Neprarastas Petro Skirmanto laikas
Lietuvos baleto primarijui – 60
Lietuvos baleto primarijui – 60
2017 m. balanžio 10 dieną Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Bendrojo fortepijono, Vargonų ir klavesino katedrų vedėjas, Senato pirmininkas, prof. habil. dr. Leonidas Melnikas minėjo 60 metų jubiliejų. Gerbiamas pianistas ir muzikologas, pasižymintis atsidavimu savo darbui bei pagalba studentams ir kolegoms, jau seniai yra neatskiriama LMTA bendruomenės dalis.
Genialumo anatomija – klausimas, kurį įminti bando kūrybos psichologai, pedagogai, filosofai, patys menininkai. Tačiau galima analizuoti ir intuityviai – klausantis genialaus kūrinio. Puikus pavyzdys – Ludwigo van Beethoveno III simfonija „Herojinė“, laikoma vienu iš neabejotinų europinės klasikos šedevrų. Pirmą kartą viešai atlikta 1805 m. balandžio 7 d. Vienoje Verbų sekmadienį, diriguojant pačiam Beethovenui, ji iki šiol jaudina klausytojus: kiekvienas simfonijos atlikimas tampa įvykiu ir dar vienu kompozitoriaus genialumo įrodymu.
Kompozitorė Iraida Jusupova, Maskvos konservatorijos profesoriaus Nikolajaus Sidelnikovo kompozicijos klasės auklėtinė, – viena avangardo lyderių, naujosios bangos atstovė, konceptualistė. Ji – daugybės medijų operų, dviejų simfonijų, šešių kantatų, simfoninių, kamerinių ir elektroakustinių kompozicijų, filmų ir spektaklių muzikos, kelių drauge su Aleksandru Dolginu sukurtų videomeno projektų autorė. I. Jusupova – įžvalgi ir gili, netikėta ir ryški, ironiška ir jautri kūrėja, apdovanota intuicija ir erudicija, išradingumu ir fantazija. Muzikantė, menininkė, filosofė. Jos kūriniuose susipina dieviškasis ir žemiškasis pradai, tai, kas tikra ir kas neįmanoma. I. Jusupova – kompozitorė, dirbanti su Žodžiu, neištartu, skambančiu, pasak pačios autorės, diskretaus ženklų teksto dykynėse, slepiančiose jo tikrąją prasmę.
Dainininkė, pedagogė, režisierė Jūratė Švedaitė, lietuvių kompozitoriaus, dirigento, pedagogo, dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ įkūrėjo prof. Jono Švedo anūkė, gimė ir užaugo Vilniuje, namuose, kuriuose visada skambėjo muzika. Jūratė nuo mažų dienų dainavo mergaičių chore „Liepaitės“, būdama keturiolikos įrašė vieną kompozitoriaus B. Gorbulskio dainą jo naujai plokštelei. Baigusi vidurinę mokyklą J. Švedaitė pasirinko dainavimo studijas Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija).
Pianistė Dalia Tamošaitytė (g. 1955 m. gruodžio 24 d.) jau ketvirtį amžiaus atsidėjusi maldai klauzūriniame vienuolyne. Dabar ji – sesuo Marija Teresė OCD. Dažnai bičiuliai klausia, kas lėmė tokį pasirinkimą? Muzikų visuomenei tarnystės Dievui kelias atrodo paslaptingas ir dažniausiai – nesuprantamas. Kai mėginu paaiškinti, jog tai – pašaukimas, tokio paaiškinimo nepakanka. Todėl nusprendžiau pakalbinti seserį, kad ji pati atskleistų šito pasirinkimo motyvus, papasakotų, kuo gyvena.
Prisimenant Saulių Sondeckį. Prisimenant Saulių Sondeckį. Praėjo pirmieji metai be Sondeckio. Visą gyvenimą jis buvo apsuptas draugų ir kolegų. Jie niekur nedingo – Sondeckių namuose M. K. Čiurlionio gatvėje ir dabar netyla telefonas, lankosi daug žmonių, laiškai ir žinutės atskrieja iš daugelio pasaulio kraštų. Visi nori pasidalinti mintimis apie šį didį menininką ir nuostabų žmogų, prisiminti nuoširdų bendravimą su juo, drauge išgyventas šlovės akimirkas, kartu atrastus meno pasaulius. Nepamirštame, mylime – toks bendras leitmotyvas.
Prieš 25 metus buvo įkurta viena pirmųjų nepriklausomos Lietuvos nevyriausybinių organizacijų – Lietuvos muzikų rėmimo fondas. „Tūkstančiams muzikos gerbėjų Jūs atvėrėte duris į subtilų mus supančio pasaulio pažinimą, mokote ne tik klausytis, bet išgirsti, pajusti ir suprasti. Šimtai fondo surengtų koncertų, įgyvendintų projektų ir konkursų svariai prisideda prie muzikinės kultūros sklaidos ir estetinio visuomenės ugdymo“, – sukakties proga sveikindama fondo darbuotojus rašė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Apie jauną dainininką Gabrielių Vagelį pastaruoju metu kalbama kaip apie perspektyvų „Eurovizijos“ konkurso Nacionalinės atrankos dalyvį. „Lietuviškuoju vikingu“ pramintas atlikėjas savo kelią į muziką pradėjo nuo dalyvavimo televizijos projektuose, o šiandien 21-erių jaunuolis yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentas, besigilinantis į muzikos kūrimo meną. Tad neatsitiktinai „Eurovizijos“ scenoje pristatė savo kūrybos dainą. Gabrielius ją atliks ir vasario 4 d. parodos „Studijos 2014“ uždarymo koncerte su LMTA.
Vaclovas Daunoras – vienas ryškiausių ir talentingiausių Lietuvos operos artistų, nepriekaištingos vokalinės technikos ir unikalių artistinių gabumų menininkas, vokalo pedagogas, Sąjūdžio aktyvistas. 2017 m. vasario 1 d. jam sukako 80 metų. Šiai sukakčiai pažymėti rengiama monografija „Vaclovas Daunoras: karalių vaidina aplinka“. Knygą redaguoja muzikologė Jūratė Katinaitė.
Pavasario lietui lyjant, pašarvojo ją teatre. Nešė puokšteles žibuoklių vaikai, rašydavę: “Jūs mums pati gražiausia Raudonkepuraitė pasaulyje”; klojo vainikus suaugusieji. Už tas valandas, nuskaidrinančias sielą, išgyventas jos dainuotuose spektakliuose... Vyto pamerktos kamelijos, blausiai švytėjo greta patiestas bedvasis scenos rūbas ir balta Violetos vėduoklė... Lemtinga liga ir ankstyva mirtis lyg sutapatino artistę su jos mylimiausia operos heroje.
Kaip su Juliumi Andrejevu ieškojome OPEROS...
Žymus lietuvių kompozitorius, pianistas, pedagogas Julius Andrejevas sausio 7 dieną būtų šventęs 75 metų jubiliejų. Deja, sulaukti jubiliejaus jam nebuvo lemta – lapkričio 29 d. po sunkios ligos menininkas iškeliavo į amžinybę. Tačiau tikrąją jo gimimo dieną Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) rengiamas atminimo vakaras, kuriame pasirodys buvę profesoriaus mokiniai – talentingi jaunieji atlikėjai, dalyvaus kolegos. O jubiliejaus išvakarėse siūlome pokalbį su J. Andrejevo sūnumi, kino ir teatro režisieriumi Ignu Jonynu.