Lapkričio 7 d. puikioje LVSO koncertų salėje mūsų šalies publika pirmą kartą galės gyvai išgirsti pasaulinio garso britų alto virtuozą Lawrence Power.
Spalio 5 d. 14 val. įspėjamojo streiko himnu ir sirena taps M. K. Čiurlionio „Jūra“, kurios kviečiame klausyti miestuose ir miesteliuose, namuose ar kur bebūtumėte. Kiekvieno dalyvio ramybė ir atsakingas elgesys padės užtikrinti saugią ir taikią atmosferą.
Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų bendruomenė palaiko šalies kultūros protestą ir kuriančius žmones. Šį sekmadienį, 14 val. muziejus kviečia ne tik klausytis M. K. Čiurlionio "Jūros", bet ir prisiminti vieną skaudžiausių Lietuvos istorijos tarpsnių, kai prieš 230 metų iš politinio Europos žemėlapio buvo ištrinta didžiulė Vidurio Rytų Europos valstybė – Abiejų Tautų Respublika.
Spalio 1-ąją visame pasaulyje minima Pasaulinė muzikos diena, inicijuota UNESCO Tarptautinės muzikos tarybos dar 1975 metais. Lietuvoje ši proga nuo 1997-ųjų pažymima iškilmingu renginiu – „Didžiąja muzikų švente“, kurią kasmet organizuoja Lietuvos muzikų sąjunga. Tai tapo ilgamete tradicija, telkiančia visą muzikų bendruomenę ir klausytojus drauge paminėti ypatingą dieną, skirtą muzikos meno prasmei ir galiai.
Lietuvos publika jau netrukus galės gyvai išgirsti vieną ryškiausių dabarties smuikininkių pasaulyje – vokiečių smuiko įžymybę Carolin Widmann. Garsioji smuiko virtuozė, kuriai savo kūrinius dedikuoja žymiausi pasaulio kompozitoriai, spalio 24 d. pasirodys Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncerte Nacionalinėje filharmonijoje.
Lietuvos nacionalinė filharmonija 85-ąjį koncertų sezoną mini įvairias sukaktis, viena jų – garsiausio pasaulyje estų kompozitoriaus Arvo Pärto 90-metis. Šiai progai skiriamas spalio 11 d. koncertas, o jame pasirodys orkestras iš Talino „Glasperlenspiel Sinfonietta“ ir smuikininkas Hansas Christianas Aavikas, diriguojami estų maestro Andreso Kaljustes. Programoje – Arvo Pärto, jo tautiečio Peeterio Vähi, Wolfgango Amadeus Mozarto ir avangardizmo tėvo Johno Cage’o kūriniai.
Birštono kurhauze rugpjūčio 4–10 dienomis vykęs festivalis „Birštono vasaros muzika“ šiemet skambėjo ypač įkvepiančiai – visa koncertų savaitė buvo tarsi vientisas kūrinys, kuriame klasika, improvizacija, džiazas, poezija ir jaunosios kartos kūrybingumas jungėsi į šviesų muzikinį pasakojimą. Publikos netrūko – daugelis klausytojų, tarp jų ir aplinkinių sanatorijų svečiai, lankė kone visus koncertus, patirdami skirtingus emocinius ir estetinius išgyvenimus.
Rugsėjo 10-ąją Panevėžio muzikinis teatras ciklą „Garsai gimtajam miestui“ pradėjo kraštietės Rusnės Tušlaitės koncertu. Sėkmingo pasirodymo Anykščiuose atgarsiai pasiekė ir Vilnių, tad netrukau pakeisti planų ir nuvykau į Panevėžį, nes smalsu buvo tarsi iš naujo pažinti Rusnę – mat pirmasis mūsų susitikimas įvyko Birštono vasaros menų akademijos dienomis.
Supjudyta visuomenė, beviltiškai kritęs bendras kultūros lygmuo ir akiplėšiška nekompetencija yra požymis to, kad totalitarizmas atsinaujina. Visuomenės nuomonės nebijo tik tas, kuris turi galingą užnugarį kažkur už jos. Chaosas reikalingas tam, kad vėl iškiltų despotija ir autokratai galėtų nebaudžiamai mėgautis visų sukurta gerove.
Vasariškai gražią pirmąją rugsėjo savaitę VšĮ „Grei kūrybiniai projektai“ bei Anykščių kultūros centras, pakvietė klausytojus į keturis koncertus antrajame tarptautiniame muzikos festivalyje „Inizio“, kuris klausytojus pasitiko paaugęs, praplėtęs savo geografiją ir pritraukęs daugiau melomanų nei praėjusiais metais.
2025 metais tenoras Tomas Pavilionis tapo Lietuvos muzikų sąjungos prizo „Auksinis diskas“ laureatu. Šis apdovanojimas nuo 2001 metų kasmet teikiamas ryškiausiems Lietuvos muzikos atlikėjams ir kūrėjams. Jo laureatų gretose – Virgilijus Noreika, Justina Gringytė, Aušrinė Stundytė, Petras Geniušas, Čiurlionio kvartetas ir kiti menininkai, tapę mūsų muzikinės kultūros simboliais. Šiemet prie jų prisijungė Tomas Pavilionis – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas, kurio repertuaras apima tiek klasikines operos partijas, tiek kamerinę ir koncertinę muziką Lietuvoje bei užsienyje.
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ojo jubiliejaus savaitę klausytojų laukia ypatinga dovana. Rugsėjo 26 d. LVSO koncertų salėje Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir choras „Jauna muzika“ surengs bendrą koncertą, kuriame susipins M. K. Čiurlionio harmonizuotos lietuvių liaudies dainos, šiuolaikinių lietuvių kompozitorių kūriniai ir M. K. Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“.
Šių metų rudenį „Vilnius Jazz“ festivalis švenčia ypatingą sukaktį – jau 20-ąjį kartą įvyks jaunųjų atlikėjų konkursas „Vilnius Jazz Young Power“. Rugsėjo 23 d. muzikos klube „Tamsta“ vyks konkurso pusfinalis, o finalas – festivalio metu, spalio 19 d. Vilniaus senajame teatre, rašoma organizatorių pranešime žiniasklaidai.
Rudens sezonas visuomet atneša ne tik gamtos spalvų kaitą, bet ir ypatingą poreikį ieškoti jaukumo kultūros erdvėse. Danų terminas hygge, reiškiantis gebėjimą kurti ramybės ir jaukumo atmosferą, pastaraisiais metais tapo plačiai atpažįstamu kultūriniu reiškiniu. Šis gyvenimo būdo principas itin artimas ir muzikai - ji geba ne tik papildyti kasdienybės foną, bet ir sukurti ritualą, kuris rudens vakarams suteikia prasmės bei vidinės šviesos.
