Koncerte „Romantiškos akimirkos“ – latvių ir lietuvių kultūrinio bendrumo ženklai
Visada su gera nuotaika ir pokštais – toks pasitinka Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro altininkas Benediktas Valeika. Altininko repeticijų kambaryje ant pulto – J. S. Bacho Brandenburgo koncerto natos, o virš jo – Franko Zappos citata. Muzikantui įkvėpimo nestinga – šiuo metu jis intensyviai ruošiasi kovo 3 d. Vilniaus kongresų rūmuose vyksiančiam barokinės muzikos koncertui „Po baroko dangum“.
Kovo 2, 3 ir 10 dienomis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre – Gintaro Sodeikos operos „Post futurum“, dedikuotos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, premjera: jau visai netrukus prasidės Dievo ir Šėtono žaidimai su mūsų valstybės istorija. Tad iki apsilankant teatre kviečiame susipažinti su kūrėjų mintimis apie naująjį veikalą.
kovo 1 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje ir kovo 2 d. Vilniaus kongresų rūmuose Lukas Geniušas pirmą kartą prisistatys Lietuvos publikai kartu su savo žmona Anna Geniušiene ir Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojamu maestro Gintaro Rinkevičiaus. Koncertas Vilniuje taps ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro organizuojamo Baltijos šalių orkestrų festivalio uždarymo renginiu.
Rūta Prusevičienė: Lietuvos Nacionalinis simfoninis orkestras – tai Lietuvos muzikos, muzikinės kultūtros ir pačios filharmonijos karūnos perlas. Šis kolektyvas man labai brangus, rūpi kiekviena darbo ir gyvenimo diena, nes jo veikla remiasi nepaprastai daug pamatinių muzikinės kultūros dalykų.
„Mano didžiausias rūpestis, kad Mokytojas suprastų, jog muzika kalba apie žmogų, yra galingas jo dvasios judintuvas, ir mokytų jos taip, kad vaikai priimtų ją širdim ir protu“, - sakė Klaipėdos universiteto docentas dr. Zenonas Rinkevičius.
Ilgametis muzikos pedagogas, chorvedys, daug mokomųjų muzikos knygų autorius šįkart ryžosi kalbėti apie mūsų ugdymo sistemoje bei paties ugdymo suvokime žiojinčias žaizdas. (2016)
Vasario 17-ąją atkurtos Lietuvos 100-mečiui Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristato Giedriaus Kuprevičiaus operą „Prūsai“.
2 d. LNOBT baleto spektaklyje “Žizel” išvysime tituluotus svečius: pagrindinį Žizel vaidmenį atliks Anglijos ir Kanados nacionalinių baleto trupių primabalerina Jurgita Dronina, Alberto – Bavarijos valstybinio baleto trupės solistas Alejandro Virelles.
Sausio 31 d. Klaipėdos koncertų salėje, vasario 1 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje ir vasario 2 d. Vilniaus kongresų rūmuose vyko Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro 29-ojo gimtadienio koncertai. Sausakimšose nei dydžiu, nei akustika tokios apimties kūriniams nepritaikytose salėse skambėjo ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje retai atliekama Olivier Messiaeno simfonija „Turangalila“. Didžiulį trigubos sudėties orkestrą kompozitorius papildė daugybe mušamųjų instrumentų, ano laiko naujove Marteno bangomis ir fortepijonu, kuris, pasak autoriaus, skirtas „papuošti orkestrui girliandomis, kadencijomis ir paukščių balsais“. Šiais instrumentais orkestro gimtadienio ture skambino Alexanderis Paleyˊus (fortepijonas) ir Bruno Perrault (Marteno bangos). Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui dirigavo jo įkūrėjas ir meno vadovas Gintaras Rinkevičius.
Vasario 3 d. Nacionalinėje filharmonijoje skleisis romantiškos nuotaikos. Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncerte „Iš prancūzų muzikos lobyno“ skambės monumentalios prancūzų romantikų – Camille’o Saint-Saënso ir Césaro Francko – simfoninės partitūros. Su orkestru muzikuos prancūzų smuikininkas Philippe’as Graffinas ir dirigentas Robertas Šervenikas.
Jau vasario 2 d. Klaipėdoje bus rodomas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokio spektaklis „Karmen“, lydimas originalios orkestro sudėties – styginių ir mušamųjų. Įstabi muzikos ir šokio sintezė, garsi daugelyje šalių bei gimusi iš meilės garsiai balerinai...
„Opera bus ne apie prūsus. Prūsų vietoje gali būti lenkai, žydai, musulmonai, krikščionys, eretikai... Tai istorija apie skirtingų kultūrų, pasaulėžiūrų, tautų, požiūrių, filosofijos susidūrimą“, – savitą požiūrį į chrestomatinę Herkaus Manto dramą atskleidžia režisierius Gediminas Šeduikis, šiuo metu Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre režisuojantis Giedriaus Kuprevičiaus operą „Prūsai“. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui dedikuota premjera į įvyks vasario 17 d. Klaipėdos kultūros centre Žvejų rūmai.
Sausio 26 ir 27 dienomis Kauno šokio teatras „Aura“ kviečia į pirmąją šių metų premjerą. Prie spektaklio „Sprendimas“ kūrybinės komandos – choreografės Birutės Letukaitės, kompozitoriaus Antano Jasenkos ir šviesų dailininko Vladimiro Šerstabojevo – prisijungė ir garsi Nyderlandų menininkė Guda Koster, sukūrusi spektakliui neįprastus šokio spektakliui kostiumus – skulptūras.
Valstybės šimtmečio metai – pati gražiausia proga geriau pažinti artimiausius savo kaimynus. Į Lietuvos sceną sugrįžtantis Baltijos šalių orkestrų festivalis kultūrinių tiltų tiesimo misiją vykdo jau antrą dešimtmetį, ne tik sukviesdamas į Lietuvą Latvijos ir Estijos kolektyvus bei solistus, o ir reprezentuodamas lietuvių muzikinę kultūrą mūsų kaimynų koncertų salėse.