Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, negalėdamas atverti durų savo žiūrovams, siekia priminti jiems artėjantį Lietuvos profesionalios operos 100-metį. Apie šią garbingą istorinę sukaktį vilniečiams bylos iš tolo matoma šviesos instaliacija ant LNOBT rūmų stogo.
Solistas Jonas Sakalauskas ir pianistas Darius Mažintas pristato retai atliekamų Liudvigo van Bethoveno dainų ciklą, skirtą garsiojo genijaus 250-ąjam jubiliejui, kuris švenčiamas gruodžio 17-ąją.
Vakar, gruodžio 15 dieną, 2020 metų kasmetinė Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija paskirta tenorui Kristianui Benediktui (Vaidui Vyšniauskui).
Netrukus pasirodysiantis „Saulius Petreikis World Orchestra“ kūrinio „Samogits“ vaizdo klipas nukels į paslaptingą senovės baltų pasaulį. Vaizdais ir garsais atgaivindamas karingą kuršių kasdienybės atmosferą, jis taip pat supažindins su Skuodo krašto išskirtinumu – prieš daugiau nei tūkstantį metų susiformavusia ir iki šiol išlaikyta žemaitiškai kuršiška dvasia ir unikaliais gamtos paveldo objektais.
Paaiškėjo pirmą kartą rengiamo naujų kūrinių pučiamųjų orkestrams kūrybinio konkurso „MCC Palanga 2020“ laimėtojai ir paskatinamųjų premijų laureatai. Premijos kūrėjus pasieks dar šiemet, o gruodžio viduryje planuotas baigiamasis konkurso koncertas, kūrinių-finalininkų premjera bei įrašai dėl karantino ribojamų perkeliami į kitų metų pavasarį.
1770 m. gruodžio mėnesį pasauliui gimė muzikos genijus Ludwigas van Beethovenas. Tiksli kompozitoriaus gimimo diena nėra žinoma, spėjama, kad tai galėjo būti gruodžio 16-oji. Tad Nacionalinė filharmonija sumanė neeilinį – 250-ąjį Beethoveno gimtadienį paminėti būtent šią dieną.
Pirmąją pažintį su mokytoja Danute Jedzinskiene lydėjo Čiurlionio vardas. Mes, penktokėliai, buvome Čiurlionio pionierių būrys, dar ir geriausias mokykloje, o mūsų „pionieriškų darbelių“ tikslas – kuo geriau pažinti žymųjį menininką. Papasakoti apie jį mūsų auklėtoja ir vokiečių kalbos mokytoja Ida Alesina pakvietė Danutę Jedzinskienę.
Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos 75-ojo gimtadienio dieną, 2020-ųjų lapkričio 26-ąją, į mokyklą įžengė naujasis jos direktorius Dainius Numgaudis. Naująjį vadovą pasitiko postą paliekantis direktorius Romualdas Kondrotas. Kaip prisipažino pats D. Numgaudis, kolega jam dar kartą aprodė puikiai pažįstamą mokyklą ir paliko didžiausią krūvą raktų.
Ką mokyklai reiškia vadovas? Nacionalinei Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklai vadovavusiųjų pavardės kalba darbais. Vienus vadovus prisimename tik tiek, kad jie buvo, su kitais siejasi reikšmingi darbai, sprendimai, iš lūpų į lūpas perduodamos istorijos.
1952 m. baletmeisterio Vytauto Grivicko, Lietuvos operos ir baleto teatro baleto trupės vadovo ir baletmeisterio Michailo Moisejevo ir pedagogės Klavdijos Salnikovos-Moisejevos iniciatyva prie Vilniaus dešimtmetės muzikos mokyklos buvo atidarytas Choreografijos skyrius, jo vadovu tapo baleto solistas Henrikas Kunavičius. 1963–2001 m. skyriui, vėliau reorganizuotam į Vilniaus baleto mokyklą, vadovavo Lili Navickytė-Ramanauskienė. 2001 m. baleto mokykla reformuota į Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrių, jam vadovavo P. Skirmantas, J. Vymerytė, E. Smalakys, L. Puodžiukaitė-Lanauskienė, nuo 2016 metų – Eligijus Butkus.
Mama atvedė mane į mokyklą 1952-aisiais, kai man buvo šešeri. Mokykla dar buvo dabartiniuose Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Centriniuose rūmuose Gedimino prospekte. Ten mane pristatė mokytojui Michailui Šenderovui, jis iš karto pastebėjo: „Tikro violončelininko rankos!“ Buvau paskirtas į jo violončelės klasę.
„Grožis nugali viską“,- sveikindama kolektyvą su šokio spektaklio „Faustas“ premjera sakė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė. Išskirtiniu būdu pasaulį išvydęs šokio spektaklis „Faustas“ buvo nufilmuotas, o publika jo įrašą išvys artimiausiu metu.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai kūrybingi ne tik scenoje: kelionei į darbą jie renkasi netradicines transporto priemones. Vis daugiau teatro damų vairuoja motociklus, rieda dviračiais ar paspirtukais, o vyriausiasis choreografas važinėja išskirtiniu motoroleriu.
Ar žinote, kokios kitos operos pretendavo ištisus dešimtmečius Naujųjų metų išvakarėse Lietuvoje būti atliekamos vietoje garsiosios „Traviatos“? Ir kodėl prieš šimtą metų pirmojoje operos premjeroje solistai dainavo apsirengę savo pačių išeiginiais drabužiais?
Virtualaus “Baltijos baleto teatro” spektaklio Vlado Jakubėno baleto “Vaivos juosta” premjera - lapkričio 28 d., 19 val. Plačiau apie baletą MUZIKOS BARŲ 7-8 numeryje (Rugpjūtis)