Didžioji muzikų šventė 2023 (2)

Šių metų spalio 1 d. Didžioji muzikų šventė vyko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmuose. Pasaulinę muzikos dieną kiekvienais metais kartu švęsti kviečianti Lietuvos muzikų sąjunga iškilmingame renginyje tradiciškai apdovanojo 2023 metų „Auksinio disko“ laureatus. Šiemet jais tapo Aistė Pilibavičiūtė (sopranas), Aistė Bružaitė (kanklės), Vytis Nivinskas (kontrabosas) ir Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos choras, vadovaujamas Romualdo Gražinio.

Nuo 2001 m. Lietuvos muzikų sąjungos įsteigtas apdovanojimas kasmet skiriamas keturiems skirtingų žanrų ar sričių muzikos atstovams: dainininkui, instrumentininkui, džiazo muzikos atlikėjui ir kolektyvui. „Auksinio disko“ laureatams įteikiamas apdovanojimo simbolis – statulėlė. Pretendentus į apdovanojimą siūlo daugiau kaip tris šimtus muzikų vienijančios LMS nariai, balsavimu nugalėtojus išrenka jos taryba.

Tarp „Auksinio disko“ laureatų – iškiliausi Lietuvos muzikai: Violeta Urmana, Davidas Geringas, šviesaus atminimo Virgilijus Noreika, Antanas Smolskus, Saulius Sondeckis, Petras Bingelis. Pastaraisiais metais buvo apdovanoti dainininkai Justina Gringytė, Aušrinė Stundytė, Liudas Mikalauskas, smuikininkė Rūta Lipinaitytė, pianistas Daumantas Kirilauskas, vargonininkė Renata Marcinkutė-Lesieur, Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos simfoninis orkestras „Simfukai“ (vadovas ir dirigentas Modestas Barkauskas), Berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“ (vadovas Vytautas Miškinis), Kauno miesto simfoninis orkestras (vadovas Algimantas Treikauskas, vyriausiasis dirigentas Constantine´as Orbelianas), multiinstrumentininkas Saulius Petreikis, folkroko grupė „Žalvarinis“, Sostinės vaikų ir jaunimo centro choras „Kivi“ (vadovė Danguolė Aukselienė).

„Daugelį metų Lietuvos muzikų sąjunga „Auksiniu disku“ jo laureatus apdovanodavo analogo neturėjusio 10 valandų trukmės koncerto-maratono „Didysis muzikų paradas“ Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje metu. Ilgainiui ėmėme ieškoti naujų formų, koncertą-maratoną rengėme LRT studijoje, kituose miestuose. 2016 metais dvidešimtuoju koncertu užbaigėme „Paradų“ ciklą, tačiau šventės neatsisakėme. Pasaulinę muzikos dieną visada stengiamės atkreipti dėmesį į jaunus, į didžiąsias scenas dar tik žengiančius muzikus ir jau ne tik publikos, bet ir profesionalų įvertintus, scenos patirtį sukaupusius atlikėjus. Tad spalio 1-oji yra iškiliai šventei tinkamiausia diena. Juo labiau, kad ir mūsų leidinys – muzikos meno ir mokslo žurnalas „Muzikos barai“, pradėtas leisti brolių Budriūnų iniciatyva, taip pat pasirodė spalio 1 dieną, bet 1931 metais, taigi kur kas anksčiau, nei ši diena UNESCO sprendimu buvo paskelbta Pasauline muzikos diena“, – pasakojo LMS prezidentė prof. Audronė Žigaitytė-Nekrošienė.

Pastaraisiais metais tarp svarbiausių LMS veiklų – Birštono vasaros menų akademija bei sparčiai augantis, unikalus Medijų operos teatras, kurio idėja subrandinta ir pirmiausia buvo įgyvendinta Birštone dar 2015 metais, o dabar laukia šio teatro atidarymo šventė Vilniuje.

Spalio 1 d. Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje nuskambėjusios Rimvydo Žigaičio „Fanfaros“ jau dvidešimt septintą kartą iškilmingai paskelbė Didžiosios muzikų šventės pradžią. Lietuvos muzikų bendruomenę su Pasauline muzikos diena pasveikino Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Jonas Staselis ir Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė. LMS prezidentė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė trumpai pristatė organizacijos strategiją ir apdovanojimo „Auksinis diskas“ svarbą. „Per kelis dešimtmečius išaugo nauja talentingų muzikų karta. Tad kas, jeigu ne mes, į bendruomenę susibūrę įvairių kartų muzikai, turime stebėti jaunuosius menininkus nuo mokyklos suolo iki garsiausių Lietuvos ir pasaulio scenų, – kalbėjo prezidentė. – Sunkiausia, bet kartu ir labai džiugu, kad kiekvienais metais laureatus renkame dažnai iš kelių dešimčių kandidatų. Be to, „Auksinio disko“ net neįmanoma pelnyti antrą kartą – tiek talentingų atlikėjų išugdo mūsų muzikos ir menų mokyklos, pedagogai, tarp kurių yra nemažai LMS narių.“

Muzikinę vakaro dalį pradėjo klaipėdietės Lina Marija Domarkaitė-Songailė (smuikas) ir Gabrielė Ašmotaitė-Bačkuvienė (arfa). Jų atlikta Louiso Spouro Sonata smuikui ir arfai Nr. 1 c-moll, nedažnai girdima mūsų koncertų salėse, nepaprastai tiko Valdovų rūmų erdvei.

Trombonininkas ir kompozitorius Vytautas Pilibavičius garsėja originaliomis kompozicijomis ir netikėtomis aranžuotėmis. Tapęs LMS nariu, jis jaučia pareigą garsinti asociaciją ir bendrais pasirodymais raginti jaunus atlikėjus jungtis į bendruomenę. Šį kartą jis muzikavo su perspektyvia dainininke Vismante Benkunskiene ir puikia pianiste koncertmeistere Gražina Zalatoriene.

Šiandien kanklės – populiarus instrumentas, nepaliaujantis stebinti originaliu repertuaru, netikėtais ansambliais ir... kanklininkių grožiu. Viena iš šio instrumento atgimimo kaltininkių – Aistė Bružaitė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Liaudies instrumentų katedros vedėja, docentė, meno daktarė, Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos mokytoja ekspertė, daugybės tarptautinių ir Lietuvos konkursų laureatė, įvairių netikėčiausių ansamblių dalyvė ir, žinoma, puiki kanklininkė. Garsiosios Linos Naikelienės ugdytinė ne tik perėmė nemažą dalį profesorės veiklų, bet ir susigalvoja naujų, tarp kurių turbūt vertingiausia yra bendradarbiavimas su dabarties kompozitoriais, reikšmingai gausinančiais kanklių repertuarą. Aistė kaip solistė yra kankliavusi su Lietuvos valstybiniu nacionaliniu, Sankt Peterburgo valstybinės kapelos, Pskovo (Rusija) simfoniniais orkestrais, parengė ir išleido naujausių kūrinių kanklėms rinkinį „XXI a. muzika kanklėms ir kanklių duetui“. Groja Kanklių duete (kartu su Jolita Matkiene), rengia koncertines programas su dainininkėmis Dovile Kazonaite, Milda Baronaite, Aiste Pilibavičiūte, birbynininku Egidijumi Ališausku ir kitais žymiais atlikėjais. Su įvairiais ansambliais parengė ir išleido jau penkias kompaktines plokšteles, 2016 m. kartu su styginių kvartetu „Art Vio“ bei LMTA liaudies instrumentų orkestru parengė naujų lietuvių kompozitorių kūrinių koncertą ir įrašė jį LRT koncertų studijoje.

Skambant fanfaroms šių metų „Auksinio disko“ laureatei apdovanojimą įteikė ir sveikinimo žodį tarė puikiai nuo pirmųjų žingsnių muzikoje Aistę Bružaitę pažįstanti ilgametė Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos direktorė Laimutė Užkuraitienė.

Savo pasirodymu Aistė tiesiog užbūrė klausytojus.

Po kanklininkės Aistės į sceną pakilo dainininkė Aistė, akompanuojant pianistei Nijolei Baranauskaitei ji puikiai atliko G. Puccini Čio Čio San ariją iš operos „Madam Baterflai“ ir garsųjį C. Bohmo kūrinį „Tyli naktis“.

Aistė Pilibavičiūtė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje solinį dainavimą studijavo pas Juliją Stupnianek. Po studijų iškart pateko į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro stažuotojų programą. 2016 m. tapo LNOBT įsteigtų apdovanojimų „Operos švyturiai“ nominacijos „Metų operos viltis“ laureate, 2018 m. buvo pripažinta geriausia metų operos soliste bei nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“ už Iljos vaidmenį W. A. Mozarto operoje „Idomenėjas“. Naujausi jos šiame teatre sukurti pagrindiniai vaidmenys – Mikaela (G. Bizet „Karmen“), Mimi (G. Puccini „Bohema“), Džuljeta (V. Bellini „Kapulečiai ir Montekiai“), Siuzana (W. A. Mozarto „Figaro vedybos“) ir kt. Aistė dalyvauja Vilniaus miesto operos (Vilnius City Opera) spektakliuose, sukūrė puikų Neringos vaidmenį Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansamblio „Musica humana“ pastatytoje V. Straupaitės, L. Narvilaitės ir A. Martinaičio operoje „Neringa“. Šios operos sukūrimo idėjos autoriui ir muzikos vadovui bei dirigentui Robertui Beinariui ir kompozitorei Vaidai Straupaitei-Beinarienei buvo patikėta Aistei Pilibavičiūtei įteikti apdovanojimą ir tarti sveikinimo žodį. R. Beinaris akcentavo ne tik dainininkės profesionalumą, puikias scenines savybes, bet ir pabrėžė įvairiapusę dainininkės veiklą: Aistė pasirodo ne tik operos scenose, ji dažnai koncertuoja visoje Lietuvoje su pianistais, instrumentiniais ansambliais ir orkestrais – Šv. Kristoforo kameriniu ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestrais, Valstybiniu Vilniaus ir Čiurlionio kvartetais, atlieka kamerinės, sakralinės muzikos programas, yra dainavusi Vokietijos, Austrijos, Čekijos, Italijos, Danijos, Latvijos salėse...

Tikru muzikiniu desertu publikai tapo abiejų „Auksinio disko“ laureačių Aisčių atlikti kūriniai – E. Morricone „Nella Fantasia“ ir V. Bartulio „Muzika“. Ovacijoms ir šūksniams „bravo“, atrodė, nebus pabaigos.

Po tokio visapusiškai žavingo pasirodymo nelengva buvo publikos dėmesį užkariauti vyriškam duetui – Vyčiui Nivinskui (kontrabosas) ir Richardui Baniui (fortepijonas). Skambėjo dvi itin subtilios „Auksinio disko“ laureato kompozicijos „Spring Leaves“ („Pavasario lapai“) ir „Interviu“.

Vytis Nivinskas – vienas savičiausių ir iškiliausių Lietuvos džiazo muzikantų, žinomas kaip projektų „CinAmono“, „Trio Beyond“, solo programų iniciatorius, daugybės muzikinių grupių dalyvis, LMTA ir Vilniaus kolegijos dėstytojas. Įgijęs LMTA daktaro laipsnį tapo pirmuoju Lietuvoje džiazo muzikantu, pasiekusiu tokią akademinę pakopą.

Laureatui apdovanojimą įteikdama LMTA senato pirmininkė prof. Lina Navickaitė-Martinelli pabrėžė filosofijos studijų Vilniaus universitete prasmę V. Nivinsko kūrybiniuose ir moksliniuose užmojuose. „Be abejonės, Vytis – vienas ryškiausių Lietuvos džiazmenų, pasižymintis muzikinio mąstymo brandumu, garso sodrumu bei ekspresyvumu,“ – sveikinimo kalbą užbaigė L. Navickaitė-Martinelli.

Ir štai scenoje „Kolektyvo“ nominacijoje apdovanojimą pelnęs Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos choras, vadovaujamas Romualdo Gražinio (chormeisterė Gitana Trimirkaitė, koncertmeisterė Sigita Gražinienė).

Brangiausia – tradicijų puoselėjimas, leidžiantis ant tvirtų profesinių pamatų kurti šiandienos meną, tad ir savąjį pasirodymą čiurlioniukai pradėjo nuo pirmųjų choro dienų jo repertuarą puošiančiomis Čiurlionio harmonizuotomis lietuvių liaudies dainomis.

Dauguma žymių Lietuvos muzikų yra Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos absolventai. 1945 metais įsteigta mokymo įstaiga (tada – Vilniaus dešimtmetė muzikos mokykla) jau po trejų metų, 1948-ųjų rudenį, turėjo ne tik bendrojo lavinimo klases, bet ir naują Choro skyrių būsimiems chorvedžiams bei choro dainininkams. Iki šių dienų aktyviai koncertuojantys trys mokyklos mokinių chorai aukščiausiu lygiu reprezentuoja lietuvių chorinę muziką šalyje ir pasaulyje, dalyvauja įvairiuose festivaliuose, dainų šventėse, yra pirmieji daugelio kompozitorių kūrinių atlikėjai.

Šiandien, dėliodami choro biografijos mozaiką, randame labai daug žymių vardų, ypač iš pirmųjų metų, kai lankyti chorą buvo privaloma visiems. Ankstyvosiose nuotraukose matome būsimą habil. dr. Ingę Lukšaitę, pianistę Aldoną Dvarionaitę, smuikininkus Eduardą Digrį, Audronę Vainiūnaitę, Jurgį Dvarioną, violončelininką Davidą Geringą, kompozitorių Juozą Širvinską, dirigentus Alvydą Šulčį, Dalių Samėną, Joną Aleksą, architektą Augį Gučą (anuomet violončelininką) ir daugybę kitų jau vėlesnių metų absolventų.

Pirmasis ryškų choro dviejų dešimtmečių veiklos etapą formavo Antanas Jozėnas, čia dirbęs 1952–1971 m. Jis nuo pat pradžių kūrė profesionalų kolektyvą, iš mokinių reikalaudavo dėmesio, susikaupimo, nenuolaidžiaudavo net talentingiesiems. Tai buvo ypatinga choro epocha: solfedžio, ritmikos, muzikos teorijos, harmonijos, muzikos literatūros, kūrinių analizės pamokos klojo Antano Jozėno sumanyto profesionalaus kolektyvo pagrindus, tačiau vadovas norėjo ne tik išmokyti vaikus ansamblinio dainavimo, bet ir padėti jį pamilti, atskleisti dainavimo kartu grožį.

1971 m. Čiurlionio mokyklos chorui pradėjo vadovauti Rimantas Zdanavičius. Vienas įspūdingiausių to laikotarpio įvykių – 1977 m. pastatyta Broniaus Kutavičiaus opera „Kaulo senis ant geležinio kalno“, o kiek vėliau (1979 m.) parengta kompozitoriaus oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“ ilgam įsitvirtino choro repertuare, pelnė šlovę ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Kūrinys ne kartą skambėjo Vilniuje, buvo atliktas Rygoje, Leningrade ir Maskvoje. Tuo metu išsiplėtė ir mokyklos choro kūrybinių partnerių būrys – ansamblis „Musica humana“, dainininkė Giedrė Kaukaitė, vargonininkai Bernardas Vasiliauskas, Leopoldas Digrys. Gyvas buvo ir koncertinis gyvenimas gastrolėse: įsimintina egzotiška kelionė į Osetiją, pasirodymai Rygoje, Taline, Veimare, Duisburge. Koncertuota Leningrado konservatorijos, filharmonijos, Maskvos konservatorijos Didžiojoje ir Rachmaninovo salėse.

Jau daugiau kaip du dešimtmečius mokyklos choro istorijoje tęsiasi Gražinio laikas.

Romualdas Gražinis – Čiurlionio menų mokyklos, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventas, dirigavimą ir grigališkąjį choralą studijavęs dar ir Paryžiuje. R. Gražinio muzikiniam skoniui, įgūdžiams formuotis, ko gero, lemtingos svarbos turėjo dainavimas Zdanavičiaus ir Kutavičiaus laikų mokyklos chore. Choro dirigento profesijos jis siekė tuo metu, kai prasidėjo atlydys, brendo atgimimas ir nepriklausomybės siekis. Tiesiogiai pažinta mokyklos choro gyvensena, tradicijos ir atvirumas naujovėms lėmė Gražinio, jau savarankiško dirigento, savybes, kurios ir šiandien yra atpažįstamos kaip šio choro originalumo bruožai.

Choras – neatsiejama mokyklos vidinio gyvenimo dalis, taip pat reprezentacinių koncertų puošmena. Tikru mokyklos įvykiu kasmet tampa Choro dirigavimo skyriaus abiturientų egzaminai-koncertai. Be šio choro neįsivaizduotume Nacionalinio Jono Aleksos jaunųjų dirigentų konkurso, naujametės mokyklos operos, tradicinio koncerto „Viva la musica“.

Mokyklos choras drąsiai renkasi įdomų repertuarą, gastrolių maršrutus. Aplankyta Škotija, Vokietija, koncertuota Prancūzijoje (Paryžiuje), Vengrijoje, Čekijoje, Sakartvele, Lenkijoje, Švedijoje, dalyvauta Toronte vykusioje JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėje.

Kasdieniame darbe nepakeičiamos R. Gražinio talkininkės – chormeisterė Gitana Trimirkaitė ir koncertmeisterė Sigutė Gražinienė bei būrys talentingų pedagogų.

1989 m. R. Gražinio suburtas ir iki šiol vadovaujamas kamerinis choras „Aidija“ – tarytum vyresnioji mokyklos choro sesuo. „Aidijoje“ gali atpažinti veidus ir balsus tų, kurie ilgam lieka ištikimi šiai kerinčiai kūrybinei veiklai. Ar už jos neslypi lemtinga mokyklos choro patirtis ir dvasia?

Šį kartą čiurlioniukų choras ir vėl žavėjo klausytojus puikia garso kultūra, ansambliškumu, sudėtingų daugiabalsių kūrinių atlikimu, folkloro ir sakralinės muzikos darna repertuare, artistiškumu. Programos puošmena buvo R. Gražinio „Sutartinė“, V. Augustino „Cantate Patriae“ ir, žinoma, B. Kutavičiaus lietuvių liaudies pasaka „Giedantis vėžys“. Prašmatniai nuskambėjo K. Jenkinso „Adiemus“ chorui, fortepijonui, fleitai ir perkusijai. Choristams talkino moksleiviai Aušrinė Laimikytė (fleita), Rokas Raibis ir Kamilė Paulauskaitė (perkusija) bei Sigita Gražinienė (fortepijonas).

Prof. Vytautas Miškinis, įteikdamas chorui apdovanojimą, šmaikščiai išdėstė jo įtaką Lietuvos choro menui: dainininkai, pedagogai ar tėveliai, atvedantys vaikus į... „Ąžuoliuką“, – čiurlioniukai, juos sutiksi visur!

Pabaigai lieka pridurti, kad šventinam koncertui vadovavo trys vedėjai – Dainius Puišys, Tomas Bakučionis ir Audronė Žigaitytė-Nekrošienė.

Gausiai susirinkusi publika ir galingos ovacijos atlikėjams liudijo: tradiciją tęsime ir kitąmet!

Susiję nuotraukų galerijos

DIDŽIOJI MUZIKŲ ŠVENTĖ 2023. Anonsas

2023-09-21

DIDŽIOJI MUZIKŲ ŠVENTĖ 2023. SVEČIAI

2023-10-01

DIDŽIOJI MUZIKŲ ŠVENTĖ 2023 KONCERTAS

2023-10-01

DIDŽIOJI MUZIKŲ ŠVENTĖ 2023 KONCERTAS (2)

2023-10-01

Susiję nariai

Gabrielė Ašmontaitė Bačkuvienė

Tomas Bakučionis

Pianistas, klavesinininkas, vargonininkas, muzikos kritikas, kultūros politikos analizė ir apžvalgos

Aistė Bružaitė

Kanklininkė, tarptautinių konkursų laureatė

Vytautas Pilibavičius

Trombonininkas, kompozitorius

Aistė Pilibavičiūtė

Operos solistė

Dainius Puišys

Choro dirigentas, dainininkas, pedagogas

Lina Marija Songailė

Smuikininkė, pedagogė

Audronė Žigaitytė-Nekrošienė

Kompozitorė, profesorė, muzikos kritikė ir apžvalgininkė (muzikos žurnalistė), muzikos meno ir mokslo žurnalo "Muzikos barai" leidėja ir redaktorė, leidėja (kompaktinės plokštelės, knygos), organizatorė (vadybininkė, prodiuserė)