Naujienos

„Post futurum“ Ožio akimis

Igorio Stravinskio ”Šventasis pavasaris” atvėrė pavasariui vartus Varšuvoje ir Berlyne

Paskutiniąją žiemos dieną Lenkijos sostinėje Varšuvoje spaudė trylikos laipsnių šaltukas, tačiau Filharmonijos didžiojoje salėje galinga polifonija aidėjo atbundančio pavasario paukščių bei kitokių Dievo sutvėrimų balsai, genialiai apjungti puošnioje I. Stravinskio (1882-1971) baleto muzikoje „Dviejų dalių pagoniškos Rusios gyvenimo vaizdai. Šventasis pavasaris“. 

Epochų sankirtos: Mozartas ir Prokofjevas Luko ir Annos Geniušų bei LVSO koncerte

Kovo 2 d. Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas LVSO klausytojams padarė tikrą dovaną – visą vakarą scenoje buvo du puikūs pianistai Lukas ir Anna Geniušai, skambėjo vien tik fortepijoniniai koncertai. Pirmoje dalyje buvo Mozartas: Anna Geniušienė skambino Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 25 C-dur bei kartu su Luku Geniušu atliko Koncertą dviem fortepijonams ir orkestrui F-dur. Po pertraukos soliuojant Lukui Geniušui skambėjo Prokofjevo Koncertas Nr. 3 C-dur.

„Post futurum“: Dr. J. Basanavičius stipresnis už dr. Faustą....

Sulaukę valstybės atkūrimo 100-mečio sulaukėme ir šį šimtmetį įprasminančios nacionalinės operos. Prie šio pastatymo darbavosi net keturi Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai – libreto autorius Sigitas Parulskis, režisierius Oskaras Koršunovas, scenografas Gintaras Makarevičius ir dirigentas Robertas Šervenikas. Ypač pirmųjų trijų vardai tarsi signalizavo apie tai, kad sulauksime žanro tradicijoms nepaklūstančių kūrybinių sprendimų.

"Post futurum" - pirmieji įspūdžiai: premjera!

Operos veiksmą kažkur Visatos platybėse pradeda Dievas (premjeroje jį dainuoja Liudas Norvaišas) ir Šėtonas (Mindaugas Jankauskas). Jie nusprendžia statyti operą Lietuvos istorijos motyvais.

GLORIA LIETUVAI: Pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė

„Gloria Lietuvai!“ – vasario 16-ąją aidėjo visos Lietuvos varpai, iš pagrindinio valstybės teatro sklisdami jau ne tik po visą Lietuvą, ne tik radijo, bet ir televizijos, interneto eteriu skriedami per visą pasaulį, skelbdami: atkurtai valstybei – 100! Ar mums tebėra svarbu tai, dėl ko dirbo, aukojosi ir kuo anomis dienomis tikėjo mūsų proseneliai, seneliai ir tėvai?

„De profundis“ – Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas

2018-ųjų vasario 7-oji Nacionalinėje filharmonijoje. Iki Valstybės 100-mečio minėjimo lieka vos daugiau nei savaitė. Į šiai datai skirtų renginių srautą įsijungė ir Nacionalinės filharmonijos kolektyvai, o Lietuvos kamerinio orkestro (LKO) vasario 7-osios koncertą galima pavadinti ne tik iškilmingu „De profundis“, bet ir savotiška Lietuvos muzikinės kultūros vizitine kortele.

„Turangalila“: meilės dovana keliavo per Lietuvą

Sausio 31 d. Klaipėdos koncertų salėje, vasario 1 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje ir vasario 2 d. Vilniaus kongresų rūmuose vyko Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro 29-ojo gimtadienio koncertai. Sausakimšose nei dydžiu, nei akustika tokios apimties kūriniams nepritaikytose salėse skambėjo ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje retai atliekama Olivier Messiaeno simfonija „Turangalila“. Didžiulį trigubos sudėties orkestrą kompozitorius papildė daugybe mušamųjų instrumentų, ano laiko naujove Marteno bangomis ir fortepijonu, kuris, pasak autoriaus, skirtas „papuošti orkestrui girliandomis, kadencijomis ir paukščių balsais“. Šiais instrumentais orkestro gimtadienio ture skambino Alexanderis Paleyˊus (fortepijonas) ir Bruno Perrault (Marteno bangos). Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui dirigavo jo įkūrėjas ir meno vadovas Gintaras Rinkevičius.

Europietiškai lietuviškas M. Urbaičio ir M. Rimeikio „Procesas“

Nors kompozitoriaus M. Urbaičio simpatijos amerikietiškajam minimalizmui nuo seno akivaizdžios, jos tapo neatskiriama jo autentiškos raiškos dalimi, būdingos ir abiems jo baletams – „Acid City“, pastatytam 2002-aisiais, ir šių metų opusui – „Procesas“ (premjera 2017 gruodžio 1). 

Profesorė Veronika Vitaitė iškilmingai atsisveikino su LMTA

Veronikos Vitaitės garbei gruodžio 15 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje įvyko unikalus koncertas, kuriame pasirodė visas Lietuvos pianistų elitas.

Šventė Antanui Budriūnui atminti

Gruodžio 12 d. LMTA Didžiojoje salėje buvo paminėtas profesoriaus Antano Budriūno, ilgamečio akademijos pedagogo jubiliejinis šimtas penkioliktasis gimtadienis (1902 – 1966). 

Skaityti Nietzschę iš … natų

Kauno valstybinės filharmonijos repertuare akys užkliūna už koncerto pavadinimo ir dar kartelį pasitikrina, ar neapsigavo. Baltu ant juodo parašyta: „Moteris, muzika ir Nietzsche”. Filosofo ar lektoriaus pavardės šalia nėra. Kaip gi tuomet didžiojo filosofo pavardė atsidūrė lapkričio mėnesio repertuare? Paaiškėja, kad tai Giedriaus Prunskaus (baritonas) ir Jonės Punytės (fortepijonas) muzikinė staigmena klasikinės muzikos mylėtojams.

Dar kartą „Kosminis Čiurlionis“

Gruodžio 3 dieną „Vaidilos klasika“ dar kartą pristatė atnaujintą projektą „Kosminis Čiurlionis“, kurį atliko Petras Vyšniauskas (saksofonas), Olegas Molokojedovas (klavišiniai), Aleksandra Žvirblytė (fortepijonas) ir Kornelijus Jaroševičius (vaizdo projekcijos). Programoje skambėjo M. K. Čiurlionio kūriniai, du C. Debussy preliudai („Pėdos sniege“ ir „Fejerverkas“) bei A. Remėsos „Stigmos“.

Skambina Paulius Anderssonas

„Vaidilos“ teatro salėje imtasi misijos pristatyti įdomius menininkus, augančią atlikėjų pamainą. Puikios akustikos, labai jaukioje kamerinėje erdvėje spalio 22 d. koncertavo dvylikos tarptautinių konkursų laureatas, jaunuoju talentu pagarsintas, pianistas Paulius Anderssonas.

Fortepijono pakeleiviai penktajame Vilniaus fortepijono festivalyje. II dalis