurią 1847 metais Vilniuje užbaigė Stanislavas Moniuška ir kuri 1848 m. sausio 1 d. pirmą kartą buvo parodyta Miulerių name (Vokiečių g.), o 1854 m. kukliai pastatyta dabartinės Vilniaus rotušės pastate įsikūrusiame teatre.

Patirti pasaką šokant

2019-12-04, Audronė ŽIŪRAITYTĖ

Eduardas Balsys manė, kad choreografai patys turi būti suinteresuoti gera tema, kuri atitiktų žanro specifiką, jie galėtų nurodyti kompozitoriui tikrąjį kelią. „Vis dėlto patartina kreiptis į kompozitorių simfonistą, nes baleto muzika yra simfoninė su aiškiais dramaturginiais akcentais, spalvingai orkestruota. Kadangi aš jaučiuosi esąs simfonistas iš prigimties, niekieno neskatinamas kadaise pasiryžau rašyti baletą. Įgijęs tam tikros patirties, pritariu nuomonei, kad gerą baletą parašyti sunkiau nei operą“[4].

XX a. rapsodija. Petras Geniušas ir „Trimitas“

2019-11-27, Daiva Tamošaitytė

Tokiu pavadinimu lapkričio 8 dieną vyko koncertas Vilniuje, Kongresų rūmuose. Trijų iškilių kompozitorių, eksperimentavusių su naujais XIX-XX amžių sandūroje pučiančiais estetikos vėjais, urbanistine stilistika, džiazo improvizacijomis, kūrybą programos sumanytojai apjungė į vientisą teatralizuotą koncertą – „XX a. rapsodiją“. Skambėjo Eriko Satie „Gimnopedijos“ ir „Paradas“ (versiją pučiamųjų orkestrui aranžavo Guusas Dohmenas), Igorio Stravinskio „Juodmedžio koncertas“ („Ebony Concerto“) ir George‘o Gershwino „Mėlynoji rapsodija“. Orkestrui talkino solistai Rimvydas Savickas (klarnetas) ir Petras Geniušas (fortepijonas).

„Piligrimo“ kelionė per Lietuvą

2019-11-13, Mb.info

IX tarptautinis šv. Jokūbo sakralinės muzikos festivalis, jau trečius metus dedikuojamas Šv. Jokūbo keliui (Camino de Santiago), šiemet pristatė išskirtinę premjerą chorui ir elektronikai – oratoriją „Piligrimas“. Kūrinys šiandien taip skubantį, vidinių konfliktų slegiamą žmogų atsakymų į amžinuosius būties, gyvenimo prasmės klausimus skatina ieškoti dvasinėje savęs pažinimo kelionėje.

Naujienos

Naujienų kategorijos