Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras šį pavasarį pasitinka džiugiomis žiniomis – į LVSO koncertų salę atkeliavo naujutėlaitis vieno garsiausių pasaulyje prekės ženklų „Steinway&Sons“ fortepijonas.
Kovo 5-ąją 75-ąjį jubiliejų švenčia dirigentas, Panevėžio muzikinio teatro įkūrėjas ir ilgametis vadovas Vidmantas Kapučinskas. Jubiliejų Panevėžio muzikinis teatras šiandien pažymės šventiniu koncertu „Su gimtadieniu, Maestro!“
LNOBT baleto meno vadovė Jurgita Dronina pabrėžia, kad stipri trupė formuojasi išlaikant pusiausvyrą tarp klasikinio repertuaro ir šiuolaikinio baleto, kuris plečia šokėjų kūno kalbą bei interpretacijos galimybes. Šiuolaikinė choreografija gali būti labai skirtinga: nuo impulsyvios, tarsi neuronų tinklą primenančios Wayne McGregor judesio estetikos iki jautrios, žmogiškumo kupinos kūno plastikos Iván Pérez kūryboje ar architektūriškai struktūruoto šokio Krzysztof Pastor darbuose.
Etninės kultūros globos tarybai ir Lietuvos Respublikos Seimui 2026 metus paskelbus atmintinais Kanklių metais, derėtų bent trumpai peržvelgti kanklių ir kankliavimo plėtros kelią. Lietuviškos kanklės – unikalus instrumentas, tapęs mūsų tautinio meno simboliu. Jis puikiai atspindi ryšį su etnografinių regionų muzika.
Šią vasarą, liepos 3–6 dienomis, vyks Lietuvos moksleivių dainų šventė „Laiku. Ratu. Kartu“. Šventėje bus aštuoni žanriniai renginiai, ruošiasi dalyvauti apie 20 tūkstančių moksleivių. Ansamblių vakaro meno vadovas yra Edgaras Suprunas, Šokių dienos – Živilė Adomaitienė, Dainų dienos – Vytautas Miškinis. Profesorius mielai sutiko pasikalbėti apie Dainų dieną,
Vasario 20 d. Miko ir Kipro Petrauskų namuose įvyko jaukus vakaras-susitikimas „Julius Juzeliūnas. Mokytojas ir mokiniai“. Tai buvo III Baltijos ir šiaurės šalių muzikos festivalio atidarymo renginys.
Kovo 15 d. 17 val. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėje „Jūra“ bus parodyta Broniaus Kutavičiaus ir Sigito Gedos opera-poema „Strazdas – žalias paukštis“ – Panevėžio muzikinio teatro spektaklis, 2024 metais atgimęs nauju sceniniu pavidalu ir dabar pradedantis savo gastrolių kelią po Lietuvą.
Lietuvos nacionalinė filharmonija vasario 26–kovo 1 d. dalyvaus Vilniaus knygų mugėje. Didžiausia Lietuvos koncertinė įstaiga čia pristatys ne tik 85-ojo sezono koncertus, bet ir 30-ojo Vilniaus festivalio programą.
Kas nutinka, kai koncertų salė nustoja kalbėti „oficialiai“ ir pradeda rodyti save tokią, kokia yra iš tikrųjų? Klaipėdos koncertų salė pastaraisiais mėnesiais eksperimentuoja su vaizdo turiniu.
Vasario 15 d. 13 val. Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune nuskambės iškilmingas koncertas „Laisvės dažniu“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai ir Kauno radiofono 100-mečiui paminėti. Šventinę programą atliks Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“, vadovaujamas vyr. dirigento Giedriaus Vaznio. Koncerte pirmą kartą po daugelio metų naujai suskambės prof. Kazio Daugėlos prikelti nepelnytai primiršto kūrėjo ir kapelmeisterio Emeriko Gailevičiaus (1874–1949) kūriniai bei maršai.
Sausio 31-ąją minime žymaus lietuvių kompozitoriaus Vytauto Klovos (1926.01.31–2009.12.10) šimtąsias gimimo metines. Be to, šįmet sukanka ir 70 metų nuo garsiausio jo kūrinio – operos „Pilėnai“ – pirmosios premjeros.
Spalio 5-ąją, minint Mokytojų dieną, Vilniaus rotušėje įvyko iškilminga Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos garbės ženklų „Ad astra“ įteikimo ceremonija. Šventė subūrė skirtingų kartų čiurlioniukus, pedagogus, menininkus ir kultūros bendruomenės narius. Tai buvo ne tik padėkos vakaras dvylikai iškilių Lietuvos meno, kultūros ir pedagogikos asmenybių, bet ir savotiškas pačios mokyklos vertybinės laikysenos pareiškimas.
Jubiliejinių metų fone Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos direktorius Dainius Numgaudis kalba apie jubiliejinių metų prasmę, įpareigojantį Čiurlionio vardą, institucijos savivoką, jos santykį su kultūra, laisve, bendruomene ir tęstinumu bei mokyklą, ugdančią ne tik atlikėją, bet ir žmogų. 2025-ieji Nacionalinei M. K. Čiurlionio menų mokyklai – ne vien gausių renginių, datų ir sukakčių metai. Tai laikas, kai, anot direktoriaus, atsirado galimybė išgryninti prasmę – tiek to, kas daroma šiandien, tiek to, ką sukūrė ankstesnės mokytojų ir vadovų kartos.
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Beauštanti aušrelė“ - įspūdinga improvizacija vargonais šia M. K. Čiurlionio dainos tema baigėsi tarptautinis festivalis „Musica sacra“. Nuo rugsėjo iki lapkričio pabaigos, kiekvieną sekmadienį, ir taip tris mėnesius, Kauno šv. ap. Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje skambėjo Lietuvos vertingiausi istoriniai vargonai.
Šiandien koncertu „Sarbievijaus kelionė į Romą“ Valdovų rūmuose baigsis Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūrai skirtų metų programa.