DIDYSIS MUZIKŲ PARADAS 2015
Tarptautinei Muzikos dienai skirta XIX Lietuvos muzikų šventė DIDYSIS MUZIKŲ PARADAS 2015 vyks LRT Didžiojoje studijoje spalio 1 dieną nuo 18 iki 22 valandos. Tradiciškai šventės metu bus įteikti 2015 metų „Auksinio disko" apdovanojimai šių metų laureatams. Teikimo ceremonijos pradžia numatoma 21 valandą.
2001 metais Lietuvos muzikų sąjunga ir UAB „Baltic Optical Disc“ (Dabar UAB BOD GROUP) įsteigė „Auksinio disko“ prizą – skulptūrinę kompoziciją ir specialų CD, skirtą geriausiems metų atlikėjams. Nuo 2003 m. prie steigėjų prisidėjo LRT. „Auksinio disko“ prizas teikiamas Lietuvos muzikų šventės „Didysis muzikų paradas“ metu. 2011, 2012 ir 2013 metais portaluose „Diena.lt“ ir „Delfi.lt“ įvyko „Publikos simpatijų“ prizo laimėtojų rinkimai.
2015 metų "Auksinio disko" prizo laureatai:
Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas)
Robertas Beinaris (obojus)
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, meno vadovas ir dirigentas Donatas Katkus
Naujų idėjų kamerinis orkestras (NIKO), meno vadovas ir dirigentas Gediminas Gelgotas
PROGRAMA
18 val.
1. Kvartetas MAGNUS QUADRUM
Simona Šukytė, Janina Gečaitė, Martynas Vaičekauskas, Raimonds Ungurs
Jonas Tamulionis. Tokata diavoleska
Kvartetas „Magnus quadrum“ susibūrė 2013 m. iš dviejų akordeonistų duetų. Jame groja profesoriaus Ričardo Sviackevičiaus ansamblio klasės studentai Simona Šukytė, Janina Gečaitė, Martynas Vaičekauskas ir Raimonds Ungurs. Įvairias kompozicijas aranžuoja patys kvarteto nariai. 2015 m. tarptautiniame akordeonistų konkurse „Vilnius 2015“ ansamblis „Magnus quadrum“ pelnė III vietą.
2. Tomas ZAICEVAS
Petri Makkonen. Disco-Tango
Tomas Zaicevas – Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos gimnazijos moksleivis. Nuo 2009 m. jis sėkmingai dalyvauja įvairiuose konkursuose, pelno apdovanojimų. Tarp pastarųjų metų laimėjimų – 1 vieta XII tarptautiniame akordeonistų solistų konkurse „Naujene 2014“ (Latvija), 2 vieta XVIII tarptautiniame konkurse „Sanok 2014“ (Lenkija), Grand Prix Tarptautiniame muzikos konkurse „Val Tidone“ (2014, Italija), 1 vieta Respublikiniame akordeonistų konkurse „Vilnius 2015“, 2 vieta Tarptautiniame akordeonistų konkurse „Vilnius 2015“ bei 3 vieta IV tarptautiniame akordeonistų konkurse „Ostrava 2015“ (Čekija). 2015 m. Tomas Zaicevas gavo Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės padėką už laimėjimus tarptautiniuose konkursuose. Akordeonistas yra dalyvavęs žinomų pedagogų Oweno Murrayʹaus (Didžioji Britanija), Andreyʹaus Ledeniovo (Rusija), Vitalijaus Dmitrievo (Rusija), Natalijos Purits (Rusija), Viačeslavo Semionovo (Rusija) meistriškumo pamokose. Atlikėjas pasirodo ne tik kaip solistas, bet ir groja su įvairiais ansambliais.
3. Duetas Tadas MOTIEČIUS, Vytautas KIMINIUS
Matti Murto. Šokių siuita, III d. Tango, IV d. Tarantella
Tadas Motiečius – Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų mokyklos absolventas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doc. Raimondo Sviackevičiaus akordeono klasės studentas. Jaunasis atlikėjas – Karalienės Mortos premijos, daugiau nei trisdešimties konkursų Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Estijoje, Italijoje, Rusijoje, Prancūzijoje, Kroatijoje ir Kinijoje laureatas. Akordeonistas yra koncertavęs Talino, Rygos, Gdansko, Kopenhagos muzikos akademijų salėse, taip pat Suomijoje, Minske ir Rygoje, dalyvavęs festivaliuose Prancūzijoje, Estijoje, Latvijoje. Neretai Tadas Motiečius bendradarbiauja su džiazo muzikantais, teatro trupėmis. Atlikėjo repertuaras platus – nuo klasikinių iki originalių šiuolaikinių kompozicijų, nuo džiazo iki lengvosios muzikos kūrinių.
Vytautas Kiminius – birbynininkas, simfoninio dirigavimo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje magistrantas (Juozo Domarko klasė), Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos mokytojas, dainų ir šokių ansamblio „Vilniaus pynimėlis“ orkestro vadovas, Vilniaus birbynininkų kvinteto narys bei Vilniaus kamerinio teatro orkestro solistas. Tris kartus Vytautas Kiminius tapo Jono Švedo konkurso nugalėtoju, studijų metais pelnė Grand Prix Tarptautiniame konkurse „Renaissance“ Armėnijoje bei pirmąją vietą tarptautinės asociacijos „Menas ir švietimas XXI amžiuje“ konkurse.
4. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai Artūras KOZLOVSKIS, Judita BUTKYTĖ, Mindaugas ROJUS, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas Tomas PAVILIONIS ir pianistė Inga MAKNAVIČIENĖ
Michailas Glinka. Susanino arija iš operos ,,Ivanas Susaninas“, atlieka Artūras Kozlovskis (bosas)
Piotras Čaikovskis. Lenskio arija iš operos „Eugenijus Oneginas“, atlieka Tomas Pavilionis (tenoras)
Giacomo Puccini. Lauretos arija iš operos „Džanis Skikis“, atlieka Judita Butkytė (sopranas)
Giacomo Puccini. Džanio Skikio arija iš operos „Džanis Skikis“, atlieka Mindaugas Rojus (baritonas)
Imre Kálmán. Misterio X arija iš operetės ,,Cirko princesė“, Atlieka Mindaugas Rojus (baritonas)
Mindaugas Rojus – baritonas, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas. 2008 m. Klaipėdos universitete baigė vokalo specialybės bakalauro studijas (Mindaugo Gylio ir Eduardo Kaniavos kl.). 2009 m. dalyvavo LTV muzikiniame projekte „Triumfo arka“. Sukūrė nemažai įsimintinų vaidmenų: Onegino Piotro Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“, Žermono Giuzeppe Verdi „Traviatoje“, Markizo Aristido de Fobla Paulo Abrahamo operetėje „Balius Savojoje“, kunigaikščio Ipshaimo Gindelbacho Johanno Strausso operetėje „Vienos kraujas“, Pelėjo Claudeʹo Debussy operoje „Pelėjas ir Melisanda“ ir kt.
Judita Butkytė – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė, daugelio šalies ir tarptautinių konkursų laureatė. 2005 m. įgijo Klaipėdos universiteto Menų fakulteto dainavimo specialybės bakalauro laipsnį, 2007-aisiais – magistro laipsnį (prof. Valentinos Vadoklienės kl.). Dainuodama Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre Judita Butkytė įkūnijo nemažai operų ir operečių personažų.
Artūras Kozlovskis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakultete įgijo ir bakalauro, ir magistro laipsnius (doc. Gedimino Šmito kl.). Dainininkas turi sukaupęs nemažą darbo teatruose patirtį – buvo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, Klaipėdos ir Kauno muzikinių teatrų solistas. Jis sukūrė gausybę vaidmenų operose, operetėse ir miuzikluose. Išbandė ir pedagogo kelią – ketverius metus vokalo paslapčių mokė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakulteto studentus. Artūras Kozlovskis yra koncertavęs su įvairiais simfoniniais ir kameriniais orkestrais, ansambliais, solistais ir chorais Lietuvoje ir užsienyje – Australijoje, Danijoje, Italijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje ir Vokietijoje.
Tomas Pavilionis 2014 m. pelnė operos vilties apdovanojimą už tris vaidmenis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre – Alfredo Giuzeppe Verdi „Traviatoje“, Grafo Almavivos Gioachino Rossini „Sevilijos kirpėjuje“ ir Korneto to paties pavadinimo šiuolaikinėje Onutės Narbutaitės operoje. Tomas Pavilionis yra buvęs Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas, šiuo metu - Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro trupės narys. Dažnai dalyvauja įvairiuose klasikinės muzikos projektuose, tarptautiniuose vokalo meistriškumo kursuose, bendradarbiauja su visais didžiausiais Lietuvos orkestrais, dainuoja populiarios klasikos grupėje „El Fuego“, su ja daug koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje.
Inga Maknavičienė – pianistė, tarptautinių konkursų laureatė, docentė. Per visą kūrybinio darbo laikotarpį ji surengė per 900 koncertų Lietuvoje ir užsienyje. Atlikėja koncertuoja kaip solistė, groja kameriniuose ansambliuose ir su Lietuvos kameriniais bei simfoniniais orkestrais. Pianistė dalyvauja rašytojų ir poetų knygų pristatymuose, kartu su Klaipėdos valstybinio dramos teatro aktoriais ir šio krašto literatūrologais, istorikais rengia muzikines-literatūrines kompozicijas. Lietuvos televizijos ir radijo fonduose saugomi pianistės padaryti Lietuvos ir užsienio kompozitorių kūrinių įrašai, yra išleistos šešios solinės ir kamerinės muzikos kompaktinės plokštelės. Nuo 2001 m. doc. Inga Maknavičienė kasmet rengia Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų instituto projekto ,,Pianistų rengimo tarptautiniams konkursams papildomas aspektas“ seminarus jauniesiems Klaipėdos ir regiono pianistams ir pedagogams, yra šių seminarų organizacinio komiteto pirmininkė. 2003 ir 2006 m. už veiklą meno bei menotyros srityse Inga Maknavičienė apdovanota Klaipėdos universiteto ir KLASCO premijomis.
5. Trio MARIARS
Anton Abanovič (fleita), Eglė Venslovaitytė (smuikas), Marija Mirovskaja (fortepijonas)
Cezar Kiuji. Mažosios pjesės, op. 56
Antonas Abanovičius 1997 m. baigė Gnesinų muzikos akademiją Maskvoje, mokėsi pas prof. Mariną Piccinini (JAV) ir prof. Felixą Renggli (Šveicarija). Fleitininkas yra tarptautinių konkursų laureatas. Nuo 1994 m. dirbo keliuose Rusijos simfoniniuose orkestruose – Mstislavo Rostropovičiaus, Genadijaus Roždestvenskio, Valerijaus Polianskio ir Marko Gorenšteino. Gastroliavo su orkestrais, ansambliais ir kaip solistas Austrijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Olandijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Japonijoje, grojo geriausiose Maskvos koncertų salėse. Antonas Abanovičius yra kvarteto „Flavio“ (fleita, smuikas, altas ir violončelė) įkūrėjas. 2009–2011 m. muzikantas buvo tarptautinio konkurso „Mano mėgstamiausia fleita“ komisijos narys, 2012 ir 2014 m. – Tarptautinio konkurso „Gnessinfest“ organizatorius ir komisijos narys. 2014 m. kartu su prof. Pierreʹu-Yvesʹu Artaud (Prancūzija), Vincentʹu Lucas (Prancūzija) ir Jamesu Galway (Didžioji Britanija) tapo pirmosios Maskvos fleitininkų aukščiausio meistriškumo klasės steigėju ir meno vadovu.
Eglė Venslovaitytė 2010 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos smuiko specialybės bakalauro studijas (Martyno Švėgždos von Bekkerio ir Rūtos Lipinaitytės kl.). Šiuo metu tęsia magistrantūros studijas Kamerinio ansamblio katedroje, doc. Vaidos Paukštienės klasėje. Atlikimo meno paslapčių sėmėsi Pavelo Bermano, Alexandro Fischerio, Yuri ir Danos Mazurkevichių, Kristofo Barati, Ray Cheno, Davido Grimalio, Tedi Papavrami ir kt. meistriškumo pamokose. 2012 ir 2014 m. Eglė Venslovaitytė griežė tarptautiniame jaunimo simfoniniame orkestre „Animato Foundation“ (dir. Howard Griffiths ir Thierry Fischer), dalyvavo koncertų turuose Vokietijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Šveicarijoje ir Austrijoje. 2014 ir 2015 m. atlikėja su orkestru „Davos Festival Camerata“ dalyvavo kasmetiniame kamerinės muzikos festivalyje „Davos Festival“ Šveicarijoje. Tais pačiais metais Latvijoje, Švedijoje ir Danijoje koncertavo su Baltijos ir Šiaurės šalių jaunimo simfoniniu orkestru „Orkester Norden“.
Marija Mirovskaja 2000 m. Maskvoje su pagyrimu baigė Rusijos Gnesinų muzikos akademiją, 2002 m. šios Akademijos aspirantūrą baigė kaip koncertuojanti pianistė. Reguliariai rengia solinius koncertus Rusijos, Ukrainos, Vokietijos, Šveicarijos, Ispanijos miestuose. 1998 m. jos atliekami Mozarto ir Chopino kūriniai įrašyti Berno radijuje (Šveicarija). Yra grojusi Rusijos ir Ukrainos kameriniuose ansambliuose, kaip solistė nuolat koncertuoja su įvairiais orkestrais. Ukrainos ir Šveicarijos radijuje ir televizijoje apie pianistę yra sukurta laidų. Muzikantė aktyviai bendradarbiauja su šiuolaikiniais Rusijos ir Ukrainos kompozitoriais, atlieka naujus jų kūrinius. Šiuo metu pianistė gyvena Vilniuje, nuo 2012 m. dirba Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, ne kartą koncertavo kartu su LMTA studentais. Nuo 2011 m., skambindama koncertuose užsienyje, Marija Mirovskaja atstovauja Lietuvai.
6. Borisas TRAUBAS (smuikas) ir Eglė PERKUMAITĖ (fortepijonas)
Cezar Kiuji. Rytietiška melodija ir Appassionato (iš 24 pjesių smuikui ir fortepijonui ciklo „Kaleidoskopas“, op. 50)
Borisas Traubas 1966–2003 m grojo Lietuvos kameriniame orkestre, buvo jo koncertmeisteris ir dirigento asistentas. Dirbdamas šiame orkestre bendradarbiavo su žymiais pasaulio menininkais Yehudi Menuhinu, Gidonu Kremeriu, Mstislavu Rostropovičiumi, Timofejumi Dokšiceriu ir kt. 1985 m. buvo įkūręs profesionalų žydų muzikos ansamblį „Vilne“ (vėliau – „Lietuvos Jeruzalė“). 1993 m. drauge su pianistu prof. Leonidu Melniku ir violončelininku Valentinu Kaplūnu įkūrė fortepijoninį trio „Musica Camerata Baltica“. Nuo 2003 m. Borisas Traubas – Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro artistas. Borisas Traubas koncertuoja kaip solistas bei įvairių kamerinių ansamblių dalyvis, muzikuoja su įvairiais orkestrais. Smuikininkas garsėja kaip orkestruočių ir transkripcijų meistras, jo aranžuotus kūrinius atlieka Lietuvos bei kitų šalių muzikantai. 2013 m. Borisas Traubas įrašė muziką meniniam filmui „Mano seserys“. 2014 m. rugsėjo mėn. atlikėjas gastroliavo JAV.
Eglė Perkumaitė-Vikšraitienė 1977–1982 m. studijavo Maskvos Piotro Čaikovskio konservatorijoje prof. Tatjanos Nikolajevos klasėje. Atlikėja yra koncertavusi Rusijoje, Baltarusijoje, Olandijoje, Filipinuose, Malaizijoje, Austrijoje, JAV, Suomijoje. Per trisdešimt kūrybinio darbo metų surengė apie 650 įvairių koncertų, kaip koncertmeisterė dalyvavo tarptautiniuose dainininkų konkursuose. Yra keleto lietuvių autorių kūrinių pirmoji atlikėja, aktyvi amerikiečių vokalinės kamerinės bei miuziklų muzikos propaguotoja. Nemažai pianistės fortepijono ir kamerinės muzikos įrašų yra Lietuvos radijo ir televizijos fonduose, įgrotos dvi solinės plokštelės (1981, 1986 m.) ir kompaktinė plokštelė „Amerikiečių vokalinė kamerinė muzika“ (2008 m.). Eglė Perkumaitė-Vikšraitienė veda interpretacijos seminarus „Modesto Musorgskio kamerinė vokalinė muzika“ ir „Amerikiečių kamerinė vokalinė muzika“ koncertmeisterio specialybės magistrantams, vadovauja magistrantų mokslo tiriamiesiems darbams.
7. Natalija KATILIENĖ (sopranas) ir Eglė PERKUMAITĖ (fortepijonas)
Sergej Rachmaninov. Liūdna naktis, op. 26, Nr. 12 (ž. I. Bunino)
Pavasario vandenys, op. 14, Nr. 11 (ž. F. Tiutčevo)
Natalija Katilienė dainavimą studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, dėst. Gražinos Apanavičiūtės ir prof. Reginos Maciūtės klasėse. 1996 m. ji įgijo magistro, vėliau meno aspiranto laipsnį. Natalijos Katilienės repertuare daugiausia vietos skiriama kamerinei vokalinei muzikai. Solistė į savo programas dažnai įtraukia naujus lietuvių kompozitorių Felikso Bajoro, Vytauto Juozapaičio, Zitos Bružaitės, Vytauto Barkausko, Algirdo Martinaičio, Teisučio Makačino, Arūno Navako kūrinius, Lietuvos klausytojus supažindina su amerikiečių ir prancūzų kompozitorių kūryba. Natalija Katilienė dalyvauja barokinę muziką propaguojančiuose projektuose, koncertų cikluose, koncertuoja Lietuvos ir užsienio šalių festivaliuose, kaip solistė ar su kameriniais ansambliais dainuoja ne tik Lietuvos didžiosiose ir kamerinėse salėse, bet ir bažnyčiose, mokyklose. Nuo 2002 m. atlikėja dėsto dainavimą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
8. Šviesė ČEPLIAUSKAITĖ (fortepijonas)
Stanisław Moniuszko-Henryk Melcer. „Verpėja“
Šviesė Čepliauskaitė baigė meno aspirantūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (prof. Jurgio Karnavičiaus kl.), stažavosi Fryderyko Chopino muzikos akademijoje Varšuvoje (prof. Barbaros Hesse-Bukowskos kl). Pianistė dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose bei muzikiniuose projektuose užsienyje ir Lietuvoje. Ji yra parengusi kamerinės muzikos ir muzikinių-literatūrinių programų su Lietuvos ir užsienio atlikėjais. Didžiausią Šviesės Čepliauskaitės solinio repertuaro dalį sudaro romantikų kūriniai, ypač pianistei artima Chopino kūryba. Ji pirmoji Lietuvoje įrašė visus šio kompozitoriaus valsus, parengė unikalių koncertinių programų, atskleidžiančių Chopino ir Lietuvos kūrėjų sąsajas. 2011 m. Šviesė Čepliauskaitė apdovanota Lenkijos Respublikos garbės ženklu „Už nuopelnus Lenkijos kultūrai“. Pianistė aktyviai dalyvauja puoselėjant kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio kūrybą – greta koncertų ir paskaitų šia tema, ji drauge su aktore Virginija Kochanskyte ir dainininke Giedre Zeicaite pirmąkart Lietuvoje įrašė M. K. Oginskio romansus, kūrinius fortepijonui ir savo improvizaciją Oginskio polonezo tema.
9. Giedrė ZEICAITĖ (sopranas), Liudas MIKALAUSKAS (bosas), Šviesė ČEPLIAUSKAITĖ (fortepijonas) ir Virginija KOCHANSKYTĖ (skaitovė)
Mykolas Kleopas Oginskis. Polonezas „Trokštu tikrų jausmų“, atlieka Liudas Mikalauskas ir Šviesė Čepliauskaitė
Romansas „Leisk man tikėti“, atlieka Giedrė Zeicaitė ir Šviesė Čepliauskaitė
Romansas „Išmokyk mane mylėti“, atlieka Giedrė Zeicaitė, Liudas Mikalauskas ir Šviesė Čepliauskaitė
Giedrė Zeicaitė – Klaipėdos universiteto Muzikos fakulteto Vokalinės muzikos katedros asistentė, dėsto solinį, kamerinį dainavimą. 2000 m. Giedrė Zeicaitė baigė Zalcburgo universitetą „Mozarteum“, kur jai suteikta operos solistės kvalifikacija, taip pat pelnytas Lotte Lehammann garbės medalis. Solistė yra pelniusi ne vieną tarptautinį apdovanojimą. Yra parengusi pagrindines soprano partijas operų pastatymuose, koncertavusi Lietuvoje, Rusijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Danijoje, Ispanijoje, Japonijoje, JAV.
Liudas Mikalauskas – daugelio tarptautinių konkursų laureatas, vienas žymiausių lietuvių jaunosios kartos bosų, savo išskirtiniu balso tembru ir artistiškumu pelnęs didžiulę publikos meilę. Nuo 2005 m. studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakulteto Dainavimo katedroje (prof. Sabinos Martinaitytės kl.), 2007 m. stažavosi Didžiojoje Britanijoje, Karališkajame Velso muzikos ir dramos koledže (Royal Welsh College of Music and Drama). Solistas dirba Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, ruošia vaidmenis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Panevėžio ir Klaipėdos muzikiniuose teatruose, dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose Lietuvoje bei svetur. Dažnai kviečiamas dainuoti su Lietuvos nacionaliniu, Lietuvos valstybiniu, Kauno simfoniniais orkestrais, Šv. Kristoforo, „Camerata Klaipėda“ kameriniais orkestrais, nuolatos koncertuoja Lenkijoje su Varšuvos nacionalinės operos simfoniniu orkestru, Poznanės operos teatro simfoniniu orkestru, Katovicų filharmonijos Silezijos simfoniniu orkestru, Sudetų filharmonijos simfoniniu orkestru.
Virginija Kochanskytė – teatro, televizijos, kino aktorė. Garsiausių šalies režisierių spektakliuose yra sukūrusi daug įsimintinų vaidmenų, už kuriuos pelnė ne vieną aukštą apdovanojimą. Tačiau didžiąją savo kūrybinės energijos dalį aktorė skiria kameriniams projektams, ji viena pirmųjų Lietuvoje įtvirtino poezijos artistės sampratą. Virginija Kochanskytė pati rašo kamerinių spektaklių scenarijus, juos režisuoja, kuria Lietuvos ir užsienio poetų bei prozininkų literatūrines kompozicijas. Drauge su kitų sričių menininkais (muzikais, dailininkais) yra parengusi daugybę projektų, kuriuos žiūrovai mato tiek prestižiniuose šalies kultūros renginiuose, tiek ir atokiausių Lietuvos miestelių kultūros namų ir mokyklų salėse. Su koncertinėmis programomis aktorė ne kartą yra pasirodžiusi JAV, Kanadoje, Čekijoje, Estijoje ir kt.
19 val.
10. Ansamblis REGNUM MUSICALE
Vita Marija (fleita), Kotryna (smuikas), Joana (arfa), Elena (violončelė) ir Augustė (šokis) Daunytės
Luigi Boccherini. Menuetas
„Regnum musicale“ yra smuikininkės Raimondos Daunienės įkurtas ir vadovaujamas šeimos kamerinis ansamblis – nuolat profesionaliai bręstantis ir aktyviai muzikuojantis. Keturios seserys – daugelio tarptautinių konkursų laureatės ir Grand Prix laimėtojos, klasikinės muzikos puoselėtojos, nevengiančios populiarios muzikos kūrinių ir improvizacijų. Unikalus kolektyvas „Regnum Musicale“ aktyviai dalyvauja Lietuvos ir užsienio kultūros renginiuose, pildo lietuvių kompozitorių diskografijos lobynus.
11. Kamerinės muzikos ansamblis REVERSIO
Nora Petročenko (mecosopranas), Darius Klišys ir Eugenijus Čiplys (birbynės), Robertas Bliškevičius (viola da gamba), Mindaugas Radzevičius (basso continuo (vargonai)
Biagio Marini. La cornera. Sinfonia
Georg Friedrich Händel. Vokiškoji arija „Meine seele hort im Sehen“
Kamerinės muzikos ansamblį „Reversio“ Darius Klišys (meno vadovas) ir Mindaugas Radzevičius įkūrė 2003 metais. Kolektyvo muzikavimui išskirtinumą suteikia tai, kad renesanso ir baroko muzika atliekama birbynėmis. Šiandien tai vienintelis ansamblis pasaulyje, senąją muziką grojantis autentiškais lietuviškais instrumentais! Išraiškingi ir kontrastingi birbynės garsai, kiek primenantys senųjų pučiamųjų instrumentų (baroko fleitos, obojaus, šalmajos) skambesį, įsilieja į beribę baroko muzikos erdvę. Ansamblio credo: išraiškos laisvė, originalumas ir tobula atlikimo technika. „Reversio“ repertuare – prancūzų, vokiečių, lenkų, lietuvių (LDK), italų, anglų, belgų ir kitų renesanso, baroko ir klasicizmo kompozitorių instrumentinė bei vokalinė muzika.
12. Kauno valstybinio muzikinio teatro solistai Sabina MARTINAITYTĖ, Andrius APŠEGA, Ieva GOLECKYTĖ, Jurgis JARAŠIUS ir pianistė Audronė EITMANAVIČIŪTĖ
Giedrius Kuprevičius. Bonos madrigalas iš operos „Karalienė Bona“, atlieka Sabina Martinaitytė (sopranas)
Giuseppe Verdi. Rigoleto monologas iš operos „Rigoletas“, atlieka Andrius Apšega (baritonas)
Francesco Cilea. Adrianos monologas iš operos „Adriana Lekuvrer“, atlieka Ieva Goleckytė (sopranas)
Giedrius Kuprevičius. Rolando baladė iš miuziklo „Ugnies medžioklė su varovais“, atlieka Jurgis Jarašius
Sabina Martinaitytė – Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, VDU Muzikos akademijos Dainavimo katedros profesorė. Gausybės tarptautinių festivalių dalyvė, koncertavo Maskvoje, Sankt Peterburge, Archangelske (Rusija), Azerbaidžiane, Tatarstane, Suomijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Vokietijoje, Čekijoje, JAV, Estijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Italijoje, Norvegijoje ir kt. Taip pat dainavo Lietuvos, Minsko (Baltarusija), Tartu, Talino (Estija), Kazanės (Rusija), Čikagos (JAV), Rygos (Latvija), Silezijos (Lenkija) ir kituose operos teatruose. Sabina Martinaitytė yra sukūrusi daugybę vaidmenų operose, miuzikluose bei atlikusi nemažai stambių formų vokalinių kūrinių. Ji yra įvairių tarptautinių ir šalies vokalistų konkursų komisijų narė. Kviečiama vesti dainavimo ir interpretacijos meistriškumo kursus Lietuvoje, JAV, Ukrainoje, Rusijoje, Estijoje, Suomijoje, Portugalijoje, Italijoje, Čekijoje.
Audronė Eitmanavičiūtė – pianistė, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos Dainavimo katedros docentė, Tarptautinės pedagogų asociacijos „XXI amžiaus menas“, tarptautinės organizacijos „Kalnų opera“ narė. Pianistė yra kviečiama vesti meistriškumo kursus Vokietijoje, JAV, Rusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Estijoje ir kt. Ji koncertavo su daugeliu Lietuvos dainininkų, instrumentininkais, kameriniais ansambliais, orkestrais. Audronė Eitmanavičiūtė yra daugelio lietuvių kompozitorių naujų kūrinių atlikėja, tarptautinių festivalių Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, JAV, Čekijoje, Italijoje, Latvijoje, Vokietijoje ir kt. dalyvė.
Andrius Apšega – Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas. 2013 m. baigė magistrantūros studijas Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje, prof. Sabinos Martinaitytės ir doc. Audronės Eitmanavičiūtės klasėse. Yra daugelio tarptautinių konkursų Lietuvoje, Estijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Italijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Portugalijoje Gran Prix ir I vietų laureatas. Nuo pat pirmų studijų metų Andrius Apšega daug koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje, kasmet dalyvauja festivaliuose, dainavimo ir aktorinio meistriškumo kursuose. Parengti vaidmenys Vytauto Klovos operoje „Žalgiris“, Wolfgango Amadejaus Mozarto „Visos jos tokios“, Gioachino Rossini „Vedybų vekselis“, Giacomo Puccini „Kregždutė“, „Džanis Skikis“; Giuseppe Verdi „Traviata“ ir kt. Andrius Apšega yra VDU garbės stipendininkas. Jis yra apdovanotas Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, Ministro Pirmininko, kultūros ministro padėkos raštais ir premijomis.
Ieva Goleckytė – Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos Dainavimo katedros magistrantė (prof. Sabinos Martinaitytės kl.). Atlikėja aktyviai koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje – Suomijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Italijoje, Rusijoje ir kt. Ji yra dainavusi Kauno filharmonijos, Nacionalinės filharmonijos, Šiaulių filharmonijos, Didžiojoje kolonų (Maskva), Kaliningrado filharmonijos, Madeiros konservatorijos (Portugalija) salėse. Studentė kviečiama dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose muzikos festivaliuose bei projektuose. Ieva Goleckytė – Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, yra atlikusi Valentinos vaidmenį Franko Wildhorno miuzikle „Grafas Montekristas“, Deizi Parker – Paulo Abrahamo operetėje „Balius Savojoje“, Smuiko Rakto – Antano Jasenkos „Dryžuotoje operoje“, Maricos – Imre Kálmáno operetėje „Marica“, Alytaus miesto teatre dainavo Moniką Giedriaus Kuprevičiaus miuzikle „Ugnies medžioklė su varovais“.
Jurgis Jarašius – Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos dainavimo specialybės studentas (prof. Sabinos Martinaitytės kl.), tarptautinių dainininkų konkursų Portugalijoje (2013) ir Italijoje (2014) I premijų laimėtojas. Solistas yra sukūręs vaidmenis Franko Wildhorno miuzikluose „Grafas Montekristas“ (Alberas) ir „Karmen“ (Seržantas Inmaras) Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, Giedriaus Kuprevičiaus miuzikle „Ugnies medžioklė su varovais“ (Rolandas) Alytaus miesto teatre. Jurgis Jarašius aktyviai koncertuoja Lietuvoje, yra pasirodęs Italijoje, Portugalijoje, Lenkijoje ir kitur, dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose. 2013 ir 2014 m. atlikėjas apdovanotas Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės padėkos raštais, 2014 m. laimėjo Prezidento Antano Smetonos vardinę stipendiją, 2015 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo universiteto Garbės stipendija.
13. DONATAS PETREIKIS QUARTET
Donatas Petreikis (saksofonai), Tomas Dičiūnas (klavišiniai), Arman Isojan (kontrabosas), Vytis Vainilaitis (būgnai)
Donatas Petreikis. Some Time Ago
„Donatas Petreikis quartet“ – originalias kompozicijas atliekantis, įvairių muzikinių spalvų ieškantis, drąsiai eksperimentuojantis kolektyvas. Jo grojama muzika įkvėpta baltiškų intonacijų ir skandinaviškų motyvų. Kvarteto lyderis Donatas Petreikis – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos saksofono specialybės studentas, dar grojantis ir popgrupėje „Saulės broliai“ bei džiazo kvartete R.A.D.D. Su pastaruoju ansambliu ir kaip solistas Donatas Petreikis yra pasirodęs festivaliuose „Mama Jazz“, „Vilnius Jazz“, „Ignalina Jazz“, „Tai – as“, Thomo Manno festivalyje, renginiuose „Senamiesčio žiogas“, „Tebūnie naktis“, „Vilnius live“ ir kituose. Konkursuose „Vilnius Jazz“ ir „GrocK“ atlikėjas pelnė geriausio instrumentininko nominacijas. Donatas Petreikis bendradarbiauja su kitais atlikėjais, tarp kurių – Dima Golovanovas, Andrejus Polevikovas, Eugenijus Kanevičius, Paulius Volkovas, Vytis Vainilaitis.
14. Mušamųjų instrumentų ansamblis GIUNTER PERCUSSION
Pavel Giunter, Sigitas Gailius, Tomas Kulikauskas
Mark Ford. Afta-Stuba
Ansamblį ,,Giunter Percussion“ (anksčiau ,,Vilniaus mušamieji“) 1995 m. įkūrė Pavelas Giunteris. Lietuvoje tai pirmasis tokio pobūdžio perkusijos ansamblis, jis groja klasikinę, moderniąją, liaudies, populiariąją ir džiazo muziką. Per 20 veiklos metų muzikantai sulaukė visuomenės pripažinimo ir tapo populiarūs ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ansamblis dažnai dalyvauja festivaliuose Lenkijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Danijoje, jam savo kūrinius skiria žinomi šiuolaikiniai Lietuvos kompozitoriai. Ansamblis yra grojęs kartu su Petru Vyšniausku, Leonidu Šinkarenko ir „Jazz 4“, Fredericu Macarezu (Prancūzija), Linda Maxey (JAV), Michaeliu Udowu (JAV), Nebojsa Zivkoviciumi (Vokietija). Ansamblio ,,Giunter Percussion“ įkūrėjas ir lyderis Pavelas Giunteris yra vienas žymiausių Lietuvos perkusininkų, jam dedikuota daug lietuvių autorių kūrinių. P. Giunteris nuolat dalyvauja klasikinės ir šiuolaikinės muzikos projektuose kartu su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, Lietuvos valstybiniu ir Lietuvos nacionaliniu orkestrais, kameriniais ansambliais ir solistais.
15. Dominykas VYŠNIAUSKAS (trimitas) ir Arnas MIKALKĖNAS (fortepijonas)
Improvizacija
J
aunas talentingas trimitininkas Dominykas Vyšniauskas nuo ankstyvo savo debiuto jau spėjo pagroti visuose Lietuvos džiazo festivaliuose, daugybėje festivalių Olandijoje, Šveicarijoje, Islandijoje, Turkijoje, Prancūzijoje, Estijoje, Baltarusijoje ir kt., koncertavo JAV ir Kanadoje. Džiazo scenose trimitininkas muzikuoja su įvairių šalių atlikėjais: savo tėčiu Petru Vyšniausku, Michaeliu Moore´u, Vijay Iyeriu, Sauliumi Šiaučiuliu, Liudu Mockūnu, Igoriu Briliu ir kitais, groja su grupėmis „Mezcal Jazz Unit“ (Prancūzija), „Dream Big Band“ (Estija), Europos jaunimo džiazo orkestru „Swinging Europe“, Lietuvos radijo ir televizijos bigbendu, Kauno bigbendu ir kt. Visapusišką muzikinį išsilavinimą įgijusio muzikanto (po studijų LMTA dar mokėsi Leipcigo muzikos kolegijoje, Amsterdamo konservatorijoje ir Niujorko „SUNY Purchase College“) atliekamos muzikos spektras – nuo džiazo standartų, improvizacinių savo paties kompozicijų iki akademinės muzikos.
Arnas Mikalkėnas save vadina tikro džiazo atlikėju. Džiazo, kuris nuolat tobulėja, randa vis naujų raiškos priemonių. VDU Muzikos akademijoje atlikėjas įgijo džiazo fortepijono specialybės bakalauro laipsnį, stažavosi pas Howardą Riley (Didžioji Britanija) bei Anto Pettą (Estija). Arnas Mikalkėnas yra koncertavęs Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Italijoje, Airijoje, Rusijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Norvegijoje ir kitur, daug groja Lietuvoje. Yra dalyvavęs gausybėje konkursų ir festivalių, pelnęs apdovanojimų. Jam nesvetimas ir teatras: parengė spektaklių „Vietų nėra“ (rež. A. Lebeliūnas), „Vilgaudas“ bei „Oedipus“ ir „Oedipus reconstruct“ (rež. J. Kalinauskas) muzikinį apipavidalinimą, atliko Džordžo vaidmenį Valstybinio Kauno dramos teatro spektaklyje „Stebuklingasis Tenesis“ (rež. G. Padegimas).
16. VYŠNIŲ TRIO
Petras, Dominykas ir Marija Vyšniauskai
Petras Vyšniauskas. Parafrazės svingo eros temomis
„Vyšnių trio“ – šeimyninis ansamblis, sujungiantis klarneto (Petras Vyšniauskas), trimito (Dominykas Vyšniauskas) ir balso (Marija Vyšniauskaitė) skambesį. Šiuo metu Niujorke negyvenantis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Petras Vyšniauskas kviečia klausytojus atsigauti nuo triukšmo, agresijos, banalybių ir apgavysčių. Netradicinės sudėties, bet tradicinio džiazo grupė „Vyšnių trio“ keliaus per laiko patikrintą 1930–40 metų auksinių kūrinių lobyną. Čia susilies patirtis ir nesulaikomas jaunystės noras pažinti visa, kas dar nepažinta. JAV, Australija, Brazilija, Japonija, Europos Sąjungos šalių miestai – jau istorija, bet „Didžiajame muzikų parade“ trio dalyvauja pirmą kartą.
17. Egidijus BUOŽIS (fortepijonas)
Kompozicija
Egidijus Buožis – pianistas, kompozitorius, prodiuseris ir dėstytojas (Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėsto fortepijono ir improvizacijos disciplinas). Savo muzikoje pianistas plėtoja mainstream tradiciją, ankstyvųjų fortepijoninių stilių elementus siedamas su moderniojo džiazo raiška. Jo harmoninėje kalboje ir skambesio estetikoje yra ir akademinės muzikos atspindžių. Koncertinę veiklą pianistas pradėjo kaip akademinės muzikos atlikėjas – yra skambinęs solo rečitalius, koncertavęs su simfoniniu bei kameriniu orkestrais. Dabar jis dažniau groja džiazą, pasirodydamas solo ir su ryškiausiais šio žanro atlikėjais tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Egidijaus Buožio diskografijoje – 7 kompaktiniai diskai, naujausias, pavadintas „Pictures“, pasirodė šiemet, jis įrašytas bendradarbiaujant su Caecilie Norby (vokalas), Larsu Danielssonu (violončelė, gimbri, bosinė gitara, būgnai), Arve Henriksenu (trimitas, balsas), Vytautu Sondeckiu (violončelė), Stefanu Pintevu (smuikas), Mattiasu Grönroosu (bosinė gitara) ir Tommy Holmgrenu (mušamieji).
20 val.
18. Saulius PETREIKIS (dudukas), Jonas KRIVICKAS (gitara), Tadas DEŠUKAS (smuikas)
Saulius Petreikis. Kompozicija armėniškam dūdukui
Saulius Petreikis – išskirtinis atlikėjas Lietuvos muzikos padangėje. Trimitas, birbynė, lumzdeliai, ragai, klasikinė fleita, indiška fleita bansuri, armėniškas dūdukas, airiška fleita, keltiški vistlai, persiškas najus, vengrų švilpos – tai tik dalis instrumentų, kuriais profesionaliai groja iš Barstyčių kilęs ekstravagantiškasis žemaitis. Dar studijuodamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje trimitininkas suprato, kad klasikiniu muzikavimu neapsiribos. Neužteko ir mėginimų džiazuoti bei improvizuoti. Domėjimasis įvairių šalių kultūromis Saulių paskatino į rankas paimti etninius instrumentus, netrukus tapusius neatskiriama jo gyvenimo dalimi. Privačios pamokos, meistriškumo kursai, kelionės, susitikimai su virtuozais – atlikėjas pasinėrė į naujas garso išgavimo ir muzikos žanrų studijas, kurias tęsia iki šiol. Tarp nuolat įvairiuose projektuose dalyvaujančio multiinstrumentininko partnerių – belgų gitaristas Chrisas Ruebensas ir jo ansamblis, elektroninės muzikos atlikėjas Ignas Juzokas, folkloro dainininkė Rasa Serra, grupė „MaLituanie“ ir grupė „Saulės broliai“.
19. Vaikų ir jaunimo choras „KIVI“
Antonio Carlos Jobim, Vinicius de Moraes. Aqua de beber (aranžuotė Danguolės Aukselienės)
Vaikų ir jaunimo choras „Kivi“ susibūrė Lietuvos vaikų ir jaunimo centre, jo dalyvių amžius – nuo 11 iki 15 metų. Kolektyvas atlieka gana įvairų repertuarą: lietuvių liaudies dainas, bažnytinę muziką, populiarias melodijas bei džiazo kompozicijas. Dalyvaudamas konkursuose choras „Kivi“ į savo programas visuomet įtraukia ir sutartinių. Renkantis repertuarą ypatingas dėmesys kreipiamas į poetinio teksto ir muzikos darną, melodijos lankstumą, žaismingumą ir improvizacines galimybes. „Kivi“ sėkmingai yra dalyvavęs konkursuose Čekijoje (I vieta), Bulgarijoje (I vieta), Italijoje (Grand Prix), Švedijoje (Grand Prix), Didžiojoje Britanijoje (I premija), Kinijoje (du aukso medaliai), Japonijoje (aukso medalis), JAV (du aukso medaliai) ir kt.
Choro „Kivi“ vadovė Danguolė Aukselienė jau du dešimtmečius dirba Lietuvos vaikų ir jaunimo centre, kur muziką padeda pažinti įvairaus amžiaus vaikų kolektyvams. Sukaupusi nemažą darbo su vaikų chorais patirtį, „Kivi“ vadovė ja dalinasi seminaruose, kuriuos yra vedusi ne tik Lietuvoje, bet ir Kinijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje. 2007 m. chorui „Kivi“ ir jo vadovei Danguolei Aukselienei buvo įteiktas „Aukso paukštės“ apdovanojimas. 2009, 2012 ir 2013 m. Danguolė Aukselienė gavo Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės padėkos raštus.
20. Aistė BRUŽAITĖ (kanklės) ir Egidijus ALIŠAUSKAS (birbynė)
Jonas Švedas. Baladė
Aistė Bružaitė 1998 m. baigė Skuodo meno mokyklą ir tęsė mokslus Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje (dėstytoja Vida Zelenienė). 2001–2010 m. studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (profesorės Linos Naikelienės kl.). Aistė Bružaitė – nacionalinių Jono Švedo jaunųjų atlikėjų konkursų dalyvė (V, VI, VII – laureatė). I ir II tarptautinių daugiastygių liaudies instrumentų konkursų Pskove (Rusija, I vieta), III tarptautinio daugiastygių liaudies muzikos instrumentų atlikėjų konkurso Maskvoje (Rusija, Grand Prix), II tarptautinio muzikų konkurso-festivalio „Renesansas“, skirto Armėnijos genocido 95-mečiui paminėti (Giumri Armėnija, I vieta), laureatė. Liaudies instrumentų ansamblio „Vaivora“ bei ansamblio „BAccK“ narė.
Egidijus Ališauskas yra Lietuvos kariuomenės orkestro vadovas ir vyriausiasis dirigentas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas bei liaudies instrumentų orkestro vadovas. Birbynininkas aktyviai koncertuoja ir solo, ir su simfoniniu orkestru, kuria bei vadovauja ansambliams. Reikšmingi Egidijaus Ališausko biografijoje koncertai užsienyje – Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Rusijoje, Čekijoje, Švedijoje, Danijoje, Italijoje, Olandijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Malaizijoje, Kolumbijoje. Ne kartą dalyvavo reprezentaciniuose Lietuvos muzikų renginiuose (koncerte-maratone „Didysis muzikų paradas“, „Atžalyne“, Dainų šventėse, projekte „Klasikos diversijos“, Tytuvėnų festivalyje, Trakų „Fanfara band“ ir kt.), naujų kūrinių premjerose (A. Žigaitytės misterija „Praregėjimas“, O. Narbutaitės oratorija „Centones mea urbi“, J. Vaitkaus spektaklis „Žuvėdra“, G. Varno spektaklis „Portija Koglen“, D. Gasiūnaitės meninis filmas „Kas miega šalia tavęs“), gastroliavo ne tik didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir mažuose miesteliuose, bendrojo ugdymo ir menų mokyklose.
21. Gabija RIMKUTĖ (fortepijonas)
Olivier Messiaen. „Pirmoji Mergelės Komunija“ iš ciklo „Dvidešimt žvilgsnių į kūdikėlį Jėzų“
Gabija Rimkutė 2010 m. baigė fortepijono magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (prof. Veronikos Vitaitės kl.), 2014 m. ten pat apgynė meno daktaro laipsnį. Pianistė yra šalies ir tarptautinių konkursų Lietuvoje, Anglijoje, Danijoje ir Graikijoje laureatė, tobulinosi Veros Nosinos, Igorio Lazko, Piere´o Reacho, Mūzos Rubackytės, Andriaus Žlabio ir kitų fortepijono profesorių meistriškumo kursuose. Studijos meno doktorantūroje pastūmėjo pianistę į sakralumo paieškas muzikoje, šiuo metu jos repertuaro pagrindą sudaro įvairaus laikotarpio kompozitorių dvasinės tematikos kūriniai. Išskirtinį dėmesį pianistė skiria prancūzo Olivier Messiaeno kūrybai, taip pat šiuolaikinei fortepijono muzikai religinėmis temomis.
22. DUO SENSIBILE
Viktorija Zabrodaitė (fleita) ir Šviesė Čepliauskaitė (fortepijonas)
Philippe Gaubert. Nocturne et Allegro Scherzando fleitai ir fortepijonui
Viktorija Zabrodaitė baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantūrą (doc. Liongino Čiapo kl.), tobulinosi prof. Imanto Sneibio (Latvija), prof. Zdeneko Bruderhanso (Čekija) bei kitų žymių fleitos pedagogų meistriškumo kursuose. Fleitininkė atlieka įvairias programas koncertų cikluose „Mūsų miesteliai“, dalyvauja muzikinio švietimo programoje „Beauštanti aušrelė“. V. Zabrodaitė dažnai matoma įvairių festivalių bei koncertų afišose, pasirodo su įvairių sudėčių ansambliais, jos koncertiniai keliai driekiasi per visą Lietuvą ir toli už jos ribų. Tarp fleitininkės scenos partnerių yra Kęstučio Grybausko pianistų kvartetas, pianistė Šviesė Čepliauskaitė, žymūs Lietuvos ir Vokietijos vargonininkai, akordeonų kvintetas „Modus“, trio „Grazioso“. Su pastaruoju ansambliu itin daug koncertuota Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, išleista kompaktinė plokštelė (2006). Fleitininkės įrašų yra ir Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje. Viktorija Zabrodaitė sėkmingai derina koncertinę veiklą su pedagogine – yra ilgametė fleitos dėstytoja Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykloje.
23. Žilvinas BRAZAUSKAS (klarnetas) ir Daiva STULGYTĖ (fortepijonas)
Gabriel Pierne. Canzonetta, op.19, klarnetui ir fortepijonui
Žilvinas Brazauskas baigė klarneto specialybės bakalauro studijas Liubeko aukštojoje muzikos mokykloje (prof. Sabinos Meyer kl.) ir šiais metais pradės magistro studijas Hannso Eislerio aukštojoje muzikos mokykloje Berlyne, prof. Martino Spangenbergo klasėje. Klarnetininkas yra daugkartinis įvairių šalies ir tarptautinių konkursų laureatas bei festivalių dalyvis. Atlikėjas grojo „Philharmonia of Nations“ orkestre, solo su Kauno miesto simfoniniu orkestru (su juo 2010 m. įrašė Gioachino Rossini Variacijas klarnetui ir orkestrui), Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Armėnijos nacionaliniu simfoniniu, Liubeko medicinos universiteto, Šiaurės Reino–Vestfalijos orkestrais, Lietuvos kameriniu, Klaipėdos kameriniu, Azerbaidžiano Gara-Garajevo kameriniu orkestrais bei „Camerata Klaipėda“. Žilvinas Brazauskas tapo Yehudi Menuhino susivienijimo „Live Music Now“ globotiniu, 2013 m. buvo apdovanotas DAAD premija už išskirtinius pasiekimus užsienio studentams Vokietijos aukštosiose mokyklose. Klarnetininko repertuaro pagrindą sudaro kamerinė, šiuolaikinė ir džiazo muzika.
Daiva Stulgytė – pianistė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Styginių instrumentų katedros koncertmeisterė-asistentė, Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos Kamerinio ansamblio skyriaus vedėja. Pagrindinė Daivos Stulgytės kūrybinė kryptis – kamerinė muzika. Pianistė yra koncertavusi su altininkais Girdučiu Jakaičiu, Jone Kaliūnaite, Scottu Dickinsonu (Didžioji Britanija), Dovile Juozapaitiene, trio „Donum“, violončelininku Nicholasu Jonesu (Didžioji Britanija), dainininke Rita Novikaite, klarnetininkais Žilvinu Brazausku ir Vytautu Giedraičiu. Daiva Stulgytė grojo solinius bei kamerinės muzikos koncertus Lietuvoje, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Su Rita Novikaite įrašė kompaktinę plokštelę „Lapkričio sapnai“. Kūrybinis bendradarbiavimas Daivą Stulgytę sieja su kameriniu choru „Aidija“, su kuriuo dalyvauta Henry Purcello operos „Didonė ir Enėjas“ pastatymuose, atliktos vargonų ir klavesino partijos Johanno Sebastiano Bacho „Pasijoje pagal Joną“, koncertuota Lietuvoje, Vokietijoje, Ispanijoje.
24. Dovilė JUOZAPAITIENĖ (altas) ir Daiva STULGYTĖ (fortepijonas)
Maurice Ravel. Pavana mirusiai infantei (Vadimo Borisovskio aranžuotė altui ir fortepijonui)
Dovilė Juozapaitienė 2011 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos meno aspirantūros studijas (prof. Petro Radzevičiaus alto kl.). Altininkė yra koncertavusi kaip solistė bei kamerinių ansamblių narė Lietuvos ir užsienio salėse, bendradarbiavusi su Vilniaus, Čiurlionio, Kauno styginių kvartetais, žymiais užsienio ir lietuvių atlikėjais, griežusi su Lietuvos kameriniu, Šv. Kristoforo kameriniu, Lietuvos nacionaliniu, Kauno miesto bei LMTA studentų simfoniniais orkestrais, Gustavo Mahlerio jaunimo simfoniniu orkestru. Yra laimėjusi įvairių šalies ir tarptautinių konkursų apdovanojimų, dalyvavusi Bruno Pasquier, Pierre´o Henri Xuerebo, Georgo Hamanno, Ann Roggen, Herberto Keferio meistriškumo kursuose, Norberto Brainino (Amadejaus kvartetas), Bartóko kvarteto narių, Wolfgango Kloso ir kt. kamerinės muzikos meistriškumo pamokose. Nuo 2008 m. Dovilė Juozapaitienė – Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro artistė.
25. Duetas ANMIRA
Anton Abanovič (fleita) ir Marija Mirovskaja (fortepijonas)
Cesar Franck. Allegretto poco mosso (IV d. iš Sonatos smuikui ir fortepijonui A-dur, aranžuotė fleitai ir fortepijonui)
26. Vytautas JUOZAPAITIS (baritonas), Ieva Barbora JUOZAPAITYTĖ (sopranas), Vladimiras Prudnikovas (bosas) ir Nijolė RALYTĖ (fortepijonas)
Koliažas W. A. Mozarto operos "Don Žuanas" temomis
Vytautas Juozapaitis – Lietuvos operos dainininkas, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bei Kauno muzikinio teatro solistas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, Vilniaus kolegijos docentas, Vytauto Juozapaičio edukacinio kultūros ir meno centro steigėjas ir vadovas, Lietuvos nacionalinės premijos (2003) bei visų pagrindinių muzikos ir teatro apdovanojimų laureatas, Lietuvos Respublikos Seimo narys. Vytautas Juozapaitis buvo pirmasis lietuvių operos solistas, pakviestas dalyvauti viename prestižiškiausių pasaulio muzikos forumų – Pekino tarptautiniame muzikos festivalyje. Solistas yra sukūręs beveik 50 pagrindinių baritono vaidmenų operose, operetėse ir miuzikluose, atlikęs daugybę partijų oratoriniuose veikaluose. Lietuvos kompozitoriai specialiai šiam solistui yra parašę vaidmenis: grafo Šemetos (Broniaus Kutavičiaus opera „Lokys“), Karaliaus Mindaugo (Broniaus Kutavičiaus opera „Ugnis ir tikėjimas“), Žygimanto Augusto (Giedriaus Kuprevičiaus opera „Karalienė Bona“) ir Žilvino (Audronės Žigaitytės opera „Žilvinas ir Eglė“).
Ieva Barbora Juozapaitytė iki 2012 m. dainavimo mokėsi Vilniaus kolegijoje pas Eglę Juozapaitienę, šiuo metu tęsia bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prof. Vladimiro Prudnikovo dainavimo klasėje. 2009 ir 2010 m. tapo konkurso „Dainų dainelė“ diplomante, koncertavo su Lietuvos valstybiniu pučiamųjų instrumentų orkestru „Trimitas“, 2013 m. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje dainavo su Lietuvos kameriniu orkestru. Nuo 2012 m. dainininkė dirba Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, debiutavo Grizetės vaidmeniu Franzo Leháro operetėje „Linksmoji našlė“. 2014 m. pasirodė Vilniaus miesto operos premjeroje – Giuseppe Verdi „Trubadūre“ (rež. Dalia Ibelhauptaitė). I. B. Juozapaitytė dalyvauja įvairiuose televizijos labdaros koncertuose ir muzikiniuose projektuose.
Vladimiras Prudnikovas – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos profesorius, Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Įvairiose Lietuvos ir pasaulio operos teatrų scenose yra sukūręs daugiau nei 50 vaidmenų, tarp kurių žymiausi – Borisas Godunovas ir Pimenas (M. Musorgskio „Borisas Godunovas“), Mefistofelis (Ch. Gounod „Faustas“), Leporelas (W. A. Mozarto „Don Žuanas“), Karalius Pilypas (G. Verdi „Don Karlas“), Kasparas (C. M. Weberio „Laisvasis šaulys“), Hermanas, Dalandas ir Votanas (R. Wagnerio „Tanhoizeris“, „Skrajojantis Olandas“ ir „Valkirija“), Končakas (A. Borodino „Kunigaikštis Igoris“), Timūras (G. Puccini „Turandot“), Sparafučilė (G. Verdi „Rigoletas“), Donelaitis (A. Bražinsko „Kristijonas“), Mažvydas ir Andrius (A. Žigaitytės „Mažvydas“ ir „Praregėjimas“).
Tarptautinį pripažinimą dainininkas pelnė atlikdamas Boriso vaidmenį M. Musorgskio operoje „Borisas Godunovas“ Sankt Peterburgo operos teatre, Niujorko „City Opera“, Paryžiaus „Théâtre des Champs-Élysées“, Japonijoje bei Italijoje. Solistas dainavo diriguojant pasaulinio garso dirigentams, tarp kurių buvo lordas Yehudi Menuhinas, Justusas Frantzas, Cyrilas Diederichas, Vladimiras Spivakovas, Dmitrijus Kitajenka, Vladimiras Fedosejevas, Jonas Aleksa, Saulius Sondeckis, Juozas Domarkas, Gintaras Rinkevičius. Kamerinės muzikos koncertuose solistą lydi nuolatinė jo partnerė pianistė Nijolė Ralytė.
Pianistė Nijolė Ralytė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prof. J. Karnavičiaus fortepijono klasės absolventė. Nuo antro kurso pradėjo dirbti koncertmeistere operos studijoje, baigusi mokslus – Dainavimo katedroje. Šiuo metu N. Ralytė – LMTA Koncertmeisterio katedros profesorė. Su jaunaisiais dainininkais yra dalyvavusi daugybėje tarptautinių konkursų, ne kartą buvo apdovanota diplomais kaip geriausia koncertmeisterė. N. Ralytė bendradarbiauja su žymiais Lietuvos solistais E. Kaniava, V. Prudnikovu, V. Noreika, V. Juozapaičiu, J. Leitaite, J. Adamonyte, K. Smoriginu, I. Prudnikovaite ir kitais. Parengė daug vokalinės muzikos programų, įrašytų televizijoje, radijuje, plokštelėse, kompaktiniuose diskuose. Grojo Lenkijoje, Estijoje, JAV, Anglijoje, Vokietijoje, Japonijoje, Graikijoje ir kt. Daugelis prof. N. Ralytės studentų sėkmingai dirba, yra tapę šalies ir tarptautinių konkursų laureatais.
27. BALTIJOS KAMERINIS TRIO
Leonidas Melnikas (fortepijonas), Borisas Traubas (smuikas), Valentinas Kaplūnas (violončelė)
Valerij Gavrilin. Maršas
Baltijos kamerinis trio įkurtas 1993 m. Ansamblio nariai ir iki tol yra ne kartą muzikavę drauge, taigi į šį kamerinį kolektyvą susibūrė jau turėdami bendros kūrybinės patirties. Kolektyvo koncertų programose – Vienos klasikų, romantikų, XX amžiaus kompozitorių kūriniai, trio dažnai atlieka ir žydų profesionaliąją bei liaudies muziką. Drauge su vokiečių altininku Hansu Joachimu Greineriu įrašyta kompaktinė plokštelė (2000). Kita ansamblio kompaktinė plokštelė 2007 m. gavo garbingą Lietuvos muzikų sąjungos apdovanojimą – „Auksinį diską“. Kritika pabrėžia ansamblio atlikimo kultūrą, stiliaus pojūtį, interpretacijos raišką ir artistiškumą. Baltijos kamerinis trio yra gastroliavęs Lietuvoje, Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje ir kitur.
28. Fortepijoninis trio FORT VIO
Indrė Baikštytė (fortepijonas), Ingrida Rupaitė (smuikas), Povilas Jacunskas (violončelė)
Eduardas Balsys. Habanera iš muzikos kino filmui „Adomas nori būti žmogumi“,
fortepijoniniam trio pritaikė Anatolijus Šenderovas
F
ortepijoninis trio „FortVio“ susibūrė 2006 m. ir iš karto ėmėsi aktyvios veiklos. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventų ansamblis 2006 m. balandį laimėjo I vietą V tarptautiniame Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkurse. Po tobulinimosi meistriškumo kursuose Austrijoje tų pačių metų rugsėjį pelnė III vietą XIII tarptautiniame Johanneso Brahmso konkurse Pertšache (Austrija), lapkritį buvo pakviestas dalyvauti kamerinės muzikos festivalyje „Harmos ’06“ (Portugalija). 2009 m. kolektyvas tapo Lietuvos muzikų sąjungos apdovanojimo „Auksinis diskas“ laureatu. 2014 m. trio veikla įvertinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija. Tais pačiais metais pasirodė ansamblio kompaktinė plokštelė, kurioje skamba Johanneso Brahmso ir Dmitrijaus Šostakovičiaus muzika. „FortVio“ garsėja puikia technika, gyvomis ir įtaigiomis interpretacijomis, kuriose prasiveržia ir humoro jausmas. Ansamblio repertuarą sudaro skirtingų epochų kūriniai – nuo Vienos klasicizmo ir XIX a. Europos romantizmo iki XXI a. muzikos, taip pat lietuvių autorių opusai. Ši įvairovė dažnai atsispindi vieno koncerto programoje.
29. VILNIAUS BALIO DVARIONO DEŠIMTMETĖS MUZIKOS MOKYKLOS MOKSLEIVIŲ SIMFONINIS ORKESTRAS
Meno vadovas ir dirigentas Modestas Barkauskas, orkestro vadovas Artūras Alenskas, grupių vadovai: Robertas Beinaris, Dalius Jovaiša, Tomas Ramančiūnas, Egidijus Stanelis, Vilius Pocius
Sergej Prokofjev. „Montekiai ir Kapulečiai“ iš siuitos „Romeo ir Džuljeta“
Eduardas Balsys. „Liaudis linksminasi“ iš baleto siuitos „Eglė žalčių karalienė“
Ambicingi Lietuvos ir tarptautiniai projektai, įvairios koncertinės programos, pasirodymai su žymiausiais Lietuvos dirigentais, vokalistais ir instrumentininkais, gastrolės užsienyje, kūrybinės vasaros stovyklos, amžinai besikeičiantis ir amžinai jaunas kolektyvas – taip keliais žodžiais būtų galima apibūdinti Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleivių simfoninį orkestrą.
Orkestras, žinomas dar ir mielu „Simfukų“ vardu, įkurtas 1999 m. Kolektyvo repertuare – ir klasikos šedevrai, ir šiandienos lietuvių bei užsienio kompozitorių kūriniai, kurių nemažai įrašyta kompaktinėse plokštelėse ir DVD.
2007 m. kolektyvas dalyvavo I. Stakvilės miuziklo vaikams „Batuotas katinas“ pastatyme, 2013 m. drauge su E. Špokaitės baleto mokyklos auklėtiniais pastatė B. Pavlovskio baletą „Snieguolė ir septyni nykštukai“. Jaunatviški „Simfukai“ nevengia ir roko klasikos interpretacijų – koncertuose galima išgirsti „The Beatles“, „Queen“ ir kitų grupių kūrinius.
Pirmieji orkestro dirigentai buvo Ugnius Vaiginis ir Modestas Pitrėnas, šiuo metu jam vadovauja dirigentas Modestas Barkauskas.
Jaunimo orkestrui yra dirigavę S. Sondeckis, V. Viržonis, J. Domarkas, M. Staškus, V. Lukočius, Ch. Malescovas ir S. Malzewas (Vokietija), G. Kennaway (Didžioji Britanija), A. Simonyanas (Belgija) ir kt. 2005 m. kovo 1 d. „Simfukų“ koncerte apsilankė Mstislavas Rostropovičius. Žymusis maestro po koncerto su publika dalijosi įspūdžiais apie orkestro muzikavimą.
Neatsiejama kolektyvo gyvenimo dalis – jau tradicinės kūrybinės stovyklos Lietuvos pajūryje ir koncertinės gastrolės užsienyje. Koncertuota Lenkijoje (2002), Čekijoje (2004), Vokietijoje (2004 ir 2009), Belgijoje (2015).
Nuolatos ir sistemingai dirbdamas kolektyvas tapo išskirtiniu Lietuvos jaunimo kultūros reiškiniu. Nors ne visi griežiantys orkestre rinksis muziką savo profesija, tačiau neabejotinai visi bus išprususios, kultūringos visuomenės dalis.
21.20 val.
„AUKSINIŲ DISKŲ“ TEIKIMAS
30. Robertas BEINARIS (obojus) ir KAUNO STYGINIŲ KVARTETAS
Karolina Beinarytė-Palekauskienė (smuikas), Vilija Žilinskienė (smuikas), Eglė Lapinskė (altas), Saulius Bartulis (violončelė)
Bernhard Henrik Crusell. Divertismentas, op. 9, C-dur obojui ir styginiams, II d. Allegro, III d. Allegro vivace
Robertas Beinaris – pedagogų V. Masteikos (Kauno J. Naujalio muzikos gimnazija) ir prof. R. Staškaus (Lietuvos muzikos ir teatro akademija) ugdytinis. 2003 m. baigė meno aspirantūros studijas LMTA, 2002–2003 m. stažavosi Liono nacionalinėje muzikos konservatorijoje prof. Jeano-Louis Capezzali ir Jeromeʹo Guichardʹo obojaus klasėse. Nuo 2011 m. vadovauja LMTA Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedrai. 2012 m. Robertui Beinariui suteiktas docento vardas, 2014 m. – meno daktaro laipsnis už disertaciją „Garsinės-technologinės obojaus galimybės ir šiuolaikinės raiškos naujovės“.
R. Beinaris stažavosi pas žymius obojininkus Georgą Meerweiną, Jeaną-Louis Capezzali, Davidą Walterį, László Hadady, Pascalį Zamorą, laimėjo nemažai konkursų, dalyvavo daugelyje Lietuvos ir užsienio kamerines muzikos festivalių. Su įvairiais orkestrais, kameriniais ansambliais ir kaip solistas yra koncertavęs Vokietijoje, Italijoje, Austrijoje, Latvijoje, Estijoje, Danijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Čekijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Lenkijoje. Dažnai atlieka jam sukurtus lietuvių kompozitorių kūrinius.
Nuo 2005 m. organizuoja Lietuvos obojininkų čempionatą, įvairius pučiamųjų instrumentų konkursus, tarptautinį obojininkų festivalį. 2007 m. įkūrė Lietuvos obojų kvartetą (nuo 2010 m. – obojų kvintetas). 2009 m. Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionate laimėjo geriausio solisto prizą. Yra įrašęs per dešimt autorinių kompaktinių plokštelių.
Kauno styginių kvartetas – vienas svarbiausių klasikinės muzikos ansamblių Kaune. Per daugiau nei 30 gyvavimo metų jis surengė daugiau nei 2000 koncertų Lietuvoje, reprezentavo aukštą mūsų šalies kamerinio muzikavimo kultūrą Suomijoje, Norvegijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Šveicarijoje, Čekijoje, Argentinoje, Čilėje, Danijoje, Ukrainoje. Per tris dešimtmečius kvartetas savo repertuare sukaupė daugiau kaip 300 kūrinių – nuo klasikos, XIX ir XX a. kompozitorių iki šiuolaikinių autorių opusų. Kauno styginių kvartetas yra atlikęs daugybę lietuvių kompozitorių, ypač kauniečių, su kuriais bendradarbiauja jau daugelį metų, kūrinių premjerų. 2008 m. už šiuolaikinės muzikos populiarinimą Kauno styginių kvartetui įteiktas metų apdovanojimas „Tikra muzika“, 2009 m. už lietuvių kompozitorių muzikos propagavimą Lietuvoje ir užsienyje ansamblis paskelbtas įsimintiniausiu Kauno kūrybiniu kolektyvu, o 2012 m. už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui kvartetui paskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės premija. Kauno styginių kvartetas nuolat kviečiamas įrašyti muziką filmams ir teatro spektakliams, yra įgrojęs daug kūrinių Lietuvos nacionalinio radijo fondui, išleidęs 14 kompaktinių plokštelių.
31. Ieva PRUDNIKOVAITĖ ir ansamblis „4TANGO“
Feliksas Zakrevskis (klavišiniai), Kristina Žebrauskaitė (akordeonas) ir Donatas Bagurskas (kontrabosas)
X. Montsalvatge. Punto de habanera
Canto negro
I
eva Prudnikovaitė 2008 m. baigė magistrantūros studijas LMTA prof. R. Maciūtės dainavimo klasėje. Tarptautinio dainininkų konkurso Kelne (Vokietija) bei keleto nacionalinių konkursų laureatė.
Dainavo su Lietuvos nacionaliniu, Lietuvos valstybiniu, Budapešto, WDR (Kelno), Eseno filharmonijos, Bochumo, ORF Vienos radijo simfoniniais orkestrais, Lietuvos kameriniu orkestru. Įspūdingas Lietuvos ir užsienio dirigentų sąrašas, su kuriais teko bendradarbiauti Ievai Prudnikovaitei: S. Sondeckis, G. Rinkevičius, J. Domarkas, M. Pitrėnas, R. Šervenikas, S. Krylovas, S. Solteszas, S. Sloaneʹas, A. Joelas, G. Garcia Calvo, R. Gergovas, J. Caballe-Domenechas, O. Meiras Wellberis, M. Hallsas, G. Carella, T. Netopilas ir kt.
Nuo 2008 m. I. Prudnikovaitė yra Eseno (Vokietija) „Aalto“ operos teatro solistė.
Sukurti vaidmenys: Končakovna (A. Borodino „Kunigaikštis Igoris“), Rosvaise, 2 norna, Valtrautė ir Floshilda (R. Wagnerio tetralogija „Nibelungo žiedas“), Juno (G. F. Händelio „Semelė“), Fenena (G. Verdi „Nabukas“), Gimnazistas (A. Bergo „Lulu“), Federika (G. Verdi „Luiza Miler“), Suzuki (G. Puccini „Madam Baterflai“), Karmen (G. Bizet „Karmen“), Džuljeta (J .Offenbacho „Hofmano pasakos), Olga (P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“). 2010 m. pelnė „Metų solistės“ vardą. Karmen dainavo ne tik Lietuvos ir Latvijos nacionaliniuose operos teatruose, bet ir Braunšveigo (Vokietija) nacionaliniame operos teatre. Už šį vaidmenį apdovanota „Operos švyturiu“. 2011 metais Madaleną (G. Verdi „Rigoletas“) dainavo Vienos festivalyje (Festwochen), „Theater an der Wien“ ir Vienos „Volksoper“ pastatyme.
Naujausi I. Prudnikovaitės darbai – Isoleta (V. Bellini „Svetimas“), Polinesso (G. F. Händelio „Ariodante“) ir Misis Kvikli (G. Verdi „Falstafas”) Eseno „Aalto“ operos teatre.
„4tango“ kūrybinis kelias prasidėjo 1999-aisiais, kai „Vilniaus dienų“ festivalyje buvo parodytas pirmasis lietuviškas tango spektaklis. Ansamblio nariai yra kelių Lietuvos konkursų laureatai ir 2002 m. tarptautinio konkurso „Astor Piazzolla Music Award“ Italijoje finalininkai. Pripažinimą pelnė tarptautiniuose akordeono muzikos festivaliuose, „Didžiajame muzikų parade“, Kristupo vasaros festivalių koncertuose. 2002 m. su solistu Juanu Eduardo Gimenezu įrašė tradicinių tango dainų, o 2004-aisiais su fleitininke iš Taivano Li Ming Chen – Astoro Piazzollos kūrinių kompaktinę plokštelę. 2005 m. išleistas Astoro Piazzollos dainų diskas, kurį „4TANGO“ įgrojo su soliste Brigita Bublyte. Tais pačiais metais ansamblis paruošė ir atliko programą „Fantastiškos naktys Buenos Airėse“ su Vilniaus savivaldybės choru „Jauna muzika“. 2006 m. ansamblis labai sėkmingai dalyvavo pirmajame tarptautiniame Baltijos tango festivalyje Vilniuje ir didžiausiame pasaulyje Tango festivalyje Suomijoje, Seinajoki mieste. Pastarajam festivaliui ansamblis buvo parengęs programą su soliste Judita Leitaite, su kuria taip pat įrašė XX a. šlagerių albumą.
32. Naujų idėjų kamerinis orkestras NIKO
Gediminas Gelgotas. „Extracadenza“ iš simfonijos Nr. 1 „Extracultural“
„Never Ignore the Cosmic Ocean“
Naujų idėjų kamerinis orkestras NIKO – septynių muzikantų grupė, atliekanti progresyviąją klasikinę muziką atmintinai. Orkestras demonstruoja aukščiausio lygio styginių instrumentų meistriškumą, pasitelkia minimalistinius vizualinius scenos efektus. NIKO pasirodymai, kuriuos galima vadinti muzikiniais spektakliais ar šou, yra unikalus klasikinės muzikos ir populiariosios bei roko kultūros derinys.
NIKO įkurtas 2006 metais kompozitoriaus ir dirigento Gedimino Gelgoto iniciatyva. Orkestro artistai – jauni, profesionalūs ir iššūkius mėgstantys muzikantai, daugelio tarptautinių konkursų laureatai: Augusta Jusionytė (smuikas), Dalia Simaška (smuikas, altas), Julija Ivanova (smuikas), Justas Kulikauskas (violončelė), Davidas Dumčius (violončelė) ir Auris Galvelis (kontrabosas).
Nuo 2012 metų NIKO reziduoja Vilniaus rotušėje.
2015 metais NIKO debiutavo vienoje prestižiškiausių koncertų salių – Leipcigo „Gewandhaus“ (Vokietija), atlikdami Gedimino Gelgoto pirmąją simfoniją „Extracultural“ kartu su Vidurio Vokietijos radijo simfoniniu orkestru, dirigavo Kristjanas Jarvi.
NIKO griežia modernią muziką, kuriai būdingas jausmingumas, sferiniai garsų peizažai, netradicinė styginių instrumentų technika. Muzika papildoma dainavimu, kalbėjimu, judesiu. Kolektyvas vertinamas ir publikos, ir muzikos specialistų. Koncertavo Vokietijoje (Leipcigo „Gewandhaus“), Didžiojoje Britanijoje („The Roundhouse“ ir Šiuolaikinių menų institute Londone), Austrijoje („21er Haus“, Vienoje), Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Usedomo muzikos (Vokietija), Vilniaus ir „Gaidos“ (Lietuva), „Sacrum non Profanum“ (Lenkija) ir kituose festivaliuose. Ansamblis koncertavo Latvijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Didžiojoje Britanijoje ir JAV. 2009 metais NIKO grojo Esene (Vokietija), Vilniui perduodant Europos kultūros sostinės vardą Rūro regionui.
2013 metais Vokietijos ir JAV leidybinė kompanija „Peermusic Classical“ išleido ansamblio albumą „Music for Strings“ (Muzika styginiams).
„Auksinio disko“ laureatas Šv. Kristoforo kamerinis orkestras siunčia linkėjimus iš Viduržemio jūros
Vilniaus miesto savivaldybės šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Donatas Katkus) garsėja universalumu, profesionalumu ir menine vaizduote. Orkestro biografijoje svarbūs ne tik koncertai prestižinėse salėse (Paryžiaus „Théâtre des Champs-Élysées“, Reikjaviko „Harpa“, Stokholmo „Berwaldhallen“, UNESCO būstinė Paryžiuje, Varšuvos Karalių rūmai, Sankt Peterburgo M. Glinkos, Maskvos P. Čaikovskio konservatorija), bet ir estradose ar net smėlio karjeruose…
Orkestras įkurtas 1994 m. prof. Donato Katkaus iniciatyva. Nuo 1995 m. rengiamas ir Kristupo vasaros festivalis, kuriame svarbią vietą užima orkestro parengtos programos. Jau pirmaisiais veiklos metais dirigentas D. Russellas Davisas (JAV) pakvietė įrašyti tris kompaktines plokšteles JAV garso įrašų kompanijoje „Fleur de Son“ – su dirigentu Arie Lipsky (Izraelis, JAV) buvo įrašytos F. Schuberto uvertiūros, šiuolaikinio kompozitoriaus R. Sierros kompozicijos ir M. Brucho koncertas, kuriuos griežė Kanados smuikininkas Jacquesʹas Israelievitchius.
Specialistai pabrėžia, kad iš kitų Lietuvos kolektyvų Šv. Kristoforo kamerinis orkestras išsiskiria ypatingu stilistiniu universalumu. Pelnęs barokinio orkestro bei retų partitūrų gaivintojo reputaciją, orkestras, anot muzikologų, yra ir puiki bazė visiems lietuvių kompozitorių sumanymams. Šiandien jo repertuare – daugiau kaip trisdešimties Lietuvos autorių opusai: nuo senosios muzikos iki Lietuvos muzikos akademijos studentų darbų. Orkestras yra atlikęs beveik visus F. Bajoro, B. Kutavičiaus, O. Balakausko kūrinius styginiams instrumentams. Ne mažiau dėmesio šiandien jis skiria ir šiuolaikinei užsienio kompozitorių muzikai – P. Vasko, E.-S. Tüüro, J. McCabe’o, H. Shino, A. Ruoffo, R. Sierros ir kitų kompozitorių kūriniams.
Kolektyvas sėkmingai atstovauja Lietuvai tarptautiniuose renginiuose, festivaliuose Lenkijoje, Suomijoje, Estijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Islandijoje ir kt.
Orkestras nuolat bendradarbiauja su žinomais Lietuvos ir užsienio kolektyvais, solistais Kerstin Avemo (sopranas), Charlesu Castronovo (tenoras), Violeta Urmana (sopranas), Alfredo Nigro (tenoras), Virgilijumi Noreika (tenoras), smuikininkais Maksimu Vengerovu, Alexanderiu Rybaku, Antonu Barakhovsky, Jacquesʹu Israelievitchiumi, Moti Shmidtu, pianistais Maria João Pires, Leonidu Chizhiku, Konstantinu Lifschitzu, Tamami Honma, Petru Geniušu, Julianu Josephu, violončelininkais Davidu Geringu, Dominique de Williencourtʹu, Marko Ylönenu ir Maria Kliegel, taip pat fleitininke Camilla Hoitenga, saksofonininku Petru Vyšniausku, marimbininke Linda Maxey, akordeonistu Martynu Levickiu ir kt.
Dirigento, altininko, muzikologo profesorius Donato Katkaus veikla nepaprastai įvairi ir svarbi Lietuvos kultūrai. Jo nuopelnai įvertinti Valstybine kultūros ir meno premija (1986), Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (2001). 2003 m. jis buvo apdovanotas LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi, 2012 m. – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi, Pasaulio intelektinės nuosavybės aukso medaliu, Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“, Lietuvos kompozitorių sąjungos Čiurlionio premija, taip pat „Rotary“ judėjimo garbės medaliu, medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ (2013) ir Lietuvos Santarvės fondo ordinu „Pro augenda concordia“ (2014).
Susiję nariai
Egidijus Ališauskas
Birbynininkas, Lietuvos kariuomenės orkestro kapelmeisteris
Abanovich Anton
Indrė Baikštytė
Pianistė, tarptautinių konkursų laureatė, Menų daktarė, Nacionalinės M. K. Čiurliono menų mokyklos Kamerinio ansamblio skyriaus vedėja, LMTA Koncertmeisterio bei Kamerinio ansamblio katedrų docentė, Styginių katedros koncertmeisterė
Robertas Beinaris
Obojinininkas
Aistė Bružaitė
Kanklininkė, tarptautinių konkursų laureatė
Judita Butkytė-Komovienė
Dainininkė, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė
Šviesė Čepliauskaitė
Pianistė, VDU MA docentė
Eugenijus Čiplys
Birbynininkas
Joana Daunytė
Arfininkė
Tadas Dešukas
Muzikantas, kompozitorius, aranžuotojas
Audronė Eitmanavičiūtė
Pianistė, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos Dainavimo katedros docentė
Gediminas Gelgotas
Kompozitorius, Naujų idėjų kamerinio orkestro NIKO meno vadovas
Pavelas Giunteris
Būgnininkas, LVSO mušamųjų instrumentų grupės koncertmeisteris
Vytautas Juozapaitis
Dainininkas, LNOBT solistas, tarptautinių konkursų laureatas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, LMTA profesorius, LR Seimo narys
Ieva Juozapaitytė
Dainininkė
Valentinas Kaplūnas
Violončelininkas
Juozas Donatas Katkus
Altininkas, Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas, tarptautinio konkurso, Lietuvos valstybinės, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, LMTA profesorius
Virginija Kochanskytė
Aktorė, renginių režisierė
Inga Maknavičienė
Pianistė, KU docentė, pedagogė
Sabina Martinaitytė
Dainininkė, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, tarptautinio konkurso laureatė, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos Dainavimo katedros profesorė
Leonidas Melnikas
Pianistas, vargonininkas, muzikologas, habil. dr., LMTA katedros vedėjas, profesorius
Liudas Mikalauskas
Dainininkas, tarptautinių konkursų laureatas, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas
Marija Mirovskaja
Pianistė
Tomas Pavilionis
Dainininkas, Lietuvos Nacionalinio Operos ir Baleto Teatro solistas
Eglė Perkumaitė-Vikšraitienė
Pianistė, tarptautinio konkurso laureatė, LMTA docentė
Donatas Petreikis
Atlikėjas, kompozitorius, aranžuotojas.
Saulius Petreikis
Multiinstrumentalistas
Nora Petročenko
Dainininkė. Mecosopranas.
Ieva Prudnikovaitė
Operos solistė
Vladimiras Prudnikovas
Operos solistas, tarptautinio konkurso, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, profesorius
Nijolė Ralytė
Pianistė, LMTA profesorė
Gabija Rimkutė
Pianistė
Mindaugas Rojus
Dainininkas, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas
Ingrida Rupaitė
Smuikininkė, tarptautinių konkursų laureatė, Vilniaus m. savivaldybės šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncertmeisterė, LMTA asistentė, Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos mokytoja
Marija Simona Šimulynaitė
Choreografė ir režisierė
Akvilė Stančikaitė
Daiva Stulgytė-Povilaitienė
Pianistė, LMTA koncertmeisterė-asistentė, Kauno J.Naujalio muzikos gimnazijos mokytoja, Kamerinio ansamblio skyriaus vedėja, vyr. koncertmeisterė
Borisas Traubas
Smuikininkas, tarptautinio konkurso laureatas, LNSO artistas, Fortepijononio trio MUSICA CAMERATA BALTICA dalyvis, ansamblio LIETUVOS JERUZALĖ įkūrėjas
Dominykas Vyšniauskas
trimitininkas
Petras Vyšniauskas
Saksofonininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos, LR Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas, LMTA profesorius
Viktorija Zabrodaitė
Fleitininkė, ansamblio “Grazioso” artistė, Karoliniškių muzikos mokyklos mokytoja
Giedrė Zeicaitė
Dainininkė, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto dėstytoja, Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijos mokytoja, tarptautinių konkursų laureatė
Audronė Žigaitytė-Nekrošienė
Kompozitorė, profesorė, muzikos kritikė ir apžvalgininkė (muzikos žurnalistė), muzikos meno ir mokslo žurnalo "Muzikos barai" leidėja ir redaktorė, leidėja (kompaktinės plokštelės, knygos), organizatorė (vadybininkė, prodiuserė)