1989 m. Pamelos Weston parengtoje knygoje „Pasauliniai klarneto virtuozai“ A. Budrys minimas tarp keturiasdešimties geriausiųjų. Už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui A. Budrys 1999 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, jam paskirta Vyriausybės kultūros ir meno premija.
Meno pasaulis užgniaužęs kvapą laukia naujienų iš netrukus duris atversiančio naujausio šalies teatro. Su malonumu pristatome: pirmosios premjeros Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre kūrėjais taps menininkų komanda iš Italijos. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras balandžio 20 d. visus pakvies į gala koncertą, paskelbsiantį įsikūrimą naujuose teatro rūmuose. Spalio 4, 5, 6 d. naujame teatro pastate, pirmą kartą Lietuvoje, bus pastatyta Philipo Glasso opera „Kelionė“.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, šį pavasarį paskelbė sugrįžtantis į savo namus. Po beveik 2,5 metų trukusios rekonstrukcijos kovo 16, 17 d. orkestras ruošiasi istoriniam įvykiui – duris atvers moderniausia ir vienintelė Lietuvoje specialiai simfoninei muzikai pritaikyta LVSO koncertų salė. „Tikrai galime sakyti, kad šiuo metu tai yra geriausia koncertų salė Lietuvoje“, – sakė G. Rinkevičius. Šia ypatinga proga su maestro kalbamės apie naująją koncertų salę, jos reikšmę istorijos kontekste ir orkestro ateities planus.
Stebint kultūrinį gyvenimą po nepriklausomybės atkūrimo, vis labiau supranti, kokį didelį vaidmenį jame vaidina valdžios atstovų kultūrinis išprusimas ir vertybinė pozicija, kad nuo jų sprendimų didžia dalimi priklauso, ar išliks remiamos dešimtmečiais puoselėtos liaudies meno tradicijos. Tautinio sąjūdžio istorija rodo, jog pagarba ir meilė tėvų įdiegtiems papročiams, jų tąsa nesustojo ir paskutinės, sovietinės okupacijos sąlygomis, ir kaip tik nuo kultūros renginių organizatorių sumanumo, pasišventimo ir sugebėjimo įtikinti to meto valdžią, o dažnai ir gudraujant, buvo išlaikyti ir sustiprinti liaudies meno barai.
Labai greitai prabėgo pirmieji netekties metai. Su Silvija Sondeckiene paskutinį kartą kalbėjomės namuose, į kuriuos iki tol eidavau domėtis Sauliaus Sondeckio koncertų maršrutais ir veiklos peripetijomis. Nors nuo vaikystės violončele kaip instrumentu susižavėjau klausydama anuomet Silvijos Narūnaitės. Ypač didelį įspūdį paliko nepaprasto grožio balta suknia vilkinti Camille Saint-Saënso „Gulbę“ griežianti... Tad pirmieji klausimai natūraliai kilo iš tų dienų prisiminimų.
MUZIKOS BARŲ archyvas. 1998 metai. Pokalbis su Silvija SONDECKIENE. Vilniuje jau turbūt neatsiras nė vieno muziko, nežinančio apie jaukią Sauliaus Sondeckio namų oazę M. K.Čiurlionio gatvėje. Namų legendą stiprina ir tai, kad statybomis (senų namų rekonstrukcija) rūpinosi ir joms vadovavo violončelininkė Silvija Sondeckienė. Ar sunku pačiai muzikei tapti garsaus dirigento žmona, kuri savųjų talentų dalis paaukota, kad be rūpesčių klestėtų greta esantis didis žmogus. Apie tai ir kalbėjomės su ponia Silvija, mėgindami suprasti laimingo gyvenimo formulę.
VĖRINYS VERONIKAI. Profesorės Veronikos Vitaitės 85 metų sukakčiai
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras puoselėja gražią tradiciją kartą metuose surengti solo grojančių orkestro muzikantų koncertą. Būtent toks vakaras publikos laukia vasario 10 d. Filharmonijos Didžiojoje salėje. Koncerte „Orkestras iš arti“ su maestro Modesto Pitrėno diriguojamu orkestru solo gros keliolika drąsių, ryškių LNSO artistų.
Dirigentas Modestas Pitrėnas 2024-aisiais pasitinka asmeninį jubiliejų; be to, šiuos metus įprasmina ir kitos reikšmingos sukaktys muzikos meno asmenybės istorijoje. (19038)
Christopho Eschenbacho pavardė skamba ten, kur klausytojai susiduria su kvapą gniaužiančiu muzikos repertuaru ir įspūdinga minties gelme pažymėtomis interpretacijomis. Vokiečių pianistas ir dirigentas, kurį su juo dirbę ar jo interpretacijas girdėję mūsų muzikai vertina kaip unikalų fenomeną, sausio 20 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje diriguos Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas). Koncerte skambės Josepho Haydno Simfonija Nr. 49 f-moll, Johanneso Brahmso Simfonija Nr. 1 c-moll, op. 68, ir Jacques’o Ibert’o Koncertas fleitai ir orkestrui, jo solo partiją atliks fleitininkas iš Graikijos Stathis Karapanos. (9495)
Maestro Robertas Šervenikas (g. 1966) – dirigentas, kuriam pavaldžios chorinės, simfoninės muzikos, operų ir baletų partitūros, kurias jis įgalina gyventi ir gyvuoti – skambėti. Itin plati ir gili maestro asmenybės raiška, atida lietuvių kompozitorių kūrybai, dažno jų kūrinio premjera išsipildo dirigento muzikinės galios prikeltuose sąskambiuose. Sutelktas žvilgsnis apima klasiką ir šiuolaikinę muziką, kurią maestro pakviečia sklęsti. (35148)
2024-uosius Lietuvos nacionalinė filharmonija (LNF) ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) pradeda itin ryškiu susitikimu. Sausio 20 d. orkestro muzikos koncerte su LNSO muzikuos batutos legenda Christophas Eschenbachas ir fleitos virtuozas Stathis Karapanos.
Į LNOBT sceną keliauja vienas iš dažniausiai pasaulyje skambančių šedevrų – Jacques’o Offenbacho opera „Hofmano istorijos“. Sausio 26 d. premjerai rengiamas pastatymas išskirtinis tuo, kad jo režisierius išrinktas surengus tarptautinį konkursą, kurį laimėjo iš Florencijos kilęs italas Federico Grazzini.
Kompaktinėje plokštelėje „Concerto Claro“ – trys lietuvių kompozitorių kūriniai klarnetui. „MAMA Studios“ išleisto įrašo iniciatorius Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro solistas ir Kristupo medinių pučiamųjų instrumentų kvinteto įkūrėjas ir narys klarnetininkas Andrius Žiūra šiuo įrašu norėjo užfiksuoti svarbias kūrybinio bendradarbiavimo su kompozitoriais akimirkas, kurios neatsispindi nei natose, nei kompozitorių monografijose. (9231)
Grupės „lazy diamond’s underground“ pirmojo muzikinio klipo „Night Drive“ kūrėja Paulina Simutytė: „Turiu nuojautą, kad visos meno formos išteka iš to paties upelio“ (8634)