Panevėžio kultūros lauke pastaruoju metu bene labiausiai intriguoja, kokių naujienų pateiks vos prieš porą mėnesių naujos direktorės sulaukęs Muzikinis teatras. Jam vadovauti stojusiai vilnietei Kotrynai Nekrošiūtei muzikos ir meno pasaulis ypač artimas ir savas.
Sausio 21 d. Nacionalinėje filharmonijoje ir sausio 25 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas G. Rinkevičiaus, atliks D. Šostakovičiaus simfoniją Nr. 7. Pasauliui iki šiol ji yra labiausiai žinoma D. Šostakovičiaus simfonija, dar vadinama „Leningrado“.
Prieš 15 metų sukurta Vilniaus kongresų rūmuose, praėjusią vasarą legendinė Dalios Ibelhauptaitės režisuota „Bohema“ atgimė festivalyje „LNOBT Open“ Valdovų rūmų kiemelyje. Dabar, viduržiemį, ji atkeliauja į LNOBT sceną: sausio 19-22 dienomis teatro žiūrovai galės išgirsti dar vieną populiariosios Giacomo Puccini operos premjerą.
Lietuvos muzikos informacijos centras išleido Lietuvoje ir pasaulyje plačiai atliekamos kompozitorės Ramintos Šerkšnytės natų leidinį „Saulos dainos“ mecosopranui ir fortepijonui arba klavesinui. Tai septynių dainų ciklas, gimęs iš Valentino Masalskio režisuoto spektaklio „Saula“.
Pajūrio išaugintas puikusis operos solistas Tadas Girininkas koncertais minės 40-metį ir 15-os metų sceninės veiklos sukaktį. Solisto pasirodymai numatyti Palangoje, Klaipėdoje ir kituose šio regiono miestuose. Kovo 5 d. artistas dovanos žavingą programą palangiškiams ir svečiams, koncertas vyks Palangos kurhauze.
2022 m. sausio 16 d. LNOBT sceną užkariaus viena garsiausių šių laikų operos solisčių – išskirtinio tembro bel canto meistrė sopranas Olga Peretyatko. Kartu su LNOBT meno vadovu ir dirigentu Sesto Quatrini ji parengė retai atliekamos nuostabaus grožio muzikos programą.
Per du gyvavimo šimtmečius Klaipėdos muzikinis teatras – vokiškasis (1820–1944) ir lietuviškasis (1922–2019) – išgyveno įvairius laikotarpius, o sausio pradžioje sukanka 35 metai, kai teatrui buvo suteiktas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vardas ir statusas.
„Dokumentiniame filme negali vaidinti personažo. Kamera gali užtikti tuomet, kai nebedirbi darbo, nebeturi jėgų vaidinti ir esi savimi. Kuriant šį filmą, buvo tokių akimirkų“, – apie „Vienas iš 3 milijonų“ sako jo pagrindinis herojus Marijonas Mikutavičius.
„Smagu, kad senos dainos gali taip pasikeisti, jos tarsi gauna antrą gyvenimą. Jei kūrėjai norėjo man padaryti siurprizą, tai jiems tikrai pavyko“, – sako Marijonas Mikutavičius. Dainininkas nė neįsivaizdavo, į ką pavirs paprastu remiksu turėjęs būti legendinis jo kūrinys. „Baigėme mokyklą“ (2021) – daina, kurioje yra puikiai žinomo seno ir visiškai netikėto naujo. Tai labai retas, suklusti priverčiantis ir dėmesį kaustantis „mashup remiksas“ su puikiai jį iliustruojančiu vaizdo klipu.
Mecosopranas Judita Leitaitė – viena ryškiausių ir aktyviausių Lietuvos kamerinės muzikos atlikėjų, tarptautinių konkursų laureatė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Dainavimo katedros docentė. 2004 m. solistė apdovanota Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiumi, 2005 m. jai paskirta Vyriausybės kultūros ir meno premija, 2015 m. įteiktas Kultūros ministerijos Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“, 2017 m. – kelių nevyriausybinių organizacijų įsteigtas medalis „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“.
XXI a. trečias dešimtmetis. Lietuva gyvena didesnės vidinės rizikos sąlygomis. Nemažėjanti socialinė atskirtis. Dėl menkėjančių kūrybinių galių, silpnėjančios valstybingumo jausenos nujaučiama grėsmė nacionaliniam tapatumui. Prisidengiant žmogaus laisvės idėjomis net iš mokslininkų bendruomenės pasipila absurdiški žmogaus, kaip psichobiologinės ir socialinės būtybės sutvėrimo, aiškinimai.
Liepos 6-ąją, Valstybės dieną, birbynininkas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas, Lietuvos kariuomenės orkestro kapelmeisteris majoras Egidijus Ališauskas buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, skiriamu asmenims, pasižymėjusiems uoliu ir sąžiningu darbu valstybinėje ar visuomeninėje veikloje.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetas švenčia 50 metų jubiliejų. Per tuos dešimtmečius jis ne kartą keitė savo pavadinimą, institucinę priklausomybę, tačiau visuomet išliko kultūros židiniu ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Jo praeitis glaudžiai susijusi su Lietuvos aukštojo mokslo raida, miesto atgimimo istorija, daugelio žmonių kūrybine patirtimi, o dabarties permainos liudija apie prasidėjusį naują veiklos etapą ir viltingą ateitį.
Per Kalėdas, gruodžio 25 d., 16.00 val. Klaipėdos kariliono garsais visus uostamiesčio gyventojus ir svečius sveikins karilionininkas Kęstutis Kačinskas. Koncerto nemokamai bus galima klausytis Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje arba pačioje Liepų gatvėje.
13 – magiškas, baugus ir apipintas mistika. Tai skaičius, kartą jau atnešęs kovą tarp gėrio ir tamsos. Ką toje kovoje jaučia mažas vaikas, iš arti pamatęs revoliuciją, mirtį ir čia pat degančius vilties laužus? Jautri šeimos istorija, kurią neįprastu žanru atskleis nauja ansamblio „Lietuva“ programa – oratorija „13“, skirta įprasminti svarbią 1991-ųjų sausio 13-osios naktį.