Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pačius jauniausius uostamiesčio gyventojus su mamytėmis, tėveliais ar seneliais kviečia į atnaujintos programos koncertus „Mažylis Mocartas“.
Kovo 3 dieną sukanka metai, kai netekome įžymaus Lietuvos tenoro, profesoriaus Virgilijaus Noreikos. Ta proga maestro mokiniai ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija organizuoja renginius, skirtus prisiminti garsųjį dainininką ir iškilų pedagogą.
Šių metų festivalyje „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras žada ambicingą premjerą: rugpjūčio 16 ir 17 dienomis Palangos koncertų salėje žiūrovai išvys choreografo M. Rimeikio šokio spektaklį „Eglė žalčių karalienė“.
Vasario 28 d. (ketvirtadienį) 19 val. Žvejų rūmuose skambės Giedriaus Kuprevičiaus opera „Prūsai“. Spektakliui artėjant, kalbinome Klaipėdos universiteto profesorių dr. Vygantą Vareikį. Istorikas atskleidžia, kaip nūdienos lietuviai galėtų sergėtis prūsų tautos likimo.
Vasario 26 d. po sunkios ligos mirė Andrejas Žagaras (1958-2019) – buvęs ilgametis Latvijos nacionalinės operos (LNO) generalinis direktorius, kino ir dramos teatro aktorius, operų režisierius.
Giedriaus Kuprevičiaus opera „Prūsai“ vasario 28 d. 19 val. Žvejų rūmuose liudys pamokančią didingos, tačiau nesugebėjusios atsilaikyti istorijos verpetuose tautos istoriją. Pagrindinio herojaus Herkaus Manto partija patikėta ypač patriotiškam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistui, tikram žemaičiui Mindaugui Rojui.
Apie juos parašė: muzikologė Janina Stankevičienė, kultūros apžvalgininkė Asta Andrikonytė, LNOBT atstovė spaudai Renata Baltrušaitytė), „Muzikos barų“ redaktorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė ir daugelis kitų autorių.
2019 m. vasario 19 dieną netekome žymaus chorvedžio, talentingo muziko, kompozitoriaus, ilgamečio Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ir Klaipėdos universiteto pedagogo ir vadovo, docento Vytauto Blūšiaus.
2019-ieji metai lietuvių jaunosios kartos kompozitoriui Gediminui Gelgotui - itin intensyvūs. Jau kovo 11-19 d. Baltijos jūros simfoninis orkestras, diriguojamas estų maestro Kristjan Järvi, leisis į koncertinį turą „Nordic Pulse" Baltijos regiono šalyse. Programoje - trijų Baltijos šalių kompozitorių kūriniai smuikui ir orkestrui: latvių minimalisto Pēteris Vasks „Vienišas angelas, Meditacija", paties estų dirigento K. Järvi kūrinys „Aurora" bei lietuvių minimalizmo atstovo G. Gelgoto Koncertas smuikui ir orkestrui Nr.1.
Apie juos parašė: Laisvė Radzevičienė, Ramūnas Zilnys, Toma Vidugirytė, Asta Andrikonytė, Ramūnas Zilnys, Beatričė Laurinavičienė, Kotryna Dagenytė, Iveta Skliutaitė, Beatričė Laurinavičienė, Liudas Zakarevičius, Neringa Šarmavičiūtė ir Dalia Daškevičiūtė.
Didžioji dalis artėjančios „Turandot“ premjeros kostiumų sausio viduryje buvo pavogti pakeliui iš Madrido Karališkojo teatro į Vilnių. Visgi LNOBT siuvėjos, atidėjusios į šalį kitus darbus, daro viską, kad kovo 1 ir 2 dienomis sostinės žiūrovai išvystų lygiai tokį pat garsaus amerikiečių režisieriaus Roberto Wilsono spektaklį, kokiu 2018-ųjų pabaigoje grožėjosi Madrido žiūrovai.
Vasario 22 d. Žvejų rūmuose operos gerbėjai galės atsisveikinti su legendiniu režisierės D. Ibelhauptaitės pastatymu – Giacomo Puccini opera „Bohema“. Tą vakarą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro publika paskutinį kartą galės gėrėtis ir Juozo Statkevičiaus šiai operai sukurtais kostiumais.
Ne vieną maloniai nustebino išskirtinė 2018 m. premjera – talentingų kūrėjų, režisierės Dr. GoraParasit, dramaturgės Gabrielės Labanauskaitės ir kompozitoriaus Alberto Navicko komiksų opera „Alfa“. Šis spektaklis įdomus tuo, kad puikiai atspindi ne tik Lietuvos, bet ir pasaulines šiuolaikinio muzikinio teatro tendencijas – žanrų „kryžminimą“, glaudų skirtingų sričių menininkų bendradarbiavimą ir jautrumą aktualiausioms šiandienos temoms. Vasario 9 d. ją vėl pamatyti galės Vilniaus publika, o apie tai, ko ji gali tikėtis, pasakoja patys operos „Alfa“ kūrėjai.
Baroko muzikos atlikėja Renata Dubinskaitė, baigusi visas dailės studijų pakopas, nuo bakalauro iki doktorantūros, nutarė įgyti dar ir vokalinį išsilavinimą ir suteikti savo aistrai - baroko muzikai - profesionalų skambesį.
Apie dirigentus parašė Vytautė Markeliūnienė, Asta Andrikonytė, Sigita Zumerytė, Renata Baltrušaitytė, Živilė Ramoškaitė, Ieva Bačiulytė ir Jurgita Jačėnaitė.