Naujienos

Režisierė Agnė Ambrozaitytė vaikystėje nemėgo operos

Režisierė Agnė Ambrozaitytė vaikystėje nemėgo operos

2021-11-24, Renata Baltrušaitytė

Gruodžio 5 dieną Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras mažuosius žiūrovus kviečia į Sigito Mickio operos “Mamulė Mū” premjerą. Jauna režisierė Agnė Ambrozaitytė iš populiarios rašytojos Jujjos Wieslander knygelės vaikams žinomą istoriją bando perteikti taip, kad vaikai operos personažuose atpažintų save: „Šiame spektaklyje Karvė nevaikščios ant keturių kojų, Varna irgi neskraidys. Mano tikslas – ne užpilti mažųjų akis spalvų ir scenos efektų fejerverkais, o sutelkti jų dėmesį į rodomą istoriją, kad po spektaklio jie patys galėtų ją papasakoti kitiems“.

„Spragtuką“ dovanoja „Auksinė kaukės“ apdovanojimą pelnęs kūrėjas

„Spragtuką“ dovanoja „Auksinė kaukės“ apdovanojimą pelnęs kūrėjas

2021-11-24, Žaneta Skersytė

Sankt Peterburge šokusio ir kuriančio choreografo Kirilo Simonovo bei kartu su juo keliaujančios komandos Klaipėdoje sukurtas Piotro Čaikovskio šokio spektaklis „Spragtukas“ kviečia kartu pasitikti artėjančias didžiausias metų šventes.

Kapelmeisteris Jonas Braunas

Kapelmeisteris Jonas Braunas

2021-11-23, Kazys Daugėla

Lapkričio 23-oji – Lietuvos kariuomenės diena. Lietuvos kariuomenė buvo kuriama sunkiomis sąlygomis – 1918 metų pabaigoje, po Pirmojo pasaulinio karo, kai iš Lietuvos traukėsi vokiečių kariuomenė, o jos pėdomis žygiavo Raudonoji armija. Pirmieji Lietuvos kariuomenę ėmėsi organizuoti karininkai, grįžę iš Rusijos. Lietuvoje pirmasis pėstininkų pulkas pradėtas steigti 1918 metų lapkričio pradžioje. Kitais metais pradėta formuoti artilerija, kavalerija, aviacija. Lietuvoje kariniai pučiamųjų orkestrai pradėjo kurtis kartu su kariniais daliniais.

Netekome Kornelijos Kalinauskaitės

Netekome Kornelijos Kalinauskaitės

2021-11-14, Dalia Balsytė, Vita Česnulevičiūtė

Eidama 97-uosius sekmadienį mirė garsi Lietuvos smuikininkė Kornelija Kalinauskaitė.  Apie laidotuves pranešime vėliau, kai tik paaiškės laikas ir aplinkybės.  Prisiminkime.   

Dainius Numgaudis: „Tai mokykla ne elitui, bet būsimo elito mokykla“

Dainius Numgaudis: „Tai mokykla ne elitui, bet būsimo elito mokykla“

2021-11-06, Audronė ŽIGAITYTĖ

Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos 75-ojo gimtadienio dieną, 2020-ųjų lapkričio 26-ąją, į mokyklą įžengė naujasis jos direktorius Dainius Numgaudis. Naująjį vadovą pasitiko postą paliekantis direktorius Romualdas Kondrotas. Kaip prisipažino pats D. Numgaudis, kolega jam dar kartą aprodė puikiai pažįstamą mokyklą ir paliko didžiausią krūvą raktų.

Prieš prasidedant skrydžiui: svajonių paieškos ir asmenybės turbulencijos Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje

Prieš prasidedant skrydžiui: svajonių paieškos ir asmenybės turbulencijos Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje

2021-11-05, Gabrielė SLIŽYTĖ

Mokyklos metai dažnai asocijuojasi su ankstyvais rudens rytais, kai iš namų reikėdavo išeiti su tamsa. Pirmadienis išaušdavo anksčiau nei norėdavau, o smuiko pamoka Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokyklos Neakivaizdinio skyriaus klasėje pas mokytoją Beatą Šmidtienę prasidėdavo aštuntą valandą ryto.

Romualdas Kondrotas: Viskas, kas gyvenime buvo geriausia, buvo čia...

Romualdas Kondrotas: Viskas, kas gyvenime buvo geriausia, buvo čia...

2021-11-05, Audronė ŽIGAITYTĖ

Ką mokyklai reiškia vadovas? Nacionalinei Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklai vadovavusiųjų pavardės kalba darbais. Vienus vadovus prisimename tik tiek, kad jie buvo, su kitais siejasi reikšmingi darbai, sprendimai, iš lūpų į lūpas perduodamos istorijos.

Fabio Ceresos „Traviata“: teatras, kalbantis apie grožį

Fabio Ceresos „Traviata“: teatras, kalbantis apie grožį

2021-11-05, Ingrida Milašiūtė

„Esu italų teatro tradicijos sekėjas, siekiantis operoje skleisti estetinį grožį ir nuostabą“, – taip prisistato italų jaunosios kartos teatro režisierius Fabio Ceresa, netrukus Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre kviesiantis į Giuseppe’s Verdi operos „Traviata“ premjerą. 2016 m. pelnęs tarptautinį Metų operos režisieriaus apdovanojimą, savo spektaklius rodęs Italijos, Korėjos, Japonijos, Airijos, Vengrijos ir kitų šalių žiūrovams, F. Ceresa neabejotinai yra tarp perspektyviausių šių laikų operos spektaklių kūrėjų.

Namai, kuriuose po vienu stogu skleidžiasi trijų mūzų sparnai

Namai, kuriuose po vienu stogu skleidžiasi trijų mūzų sparnai

2021-11-05, Eglė ŽLIBINAITĖ-ČOBOTIENĖ

„Jeigu žmoguje, kol jis visai jaunas ir ypač plačiai atveria savo jautrią sielą grožiui, pažadinsime menininką, ugdysime jo gabumus ir suteiksime reikiamų žinių, visas jo tolesnis gyvenimas bus turtingesnis ir kilnesnis“, – yra sakęs pianistas ir pedagogas, buvęs mokyklos direktorius Dainius Trinkūnas.

DAILĖS SKYRIUS

DAILĖS SKYRIUS

2021-11-05, Audronė Nekrošienė

Daugelio žinomiausių dabarties Lietuvos menininkų veiklos aprašuose galima pastebėti vieną tendencingą netikslumą: jie visi pradedami nuo studijų Lietuvos ar užsienio menų akademijose. O juk viskas prasidėjo, buvo nulemta daug anksčiau, ir paprastai – M. K. Čiurlionio menų mokykloje.

Tai, kas liko visam gyvenimui

Tai, kas liko visam gyvenimui

2021-11-05, Violončelininkas Davidas Geringas

Mama atvedė mane į mokyklą 1952-aisiais, kai man buvo šešeri. Mokykla dar buvo dabartiniuose Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Centriniuose rūmuose Gedimino prospekte. Ten mane pristatė mokytojui Michailui Šenderovui, jis iš karto pastebėjo: „Tikro violončelininko rankos!“ Buvau paskirtas į jo violončelės klasę.

MANO MOKYKLA

MANO MOKYKLA

2021-11-05, Leonidas MELNIKAS

Visi mokėmės mokyklose ir dabar su nostalgija prisimename tą laiką. Buvome jauni, kategoriški, tad gal kas nors prisimena skriaudas ir nesėkmes, tačiau dauguma – vien tik gera. Man labai pasisekė, nes mokiausi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio meno mokykloje – taip įpratau ją vadinti, taip vadinu iki šiol. Nesimokiau jokioje kitoje mokykloje, todėl savosios negaliu su kuo nors palyginti, bet širdimi jaučiu ir žinau: ji buvo geriausia.

Irenai Jasiūnaitei - 96

Irenai Jasiūnaitei - 96

2021-10-28, Petras Blažiūnas

Spalio 29 dieną Lietuvos operos primadonai Irenai Jasiūnaitei sukanka 96 metai. Vyriausia mūsų senjorė... 2015 m., švęsdami dainininkės 90-metį, pasitikome Petro Blaževičiaus knygą „Operos ir meilės glėbyje“, parašytą remiantis operos primadonos dienoraščiais. Prisiminkime - keli fragmentai iš knygos.

Antanas Smolskus – negęstanti Lietuvos muzikos žvaigždė

Antanas Smolskus – negęstanti Lietuvos muzikos žvaigždė

2021-10-15, Anatolijus LAPINSKAS

Antanui Smolskui 2021 metais būtų suėję tik 70 metų. Deja, jau aštuoniolikti metai jo nėra tarp mūsų. Ir tai ne vien fizinė žmogaus netektis. Kartu su nutilusiu Antano Smolskaus birbynės aksomu, nėra ko slėpti, nutilo ar bent sumenko lietuviškos birbynės pasaulinio pripažinimo garsas. Jis mūsų liaudies instrumentinės muzikos baruose išvarė ne tik vieną giliausių vagų kaip aukščiausias klasės atlikėjas, pedagogas, birbynės propaguotojas, naujų kūrinių įkvėpėjas, bet ir neprilygstamas Lietuvos reprezentantas Europoje, Amerikoje, Azijoje, Australijoje. A. Smolskaus birbynę, neperdedant galima teigti, girdėjo visas Žemės rutulys.

Išleistas naujas Dmitrijaus Golovanovo solinis albumas „Heritage“

Išleistas naujas Dmitrijaus Golovanovo solinis albumas „Heritage“

2021-09-18, Ieva KANANAVIČIŪTĖ

Džiazo ir improvizacinės muzikos pasaulyje gimė naujas kūrinys – šių metų kovo mėnesį išleistas pianisto ir kompozitoriaus Dmitrijaus Golovanovo solinis albumas „Heritage“ (liet. „Paveldas“). Gausioje autoriaus kūrybinėje amplitudėje pastarojo albumo kūriniai, skirti fortepijonui ir elektronikai, išskiria savo tiek žaismingu, tiek melancholišku ir mediatyviu skambesiu, kurį sukelia improvizacinė šios muzikos prigimtis. Bent jau taip jį apibūdina šio teksto autorė, kadangi, pasak paties Dmitrijaus Golovanovo, skirtingi klausytojai jo muziką apibūdins skirtingai.