Naujienos

„Auksiniam scenos kryžiui“ nominuota baleto primadona Beata Molytė nevaržo savo svajonių

Fatališka moteris, aristokratė iš prigimties su prigimtine elegancija – visi šie apibudinimai puikiai tinka visoje šalyje garsiai Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto šokėjai Beatai Molytei-Kulikauskienei. Maloniai nuteikia ar net įpareigoja jau vien tai, jog garsi scenos primadona į pokalbį atskuba laikrodžiui mušant sutartą valandą. Tai leidžia suprasti, kad užimtame Beatos gyvenime viskas sustyguota ir vyksta laiku bei planuotai. Jei net iš nuotraukų Beata į aplinką žvelgia iš tarsi aukšto, tai gyvenime ji nuoširdi, šilta ir atvira moteris.

Rimas Tuminas: „Pragaras – jau Žemėje“

„Kažkas nori, kad taptumėm neregiais ir nieko nematytumėm, kas darosi aplink. Bet, ačiū dievui, neregiai dar girdi. Karalius Edipas buvo praregėjęs keliolikai minučių, o visą gyvenimą buvo apakintas savo šlovės, ambicijų, puikybės. Tos praregėjimo minutės buvo pats nuostabiausias dalykas, nes mes juk negalime gaišti savo brangaus laiko šiame pasaulyje“, – kalbėdamas apie tai, kodėl ėmėsi Sofoklio dramos „Edipas karalius“, sakė režisierius Rimas Tuminas, atvykęs gastrolių į Vilnių su savo vadovaujamu Maskvos Jevgenijaus Vachtangovo teatru.   

Bernsteino 100-metis ir Vytauto Germanavičiaus kūrinio prmjera

Kovo 17-ąją Nacionalinės filharmonijos lankytojų laukia ypatingas simfoninės muzikos koncertas „Nė dienos be muzikos!“. Jame maestro Modestas Pitrėnas ir jo vadovaujamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras švęs Leonardo Bernsteino gimimo 100-ąsias metines. Kita šio koncerto ypatingumo priežastis – premjera. Vakaro programoje skambės lietuvių kompozitoriaus Vytauto Germanavičiaus Filharmonijos užsakymu Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui sukurtas opusas „Horizontali tėkmės trilogija“ smuikui ir orkestrui. Smuiku solo koncerte grieš Ingrida Armonaitė.

Premjera: Laimio Vilkončiaus miuziklas „Benediktas ir Žirafa“

Kovo 17–18 d. Vilniaus kongresų rūmuose Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pristatys premjerą vaikams – kompozitoriaus Laimio Vilkončiaus miuziklą „Benediktas ir Žirafa“, kuriame pagrindinius vaidmenis kurs Aistė Lasytė, Dominykas Vaitiekūnas ir Gabrielia Kuodytė. 

Metų solistę V.Miškūnaitę „persekioja“ titulai ir sėkmė

Viktorija Miškūnaitė, tituluojama viena geriausių Lietuvos operos solisčių, paprasta ir meili visiems sutiktiems, dainuojanti net bėgdama klaidžiais Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro koridoriais noriai sutinka atsakyti į keletą klausimų bei pasidalinti savo mintimis apie kūrybą, operos „Prūsai“ premjerą ir kūrybines svajones. Būta ir linksmų istorijų: atsisegančių suknelių, vėlavimo į sceną, bet...

Į Vilnių atvyksta Boriso Eifmano spektaklis, skirtas Piotrui Čaikovskiui

Choreografui Borisui Eifmanui Lietuvoje reklamos nebereikia: šalies baleto gerbėjai puikiai atsimena čia jo statytus spektaklius „Raudonoji Žizel“ ir „Rusiškasis Hamletas“. Tad nenuostabu, jog visos vietos vieninteliame „Čaikovskis. Pro et Contra“ spektaklyje, kuris kovo 22 dieną bus rodomas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, seniai parduotos. Tiesa, ryžtingiausi šokio gerbėjai dar gali įsigyti 7 eurus kainuojančių stovimų bilietų.

„Post futurum“ Ožio akimis

Igorio Stravinskio ”Šventasis pavasaris” atvėrė pavasariui vartus Varšuvoje ir Berlyne

Paskutiniąją žiemos dieną Lenkijos sostinėje Varšuvoje spaudė trylikos laipsnių šaltukas, tačiau Filharmonijos didžiojoje salėje galinga polifonija aidėjo atbundančio pavasario paukščių bei kitokių Dievo sutvėrimų balsai, genialiai apjungti puošnioje I. Stravinskio (1882-1971) baleto muzikoje „Dviejų dalių pagoniškos Rusios gyvenimo vaizdai. Šventasis pavasaris“. 

Epochų sankirtos: Mozartas ir Prokofjevas Luko ir Annos Geniušų bei LVSO koncerte

Kovo 2 d. Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas LVSO klausytojams padarė tikrą dovaną – visą vakarą scenoje buvo du puikūs pianistai Lukas ir Anna Geniušai, skambėjo vien tik fortepijoniniai koncertai. Pirmoje dalyje buvo Mozartas: Anna Geniušienė skambino Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 25 C-dur bei kartu su Luku Geniušu atliko Koncertą dviem fortepijonams ir orkestrui F-dur. Po pertraukos soliuojant Lukui Geniušui skambėjo Prokofjevo Koncertas Nr. 3 C-dur.

Interviu su Šėtonu, ketinusiu studijuoti kunigų seminarijoje

„Jis didis, jis mažas, jis titnagas, miražas. Jis baltas, jis juodas, jis vaistas, jis nuodas. Jis rudas, raudonas, jis angelas Šėtonas,“ – taip Sigito Parulskio librete apibūdinamas vienas iš pagrindinių operos „Post futurum“ veikėjų. Pirmąjį premjeros vakarą penktadienį, kovo 2 dieną, Šėtono partiją atliks trečią sezoną Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro trupėje dainuojantis tenoras Mindaugas Jankauskas.

Koncerte „Romantiškos akimirkos“ – latvių ir lietuvių kultūrinio bendrumo ženklai

Baroko muzika Vilniaus kongresų rūmuose skambės įkvėpta ir Franko Zappos

Visada su gera nuotaika ir pokštais – toks pasitinka Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro altininkas Benediktas Valeika. Altininko repeticijų kambaryje ant pulto – J. S. Bacho Brandenburgo koncerto natos, o virš jo – Franko Zappos citata. Muzikantui įkvėpimo nestinga – šiuo metu jis intensyviai ruošiasi kovo 3 d. Vilniaus kongresų rūmuose vyksiančiam barokinės muzikos koncertui „Po baroko dangum“. 

„Post futurum“: nepriklausomybės istorija operos drabužiais (artėjant premjerai)

Kovo 2, 3 ir 10 dienomis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre – Gintaro Sodeikos operos „Post futurum“, dedikuotos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, premjera: jau visai netrukus prasidės Dievo ir Šėtono žaidimai su mūsų valstybės istorija.  Tad iki apsilankant teatre kviečiame susipažinti su kūrėjų mintimis apie naująjį veikalą. 

Lukas Geniušas: „Tarp mūsų su Anna nėra sienų, kurias bijotume peržengti“

kovo 1 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje ir kovo 2 d. Vilniaus kongresų rūmuose Lukas Geniušas pirmą kartą prisistatys Lietuvos publikai kartu su savo žmona Anna Geniušiene ir Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojamu maestro Gintaro Rinkevičiaus. Koncertas Vilniuje taps ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro organizuojamo Baltijos šalių orkestrų festivalio uždarymo renginiu.

Orkestras iš arti, iš vidaus ir iš toli...

Rūta Prusevičienė: Lietuvos Nacionalinis simfoninis orkestras – tai Lietuvos muzikos, muzikinės kultūtros ir pačios filharmonijos karūnos perlas. Šis kolektyvas man labai brangus, rūpi kiekviena darbo ir gyvenimo diena, nes jo veikla remiasi nepaprastai daug pamatinių muzikinės kultūros dalykų.