Vienas reprezentatyviausių Lietuvos muzikos kultūros renginių – ypatingą tarptautinį pripažinimą pelnęs Vilniaus festivalis. 22-asis festivalis vyks birželio 3–19 d., jame išgirsime aštuonias originalias programas.
Paskutinįjį balandžio savaitgalį jau dvidešimt aštuntąjį pavasarį Kauno gatvės ir svarbiausios renginių salės užsipildė džiazo muzika ir šurmuliuojančiais klausytojais, šiaip žioplinėtojais ir gausiu būriu fotografų, fiksuojančių Festivalio įvykius. Tačiau šiųmetis „Kaunas Jazz“, lyginant su ankstesniaisiais dar prasiplėtė laike ir erdvėje. Festivalio organizatoriai niekada nestokojo fantazijos rasdami naujas erdves Festivalio renginiams.
Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras gegužės 11 d. baigė ilgąjį koncertų sezoną. Paskelbti LVSO vasaros festivalio koncertai atvirose miesto erdvėse. Pirmasis – VRM kieme, skambės Carlo Orffo „Carmina burana“. Viliuosi, kad įvardijau teisingai ne kokios nors kompozicijos pavadinimą, bet autorinį darbą. Deja, sekant „popsine“ tradicija autoriai pamirštami.
Gegužės 5 d. Lietuvos koncertų sezoną bebaigdamas Nacionalinis simfoninis orkestras klausytojams pateikė puikią dovaną. 2017 m. pavasarį Vilniuje, filharmonijos salėje girdėjome 2015 m. Kopelhagoje vykusio tarptautinio Nikolajaus Malko dirigentų konkurso laureatą taivanietį Tung-Chieh Chuangą. Džiaugėmės ir šį kartą puikiai parengusiu naują programą.
Lietuvos Nacionaliniame Operos ir Baleto teatre balandžio 27–ąją įvyko legendinio romantinio baleto „Korsaras“ premjera.
Suvažiavimas yra proga išreikšti kolektyvinę mūsų cecho poziciją. Dabar net ir dešimties sunerimusių inteligentų balsas negirdimas, tad gal negirdintys išgirs kelių šimtų balsų chorą? Gal garbingose kėdėse sėdintys suvoks, kad be aukštosios muzikos, dailės, teatro, literatūros neišsilaiko nei viena valdžia, nei viena valstybė. Žlunga ji ir be normalios kultūrinės, muzikinės edukacijos. Neturėtume tapti tokio likimo įkaitais.
Pastaruoju metu tarp teatralų ir teatro gerbėjų sklando nerimastingos diskusijos apie įspūdį turėjusių mizanscenų, scenografijos ar kostiumų detalių atsikartojimą kituose pastatymuose. Ar tai - plagiatas? 2002 metų 5-6 "Muzikos barų" numeryje publikavome puikų Junijos Galejevos straipsnį apie Lecho Majewskio "Karmen" pastatymą LNOBT. Regis, aktualumo jis neprarado ir nūdienos kontekste.
Violončelininkas Rimantas Armonas ir pianistė Irena Uss-Armonienė žinomi kaip muzikinis duetas Armonas–Uss. Jis šiemet mini kūrybinės veiklos 40-metį. Ta proga Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje Vilniuje surengtas koncertas „Lietuviškas rapsodas“ buvo išskirtinis ne tik bendrais kūrybos metais, bet ir tuo, kad jame skambėjo vien Lietuvos kompozitorių muzika. Duetui paskirta 2017 metų Vyriausybės kultūros ir meno premija.
Paskutinė diena Birštono Jazz‘e visada atsineša tam tikrą nostalgijos ir liūdesio gaidelę – štai jau baigiasi džiazo šventė ir vėl lauksime dvejus metus kitos. Jubiliejiniame Festivalyje buvo prisiminti ir tie, kurie jau nebepasirodys Birštono scenoje – nebestos diriguoti Kauno bigbendui Romualdas Grabštas, nebeišgirsime nepamirštamų Gintauto Abariaus improvizacijų, nei Aleksandro Fedotovo sodraus saksofono, liko jų įrašai ir džiazuomenė saugo jų atminimą, ir tai yra savaip šilta ir miela, kad Jų dvasia lieka čia, Birštone.
Šeštadienis Birštono Jazz visada prasideda penktadienį dėl to paties įžymiojo „džiamo“ kurhauze....
Tiems, kas primiršo laiko skaičiavimą džiaze arba jauniausiajai kartai, kurie to nežino, reikėtų paaiškinti, kad nuo 1980-ųjų, kiekvienais poriniais metais pavasarį visi keliai veda į jaukų, nedidelį, vos 2.5 tūkst. gyventojų turintį kurortą Birštoną, visų Lietuvos (ir jau ne tik) džiazo mylėtojų Birštono vardas kartojamas tarsi mantra, todėl ir Lietuvos džiazo kalendoriuje yra savitas laiko skaičiavimas.
Šių metų Vasario mėnesį buvo išleistas moderniosios klasikos muzikos albumas Laurie Anderson & Kronos Quartet - landfall, kuris jau spėjo sulaukti užsienio šalių kritikų liaupsių.
"Auksinio disko 2015" laureatas Klaipėdos kamerinis orkestras nėra dažnas svečias sostinėje. Orkestras buvo įsteigtas dar 1992 metais altininkės Liudos Kuraitienės, kuri jam ir vadovavo. Nuo 2009 –ųjų orkestrui ėmus vadovauti violončelininkui Mindaugui Bačkui, pastebimai kito orkestro grojimo maniera ir interpretaciniai prioritetai.
Pasirodžius straipsniui, kuris Lietuvos muzikos bendruomenėje sukėlė daug debatų ir aistrų bei eilinį sykį nepagrįstai supriešino kultūrai neabejingą visuomenę, aš, kaip operos solistė, gerbianti savo darbo vietą - sceną ir šalį, kurioje gyvenu, negaliu ir neturiu teisės nereaguoti.
Šeštadienį, kovo 11-osios išvakarėse Nacionalinės filharmonijos salėje įvyko ko gero vienas prasmingiausių koncertų, koks galėtų vykti pažymint svarbias Lietuvos valstybės sukaktis. Nors šis koncertas oficialiai nebuvo dedikuotas nei Vasario 16-osios šimtmečiui, nei Kovo 11-ajai, tačiau neabejoju, kad koncerto klausytojai Nacionalinėje filharmonijoje tą vakarą patyrė kur kas didesnį dvasinį ir estetinį pasitenkinimą, nei tą patį vakarą nuėjusieji pamatyti/išgirsti trečiąjį premjerinį G. Sodeikos operos „Post Futurum“ spektaklį.