2019 metų pabaigoje minėjome iškilaus Lietuvos smuikininko ir pedagogo Viktoro Radovičiaus (1919-11-28–1982-07-30) 100-ąsias gimimo metines. Graži sukaktis buvo pažymėta keletu reikšmingų renginių.
Sausio 19 d., sekmadienį, 18 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje įvyks neeilinio muzikos albumo pristatymas, susijęs su Lietuvos muzikos informacijos centro, Lietuvos nacionalinės filharmonijos ir ilgiausiai veikiančios, iki šiol prestižą išlaikiusios įrašų kompanijos „Deutsche Grammophon“ tarptautine įrašų koprodukcija. Stiprų pagrindą įgyvendinti šį sumanymą suteikė Lietuvos kultūros tarybos finansavimas.
Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleivių simfoninis orkestras „Simfukai“ šiemet švenčia spalvingos veiklos dvidešimtmetį. Ambicingi koncertai, daugybė projektų, gastrolės užsienyje, kūrybinės stovyklos – toks „Simfukų“ gyvenimo būdas.
Muzikologė prof. Daiva Kšanienė savo mokslinėje studijoje nuosekliai tyrinėja Muzikinio teatro raidą Klaipėdoje nuo jo ištakų iki šių dienų. „Nesinorėtų, kad Klaipėda liktų miestu be kultūrinės atminties ir rinktųsi užmarštį. Juk 1820 m. prasidėjo Klaipėdos profesionalaus vokiečių muzikinio teatro, arba Operos, era“, – sako profesorė.
Sausio trečiosios pavakarę choro dirigentas Arūnas Pečiulis, atidėjęs savo darbus Zalcburge, į Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją sukvietė visus, norinčius prisiminti buvusį šios mokyklos dėstytoją, miesto ir Žemaitijos krašto mėgėjų chorų puoselėtoją Stanislovą Juščių (1931–2015). Pretekstas susirinkti buvo knygos apie S. Juščių ,,Daina mano miestui“ pristatymas. Ją bendradarbiaudami parengė ilgametė Mokytojo kolegė Nelė Gricienė ir jo mokinys Arūnas Pečiulis.
Pamenu įvairiausių situacijų, kai mane pagaudavo smalsumas ir noras sužinoti, išgirsti, kaip skambėdavo senųjų laikų muzika ir jos instrumentai. Tų laikų, kai buvo išrasti hidrauliniai vargonai – jų oro slėgį palaikydavo vanduo. Tų laikų, kai karalius Dovydas skambindavo lyra; ir dabar, atsivertus žydų klasikinę poeziją, turiu omenyje psalmes, ten galima perskaityti nuorodas: „su instrumentų pritarimu“ arba „choro vadovui“. Tų laikų, kai dar neegzistavo fortepijonas, bet jau buvo pustuzinis klavišinių instrumentų. Kai kelis šimtus metų „prieš mus“ karaliavo mediantinis derinimas: tiek muzikai, tiek teoretikai ieškojo atsakymo į klausimą, kaip suderinti instrumentą, kad juo būtų galima išgauti arba kuo darnesnius sąskambius (harmonijas), arba kuo daugiau skirtingų tonacijų.
Johanno Strausso operetės „Šikšnosparnis“ spektaklyje gruodžio 18 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre numatyti net trys debiutai: Adelės vaidmenį pirmąkart atliks Monika Pleškytė, Aizenštaino – Steponas Zonys, o Falkės – Lietuvoje Kalėdas pasitinkantis Laimonas Pautienius.
Žymus klavesinininkas, vargonininkas ir dirigentas V. Norkūnas senąja muzika susižavėjo prieš septyniolika metų Zalcburge studijuodamas koncertinės vargonų ir sakralinės muzikos specialybes Mocarteumo universitete. Dabar jo veiklos spektras itin platus – nuo meistriškumo kursų užsienyje iki koncertavimo prestižinėse salėse ir sakralinėse erdvėse. Tačiau V. Norkūnas visuomet žinojo, kad grįš į Lietuvą: „Galvoju apie savo vaikus, jeigu jie čia neturės pakankamai gerų pavyzdžių, gerų mokytojų. Tad turiu pradėti nuo savęs. Jaučiu didelę atsakomybę Lietuvoje būti geru atlikėju, geru vargonininku bendruomenei, geru mokytoju vaikams. Tai mano pašaukimo dalis“, – sako muzikantas.
Jo balsą galbūt pažįstate iš nacionalinės „Eurovizijos“ konkurso, LRT OPUS ar LRT RADIJO stočių, „Vilnius Mama Jazz“ festivalio ar kitų projektų. Nesuklysiu sakydama, jog tai vienas iš nedaugelio muzikos ekspertų Lietuvoje, išmanančių ne tik muzikinę istoriją, bet ir dabartinės industrijos ypatumus. Tai muzikologas D. Užkuraitis, kas savaitę perklausantis šimtus naujų albumų ir atrenkantis įdomiausius radijo klausytojų ausims.
CD TEMA 2019 GRUODIS O Fortūna, tu kaip mėnuo – tu kas dieną vis keities: tai didėji, tai mažėji. Lyg žaismė piktos lemties nuterioję mus vilioja naujo geismo pažadai; vargas, lygiai kaip galybė, greit ištirpsta lyg ledai. Galingoji, klastingoji, tu sukiesi vis ratu, kol tamsybėj ir tuštybėj net šviesa nuskęs kartu. Tykai vėlei tarp šešėlių; imsi žaist manim, jaučiu. Tavo pinklėms aš beginklis – nuogus man nuplak pečius. Ir skaistybė, ir tvirtybė nusigręžė nuo manęs. Pilnas baimių tarp nelaimių skęstu jų juodam tvane. Stygos, verkit ir pritarkit, aimanuojant man skausme, nes narsieji, nes drąsieji žūsta laimės žaidime.
„Fortūna žaismingai įbruko man į rankas Viurcburgo antikvariato katalogą, kuriame pamačiau pavadinimą, magiškai patraukusį mano dėmesį: „Carmina Burana“, – vėliau prisimins vokiečių kompozitorius Carlas Orffas. Tuo metu Orffui buvo 39 metai.
Lapkričio 29 d. 19 val. Klaipėdos Žvejų rūmuose žiūrovai išvys net tris „Auksiniais scenos kryžiais“ apdovanotus šokėjus. Meilę gyvenimui šlovinantis spektaklis „Graikas Zorba“ publikai gyvai pristatys Olgą Konošenko, Aušrą Krasauskaitę ir ypatingą spektaklio svečią – baleto legendą Nerijų Jušką.
Profesorius Lionginas Abarius – LTSR nusipelnęs meno veikėjas (1967), veikla paženklinta Gedimino Trečiojo laipsnio ordinu (1995), Lietuvos kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2015), Vyriausybės kultūros ir meno premija (2016)
Į Lietuvos nacionalinę filharmoniją (LNF) klasikos mylėtojus vėl sutraukė Vilniaus fortepijono festivalis. Šiemet šeštąjį kartą vykstantis renginių ciklas skaičiuoja dešimtmetį ir renkasi temą „Moters meilė ir gyvenimas“. Lapkričio 23-ąją prasidėjęs ir iki gruodžio 7-osios vykstantis festivalis antradienio vakarą žiūrovams dovanojo fortepijono rečitalį „Romantika vengriškai“ – fortepijono klavišais žaidė temperamentingasis vengras Jánosas Balázsas.
Neseniai atsinaujinusi ir vėl duris atvėrusi Lietuvos nacionalinė filharmonija (LNF) kviečia lankytojus ne tik mėgautis muzika, bet ir susipažinti su ją atliekančiais muzikantais fotografijos parodoje „Patetico e delicato“. Kaip teigia jos autorius, ilgametis filharmonijos fotografas Dmitrijus Matvejevas, čia bus galima išvysti tai, kas klausytojams paprastai lieka nematoma.