„Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“: premjeros svečiai kviečiami puoštis tradiciniais lietuvninkų kostiumais ir vaišintis Mažosios Lietuvos gyventojų mėgta kafija
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos smuiko specialybės studentė Saulė Buikaitė, šiais metais įvertinta Kazimiero Motiekos fondo stipendija, yra daugelio nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatė, save įprasminanti ir kaip solistę, ir kaip kamerinės muzikos atlikėją. Tai asmenybė, su kuria įdomu ir verta kalbėtis apie muzikos meną, kurio, rodos, beribėje ir bekraštėje erdvėje su(si)kuriama individualybė, kaip būdas rastis, būti, gyventi ir kurti, atrandant, pažįstant, išpildant save ir meną savyje.
Gegužės 27 d. 18.30 val. Klaipėdos Žvejų rūmuose publikai bus pristatytas Poznanės Stanislavo Moniuškos didžiojo teatro šiuolaikinio šokio spektaklių triptikas BER: choreografo Robert Bondara „Take me with you“ („Pasiimk mane kartu“), choreografo Alexander Ekman „Episode 31“ („31 epizodas“), choreografo Martyno Rimeikio „Blind words“ („Akli žodžiai“). (6256)
Balandžio 29 d. 18.30 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatys choreografinių miniatiūrų programą „Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“, skirtą Tarptautinei šokio dienai ir Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. „Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“ - universalia judesių, šokio, muzikos, vaizdų kalba pasakos apie Klaipėdos krašto unikalumą ir amžių tėkmėje bei istorinių pervartų akivaizdoje kitusią šio gyventojų tapatybę. (4765)
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro operoje „Undinė“ balandžio 22 d. kaip Vandenis debiutuoja bosas Evert Sooster (Austrija), galintis pasigirti gausia scenine patirtimi žinomuose Europos teatruose. Antoníno Dvořáko opera „Undinė“ Žvejų rūmuose šį sezoną rodoma paskutinį kartą. Nepraleiskite šios progos, nes kitos teks laukti iki rudens. (3065)
48-asis „Klaipėdos muzikos pavasaris“: laikysis tradicijų, tačiau žada ir už „rėmų“ išeinančių programų. Seniausias Lietuvoje klasikinės muzikos festivalis klausytojus pasitiks balandžio 1–28 dienomis Klaipėdos koncertų salėje.
Teatro, kaip ir gyvenimo, nebeįmanoma išvengti. Man Viešpats leido gyventi teatre, kuris vadinasi Gyvenimas ir gyvenime, kurio vardas Teatras. Teatro amžinumas patvirtina tai, ką norima paneigti – niekas nesikeičia, ir būtent tasai NESIKEITIMAS yra teatro gyvybės garantas. Kur bekeltų modernusis režisierius sceną, visuomet žiūrovai žiūrės į ją. Nuo aktoriaus nusisukti nebeįmanoma. Teatro menas, visiškai skirtingai nuo likusių menų yra NE-tiražuojamas, NE-atgaminamas ir NE-pakartojamas. Teatras taip sulipęs su epocha ir savo laiku, kad pati tobuliausia teatrinio vyksmo fiksacija jau kitą dieną dvelkia praeitimi ir netikrumu. Teatro gyvybė ir jėga yra jo KAS-momentinėje mirtyje.
„Auksiniai scenos kryžiai“: Gunta Gelgotė apdovanota už Julijos vaidmenį operoje „Lokys“, Andrius Stasiulis - už šviesų dizainą šokio spektakliui „Dona Kichotė“
Kovo 26 d. įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ bei Padėkos premija. Tarptautinės teatro dienos išvakarėse geriausi 2022 metų scenos menininkai apdovanoti Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.
„Padėkos kaukės“: Gintarui Varnui - už operos „Lokys“ režisūrą, solistui Stanislovui Rezgevičiui – „Už nuopelnus teatro menui“
„Arlekino milijonai“ – apie meilę ir gerąją fėją, apdovanojančią banknotų lietumi.
Kitą savaitę kompozitorius Jievaras Jasinskis ir senoviniais hebrajiškais ragais šofarais grojantis Tadas Daujotas skrenda į Izraelį, kur įvyks pirmoji „Simfonijos iš Šiaurės Jeruzalės” repeticija su Jeruzalės simfoniniu orkestru. Izraelio valstybės 75-mečiui skirtas koncertas numatytas gegužės 18 dieną Jeruzalės teatre.
Arūnas Sakalauskas: Improvizacijos teatre mes reaguojame į išgalvotas situacijas, o gyvenime reikia reaguoti į realias, bet mechanizmas yra vienodas – ištraukti iš savo atminties stalčiuko reikiamą informaciją.
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2023 m. kovo 31 d., penktadienį, 17.30 val. pristatomas dueto „Passepartout Duo“ projektas „Aural Records“ / „Garso įrašas“. „Aural Record“ (2022 m.) – tai iš keramikos, medienos ir elektronikos pagamintas kambario dydžio muzikos instrumentas, sukurtas kaip elektromagnetinių laukų ir keramikos terpės sąveika.
„Mano motina jūra“ – tai koncertas visai šeimai, kovo 26-ąją Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje kviečiantis pasiklausyti trijų nuostabių kūrinių: Engelberto Humperdincko operos vaikams „Jonukas ir Grytutė“ uvertiūros, Maurice’o Ravelio orkestrinės siuitos „Mano Motušė Žąsis“ ir Claude’o Debussy simfoninių eskizų „Jūra“. Prie Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro dirigento pulto stos Imantas Jonas Šimkus.