Naujienos

Iraida Jusupova: „Aš – tipiška konceptualistė“

Iraida Jusupova: „Aš – tipiška konceptualistė“

2017-03-26, Galina ZADNEPROVSKAJA

Kompozitorė Iraida Jusupova, Maskvos konservatorijos profesoriaus Nikolajaus Sidelnikovo kompozicijos klasės auklėtinė, – viena avangardo lyderių, naujosios bangos atstovė, konceptualistė. Ji – daugybės medijų operų, dviejų simfonijų, šešių kantatų, simfoninių, kamerinių ir elektroakustinių kompozicijų, filmų ir spektaklių muzikos, kelių drauge su Aleksandru Dolginu sukurtų videomeno projektų autorė. I. Jusupova – įžvalgi ir gili, netikėta ir ryški, ironiška ir jautri kūrėja, apdovanota intuicija ir erudicija, išradingumu ir fantazija. Muzikantė, menininkė, filosofė. Jos kūriniuose susipina dieviškasis ir žemiškasis pradai, tai, kas tikra ir kas neįmanoma. I. Jusupova – kompozitorė, dirbanti su Žodžiu, neištartu, skambančiu, pasak pačios autorės, diskretaus ženklų teksto dykynėse, slepiančiose jo tikrąją prasmę.

Kartu su migruojančiais paukščiais

Kartu su migruojančiais paukščiais

2017-03-26, Aldona VILČINSKAITĖ- KISIELIENĖ

Dainininkė, pedagogė, režisierė Jūratė Švedaitė, lietuvių kompozitoriaus, dirigento, pedagogo, dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ įkūrėjo prof. Jono Švedo anūkė, gimė ir užaugo Vilniuje, namuose, kuriuose visada skambėjo muzika. Jūratė nuo mažų dienų dainavo mergaičių chore „Liepaitės“, būdama keturiolikos įrašė vieną kompozitoriaus B. Gorbulskio dainą jo naujai plokštelei. Baigusi vidurinę mokyklą J. Švedaitė pasirinko dainavimo studijas Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija).

Dalia Tamošaitytė: „Užsidarome ne dėl savęs, o dėl viso pasaulio“

Dalia Tamošaitytė: „Užsidarome ne dėl savęs, o dėl viso pasaulio“

2017-02-26, Daiva Tamošaitytė

Pianistė Dalia Tamošaitytė (g. 1955 m. gruodžio 24 d.) jau ketvirtį amžiaus atsidėjusi maldai klauzūriniame vienuolyne. Dabar ji – sesuo Marija Teresė OCD. Dažnai bičiuliai klausia, kas lėmė tokį pasirinkimą? Muzikų visuomenei tarnystės Dievui kelias atrodo paslaptingas ir dažniausiai – nesuprantamas. Kai mėginu paaiškinti, jog tai – pašaukimas, tokio paaiškinimo nepakanka. Todėl nusprendžiau pakalbinti seserį, kad ji pati atskleistų šito pasirinkimo motyvus, papasakotų, kuo gyvena.

Liubov Kazarnovskaya: „Sondeckis užkrėsdavo džiaugsminga kūrybos dvasia“

Liubov Kazarnovskaya: „Sondeckis užkrėsdavo džiaugsminga kūrybos dvasia“

2017-02-25, Leonidas Melnikas. Lokaliai ir globaliai

Prisimenant Saulių Sondeckį. Prisimenant Saulių Sondeckį. Praėjo pirmieji metai be Sondeckio. Visą gyvenimą jis buvo apsuptas draugų ir kolegų. Jie niekur nedingo – Sondeckių namuose M. K. Čiurlionio gatvėje ir dabar netyla telefonas, lankosi daug žmonių, laiškai ir žinutės atskrieja iš daugelio pasaulio kraštų. Visi nori pasidalinti mintimis apie šį didį menininką ir nuostabų žmogų, prisiminti nuoširdų bendravimą su juo, drauge išgyventas šlovės akimirkas, kartu atrastus meno pasaulius. Nepamirštame, mylime – toks bendras leitmotyvas.

Lietuvos muzikų rėmimo fonde pakeleivių nėra

Lietuvos muzikų rėmimo fonde pakeleivių nėra

2017-02-02, Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Prieš 25 metus buvo įkurta viena pirmųjų nepriklausomos Lietuvos nevyriausybinių organizacijų – Lietuvos muzikų rėmimo fondas. „Tūkstančiams muzikos gerbėjų Jūs atvėrėte duris į subtilų mus supančio pasaulio pažinimą, mokote ne tik klausytis, bet išgirsti, pajusti ir suprasti. Šimtai fondo surengtų koncertų, įgyvendintų projektų ir konkursų svariai prisideda prie muzikinės kultūros sklaidos ir estetinio visuomenės ugdymo“, – sukakties proga sveikindama fondo darbuotojus rašė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Gabrielius Vagelis: „Muzikos kūryba mane žavi ne mažiau nei atlikimas“

Gabrielius Vagelis: „Muzikos kūryba mane žavi ne mažiau nei atlikimas“

2017-02-01, Gražina Montvydaitė

Apie jauną dainininką Gabrielių Vagelį pastaruoju metu kalbama kaip apie perspektyvų „Eurovizijos“ konkurso Nacionalinės atrankos dalyvį. „Lietuviškuoju vikingu“ pramintas atlikėjas savo kelią į muziką pradėjo nuo dalyvavimo televizijos projektuose, o šiandien 21-erių jaunuolis yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentas, besigilinantis į muzikos kūrimo meną. Tad neatsitiktinai „Eurovizijos“ scenoje pristatė savo kūrybos dainą. Gabrielius ją atliks ir vasario 4 d. parodos „Studijos 2014“ uždarymo koncerte su LMTA.

Vaclovas Daunoras: karalių vaidina aplinka

Vaclovas Daunoras: karalių vaidina aplinka

2017-02-01, Jūratė Katinaitė

Vaclovas Daunoras – vienas ryškiausių ir talentingiausių Lietuvos operos artistų, nepriekaištingos vokalinės technikos ir unikalių artistinių gabumų menininkas, vokalo pedagogas, Sąjūdžio aktyvistas. 2017 m. vasario 1 d. jam sukako 80 metų. Šiai sukakčiai pažymėti rengiama monografija „Vaclovas Daunoras: karalių vaidina aplinka“. Knygą redaguoja muzikologė Jūratė Katinaitė.

Mūsų Violeta - Elena Čiudakova

Mūsų Violeta - Elena Čiudakova

2017-01-06, Irena Mikšytė

Pavasario lietui lyjant, pašarvojo ją teatre. Nešė puokšteles žibuoklių vaikai, rašydavę: “Jūs mums pati gražiausia Raudonkepuraitė pasaulyje”; klojo vainikus suaugusieji. Už tas valandas, nuskaidrinančias sielą, išgyventas jos dainuotuose spektakliuose... Vyto pamerktos kamelijos, blausiai švytėjo greta patiestas bedvasis scenos rūbas ir balta Violetos vėduoklė... Lemtinga liga ir ankstyva mirtis lyg sutapatino artistę su jos mylimiausia operos heroje.

Prisiminkime... Julius Andrejevas

Prisiminkime... Julius Andrejevas

2017-01-06, Audronė Žigaitytė

Kaip su Juliumi Andrejevu ieškojome OPEROS...

Ignas Jonynas: Tėvas buvo šviesus, šiltas, linksmas žmogus

Ignas Jonynas: Tėvas buvo šviesus, šiltas, linksmas žmogus

2017-01-06, Beata Baublinskienė

Žymus lietuvių kompozitorius, pianistas, pedagogas Julius Andrejevas sausio 7 dieną būtų šventęs 75 metų jubiliejų. Deja, sulaukti jubiliejaus jam nebuvo lemta – lapkričio 29 d. po sunkios ligos menininkas iškeliavo į amžinybę. Tačiau tikrąją jo gimimo dieną Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) rengiamas atminimo vakaras, kuriame pasirodys buvę profesoriaus mokiniai – talentingi jaunieji atlikėjai, dalyvaus kolegos. O jubiliejaus išvakarėse siūlome pokalbį su J. Andrejevo sūnumi, kino ir teatro režisieriumi Ignu Jonynu.

Muzika ir animacija. Antra dalis: nauji laikai – naujos dainos

Muzika ir animacija. Antra dalis: nauji laikai – naujos dainos

2016-12-30, Natalja LUKINYCH, Lokaliai ir globaliai

Zbignevas Levickis:  tikroji kūryba niekuomet netampa rutina

Zbignevas Levickis: tikroji kūryba niekuomet netampa rutina

2016-11-08, MB inf.

Iki Lietuvoje pirmą kartą skambėsiančio projekto „Auksinės klasikos ir miuziklų dainos“ liko vos kelios dienos. Pirmasis prodiusavo kompanijos „ARTS Libera International“ organizuojamas į pripažintus klasikos kūrinius naujai pažvelgti kviesiantis koncertas įvyks jau lapkričio 9 d. Jonavoje, o lapkričio 16, 19 ir gruodžio 14 d. sukvies įspūdingu koncertu pasimėgauti ir Vilniaus, Kauno bei Panevėžio klausytojus. Šį kartą Lietuvos scenoje muzika bus dainuojama, o žodžiai bus perteikiami instrumentu. Tokią naują klasikos koncepciją pateiks du Lietuvoje pripažinti menininkai: dainininkė Vaida Genytė ir smuikininkas Zbignevas Levickis. Artėjant pirmiesiems pasirodymams Zbignevas Levickis sutiko pasidalinti įžvalgomis apie naują koncertą.

Regina Tamošaitienė: „Savo krašte pranašu nebūsi..."

Regina Tamošaitienė: „Savo krašte pranašu nebūsi..."

2016-11-06, Daiva Tamošaitytė

Regina Tamošaitienė: „Savo krašte pranašu nebūsi, sako patarlė. O užsienyje mes buvome įvertinti su kaupu.“ Šių metų lapkričio 5 d. sukako 85-eri metai nuo tos dienos, kai gimė tarptautinių konkursų laureatas, liaudies kamerinės muzikos ansamblio žanro kūrėjas, dainų švenčių vyriausiasis dirigentas, nusipelnęs artistas, LMTA profesorius birbynininkas Pranas Tamošaitis (1931–2007). Šia proga MB siūlo ištrauką iš dar nepublikuotų docentės Reginos Tamošaitienės „Atsiminimų“ (2000–2009), kuriuose ji gyvai ir nuotaikingai aprašo į užmarštį nugrimzdusius bendro gyvenimo ir kūrybinės veiklos įvykius, grąžinančius į Lietuvai svarbų laikotarpį – tautinės akademinės muzikos kūrybą ir sklaidą pasaulyje antroje XX a. pusėje. Juose į žinomas muzikos pasaulio asmenybes, kolegas pažvelgta kitu kampu, kasdieniškai ir kartu šiltai, užfiksuoti vertingi istoriniai faktai ir detalės nupučia formalizmo dulkes ir įleidžia į muzikantų gyvenimo vidų.