Naujienos

Į naują projektą susijungę Vaida Genytė ir Zbignevas Levickis džiaugiasi pilnomis salėmis klausytojų

Zbignevas Levickis: tikroji kūryba niekuomet netampa rutina

Iki Lietuvoje pirmą kartą skambėsiančio projekto „Auksinės klasikos ir miuziklų dainos“ liko vos kelios dienos. Pirmasis prodiusavo kompanijos „ARTS Libera International“ organizuojamas į pripažintus klasikos kūrinius naujai pažvelgti kviesiantis koncertas įvyks jau lapkričio 9 d. Jonavoje, o lapkričio 16, 19 ir gruodžio 14 d. sukvies įspūdingu koncertu pasimėgauti ir Vilniaus, Kauno bei Panevėžio klausytojus. Šį kartą Lietuvos scenoje muzika bus dainuojama, o žodžiai bus perteikiami instrumentu. Tokią naują klasikos koncepciją pateiks du Lietuvoje pripažinti menininkai: dainininkė Vaida Genytė ir smuikininkas Zbignevas Levickis. Artėjant pirmiesiems pasirodymams Zbignevas Levickis sutiko pasidalinti įžvalgomis apie naują koncertą.

Regina Tamošaitienė: „Savo krašte pranašu nebūsi..."

Regina Tamošaitienė: „Savo krašte pranašu nebūsi, sako patarlė. O užsienyje mes buvome įvertinti su kaupu.“ Šių metų lapkričio 5 d. sukako 85-eri metai nuo tos dienos, kai gimė tarptautinių konkursų laureatas, liaudies kamerinės muzikos ansamblio žanro kūrėjas, dainų švenčių vyriausiasis dirigentas, nusipelnęs artistas, LMTA profesorius birbynininkas Pranas Tamošaitis (1931–2007). Šia proga MB siūlo ištrauką iš dar nepublikuotų docentės Reginos Tamošaitienės „Atsiminimų“ (2000–2009), kuriuose ji gyvai ir nuotaikingai aprašo į užmarštį nugrimzdusius bendro gyvenimo ir kūrybinės veiklos įvykius, grąžinančius į Lietuvai svarbų laikotarpį – tautinės akademinės muzikos kūrybą ir sklaidą pasaulyje antroje XX a. pusėje. Juose į žinomas muzikos pasaulio asmenybes, kolegas pažvelgta kitu kampu, kasdieniškai ir kartu šiltai, užfiksuoti vertingi istoriniai faktai ir detalės nupučia formalizmo dulkes ir įleidžia į muzikantų gyvenimo vidų.

Vaida Genytė: klasikos metamorfozėms reikia drąsos

Kauno valstybinis choras švenčia gimtadienį

Gimtadienį spalio 23 dieną Kauno valstybinis choras pasitinka dailės akcija "Mylime muziką ir piešiame Kauno valstybinį chorą"

Šviesos blyksnis tamsoje. Žydų gelbėtojai

Žy­dų mu­zi­kus iš­ti­ko vi­sos tau­tos li­ki­mas – jie pa­ty­rė smur­tą, pa­ty­čias, kan­čias. Kauno ir Vilniaus konservatorijų dėstytojai ir studentai, Valstybės teatro ir kitų kolektyvų muzikai per vieną dieną atsidūrė už įstatymo ribų, neteko galimybės savo šalyje ne tik kurti, bet ir likti gyvi. Ir ne tik jie – bendrapiliečiai nežydai, kurie tragišku laiku nepanoro taikstytis su neteisybe, bandė išlikti žmonėmis, nepabūgo padėti aukoms, jas gelbėti, patys atsidūrė mirtino pavojaus akivaizdoje. Šiandien jie vadinami Pasaulio tautų teisuoliais.

Į Lietuvą atvykstantys muzikantai iš Norvegijos: pasiilgome lietuviškos publikos

Muzika ir animacija. Apie didžiąją bendraautorystės istoriją

Kinų išmintis byloja: „Aš tik perduodu, o pats nieko neturiu“

GLOBALIAI IR LOKALIAI: Tik ką sugrįžusią iš Kinijos pianistę Alą Bendoraitienę kalbina muzikologė Daiva Tamošaitytė

KASTRATŲ FENOMENAS

Tikroji dainininkų kastratų klestėjimo epocha prasidėjo Baroko epochoje, lygiagrečiai su operos atsiradimu ir šio žanro vystymųsi. Ir nors atėjus klasicizmo epochai kastratų dainavimo buvo palaipsniui atsisakoma, šis žiaurus reiškinys dar klestėjo pakankamai ilgai, kol 1861 m. po Italijos susivienijimo kastravimas muzikiniams tikslams buvo uždraustas. Kiek vėliau kastravimui buvo suduotas lemiamas smūgis, kai popiežius Leo XIII uždraudė naujų kastratų priėmimą į tarnybą bažnyčiose 1878 m.

FAKTAI IR MITAI APIE KONTRATENORUS

Vyriškas dainavimas aukštame ir aukščiausiame registruose paplitęs visame pasaulyje nuo seniausių laikų. Jį galima išgirsti beveik visuose vokalinės muzikos žanruose: bažnytinėje, pasaulietinėje, operinėje, folkloro, roko ir daugelyje kitų. O kam nesukelia teigiamų emocijų tirolietiškas dainavimas? Taip pat neretai kelia šypseną ir itin išraiškingas Rytų kultūrų vyrų dainavimas aukštame registre.

Gitaros virtuozas Aurelijus Globys: instrumentas be atlikėjo yra nieko vertas

Po 14 metų sugrįžta IVTKYGYG

Lietuviško roko legenda IR VISA TAI KAS YRA GRAŽU YRA GRAŽU grįžta su nauju albumu po 14 metų tylos.

Baltijos šalių orkestrų festivalis baigėsi: kas toliau?

Praėjusią savaitę skambiu akordu – Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertu Vilniaus kongresų rūmuose baigėsi neeilinis muzikinis renginys Baltijos šalių muzikos padangėje – Baltijos šalių orkestrų festivalis. Pasak vieno iš festivalio sumanytojų maestro Gintaro Rinkevičiaus, dėl didžiulio muzikantų skaičiaus gastroliuojantis simfoninis orkestras apskritai yra retas reiškinys, o šio festivalio metu keliavo ir savo talentu bei muzika su kaimyninių šalių publika dalijosi visų trijų Baltijos valstybių simfoniniai orkestrai. Diriguojami savo meno vadovų su garsiais solistais iš viso Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jie surengė devynis koncertus. Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro organizuotas renginys savo eilės laukė net 16 metų – būtent 2000-aisias Baltijos šalys paskutinį kartą keitėsi simfoniniais orkestrais. Apie tai, kokie įspūdžiai pasibaigus festivaliui, kylančios įžvalgos ir publikos reakcija kalbamės su vienu iš festivalio sumanytojų, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu Gintaru Rinkevičiumi.

Dirigento tikslas – kilstelėti orkestrą