Lapkričio 15–29 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje (LNF) karaliaus fortepijonas – čia vyks IX Vilniaus fortepijono festivalis, jo meno vadovės, pianistės Mūzos Rubackytės rūpesčiu neabejotinai vėl tapsiantis fortepijono muzikos gerbėjų traukos centru.
Lapkričio 12 d. Lietuvos kultūros asociacijos Vyriausybės rūmuose susitiko su Ministre Pirmininke Inga Ruginiene. 25 asociacijų atstovai pateikė argumentus apie padarinius, kurie įvyktų dėl 2026–2028 m. valstybės biudžeto LR kultūros ministerijai suplanuoto mažinimo.
Pianistę profesorę Mūzą RUBACKYTĘ po dokumentinio filmo „Mūza“ (režisierė Agnė Marcinkevičiūtė, prodiuserė Živilė Gallego) seanso Kauno kino centre „Romuva“ (30-ojo Pažaislio muzikos festivalio renginys) kalbina pianistė Šviesė ČEPLIAUSKAITĖ
Lapkričio 13 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje ir lapkričio 14 d. LVSO koncertų salėje Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, atliks Gustavo Mahlerio Pirmąją simfoniją. Kokia ši simfonija, kaip G. Mahlerio muzika pakeitė pasaulį ir apie ką ji kalba dabar – kviečiame skaityti interviu su maestro G. Rinkevičiumi.
Dvidešimtąjį koncertų sezoną neseniai pradėjęs Vilniaus miesto ansamblis NIKO kviečia klausytojus į naujus muzikinius susitikimus. Kolektyvas, per du dešimtmečius tapęs vienu aktyviausių Lietuvos šiuolaikinės muzikos ambasadorių pasaulyje, į jubiliejinį sezoną žengia su įkvepiančia energija ir ambicingomis programomis.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kviečia klausytojus į išskirtinę rudens muzikos savaitę. Kiekviena diena – tai savita kelionė, kurioje susilieja klasika, poezija ir šiuolaikinės interpretacijos. Nuo kamerinių pasakų iki simfoninio miško ošimo, nuo jūros sonetų iki chorinių giesmių – viskas skirta tam, kad publika galėtų ateiti, klausytis ir pasimėgauti muzika gyvai.
Leidinio „Muzikos barai“ dvigubas rugsėjo–spalio numeris tęsia dedikacijų ciklą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms – ne tik apmąstant genialaus kūrėjo reikšmę mūsų kultūrai, bet ir pristatant šiuolaikinius jo kūrybos interpretacijos kelius. Šįkart žurnalo skaitytojai kartu su numeriu gauna ir dovaną – kompaktinę plokštelę su nauju, Vilhelmo Čepinskio orkestruotu M. K. Čiurlionio Styginių kvarteto c-moll įrašu.
„Visada truputį krūpteliu, kai tenka prisistatyti, nes „dainininkė“ – toks siauras pavadinimas, dažnai jis asocijuojasi su kažkuo nelabai rimtu. Pagrindinė mano veikla – vokalo mokymas, tiek vaikų, tiek suaugusiųjų. Dirbu Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykloje, užsiimu privačia veikla, konsultuoju kitus atlikėjus vokalo klausimais. Taigi dainavimas yra mano hobis ir pagrindinė profesija. Visada džiaugiuosi galėdama būti scenoje – tai toks mielas gyvenimo prieskonis, leidžiantis pavarinėti kraują ir neužsisėdėti“. – sako Eglė Vakarinaitė kalbinama Ievos Pakalniškytės.
Šiaulių kamerinis orkestras „Camerata Solaris“ ir maestro Vilhelmas Čepinskis pristato M. K. Čiurlionio Styginių kvarteto c-moll autorinės versijos styginių orkestrui įrašą, kuris jau tapo Lietuvos muzikinės kultūros įvykiu. Šiais metais išleistą kompaktinę plokštelę „Muzikos barų“ skaitytojai gauna kaip dovaną.
Spalio 11 d. Lituvos nacionalinėje filharmonijoje koncertas buvo skirtas Arvo Pärto 90-mečiui, griežė orkestras iš Talino „Glasperlenspiel Sinfonietta“ ir smuikininkas Hansas Christianas Aavikas, diriguojami estų maestro Andreso Kaljustes. Koncerto pradžioje nuskambėjęs kūrinys „Orient & Occident“ styginių orkestrui (2000) tapo tarsi simboliniu rakursu į visą šio vakaro programą ir paties kompozitoriaus kūrybos esmę.
Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė neseniai interviu apie vieną produktyviausių šiuolaikinių lietuvių kompozitorių Arvydą Malcį pasakė: „Jis daug metų tyrinėja Čiurlionio muzikinę kalbą ir sugeba talentingai ją „instaliuoti“ į orkestro skambesį.“ Šie žodžiai – apie naujausią muzikos kūrėjo ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) violončelininko premjerą – IX Vilniaus fortepijono festivalio atidarymo koncerte Filharmonijoje lapkričio 15-ąją nuskambėsiantį opusą „Dedikacija Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui“.
Apie pareigą, etiką ir atsakomybę vadovaujant kultūros institucijai Šis tekstas – reakcija į pokyčius Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Viešai paskelbta restruktūrizacija, kuri vadovybės dokumentuose įvardijama kaip „struktūriniai pokyčiai“, iš tiesų atvėrė daug gilesnę problemą – santykį tarp profesinės etikos, atsakomybės ir kūrybinės laisvės.
Liepojos koncertų salė „Didysis gintaras“ savo dešimtmetį pažymėjo įspūdingu įvykiu, kokio Latvijos muzikinis gyvenimas seniai nebuvo patyręs. Lapkričio 8-ąją čia nuskambėjo Arnoldo Schönbergo „Gurės dainos“ – vienas monumentaliausių vėlyvojo romantizmo kūrinių, tapęs šventės kulminacija ir meninės brandos ženklu. Latvijos radijas „Klasika“ tiesiogiai transliavo šį atlikimą. Emocijų sklidinas kūrinys atvėrė visą salės meninį-akustinį potencialą ir įprasmino jos dešimtmetį kaip dvasinės brandos ženklą. (Su nuoroda į transliaciją)
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras baigia jau daugiau nei pusmetį vykdomus struktūrinius įstaigos pakeitimus. Pokyčiai nuo 2025 metų pradžios, pradėjus veiklą naujajame pastate bei siekiant užtikrinti aukščiausio lygio meninę kokybę, didinti valdymo efektyvumą, gerinti vidaus komunikaciją ir veiklos koordinavimą, įgyvendinti etapais.
Šį sezoną Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė turėjo unikalią galimybę tobulinti savo profesinį meistriškumą, dirbdama su žymiausiais Lietuvos ir užsienio baleto pedagogais. Meistriškumo pamokos ir kūrybiniai susitikimai su tarptautinio lygio baleto profesionalais tapo ne tik technikos ir sceninio meistriškumo ugdymu, bet ir įkvėpimo šaltiniu jauniesiems šokėjams siekti karjeros aukštumų.