Naujienos

Vilniuje laukiamas „laukine mergina“ tituluojamos originaliosios kompozitorės, dainininkės, improvizatorės Jennifer Walshe pasirodymas

Vlado Jakubėno baletas „Vaivos juosta“

1942–1943 m., siaučiant Antrojo pasaulinio karo audrai, į Kauno Valstybės teatro programą buvo nutarta įrašyti kompozitoriaus Vlado Jakubėno baletą „Vaivos juosta“. Bet premjeros teko laukti... septynis dešimtmečius. 2014 m. gruodžio 4 d. Vilniaus J. Basanavičiaus gatvės senojoje Operos ir baleto teatro scenoje „Baltijos baleto“ jaunųjų šokėjų trupė (choreografė Marija Simona Šimulynaitė) pirmą kartą parodė vieną pirmųjų prieškario Lietuvoje sukurtų baletų – kompozitoriaus Vlado Jakubėno „Vaivos juostą“. 

Vlado Jakubėno kūrinių leidyba (nuo 1990 m.)

Malonu pabrėžti, kad vienas nuoširdžių Vlado Jakubėno draugijos bendradarbių yra ir Muzikų sąjungos leidžiamas žurnalas „Muzikos barai“, tarpukariu spausdindavęs probleminius Vlado Jakubėno tekstus, ir, vos atsikūręs, nuolat skiriantis dėmesio Jakubėno kūrybai. Reikšmingas Muzikų sąjungos išleistas diskas su Vlado Jakubėno baleto „Vaivos juosta“ orkestro partija (Mariaus Baranausko orkestruotė, 2015, LMSMBCD-117). Plokštelėje ją įamžino Modesto Pitrėno diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras bei žymieji garso režisieriai Aleksandra ir Vilius Kerai. Fonogramos pagrindu Baltijos šokio trupė buvo pastačiusi spektaklį, kurio premjera įvyko Rusų dramos teatre Vilniuje ir kuris kol kas parodytas tik vieną kartą.

Apie Vlado Jakubėno baleto „Vaivos juosta“ orkestruotę

Kaip žinoma, Vlado Jakubėno baleto „Vaivos juosta“ partitūra pražuvo Antrojo pasaulinio karo audrose, išliko tik paties kompozitoriaus iš atminties atkurtas fortepijoninis klavyras. 2014 m. rengiant baleto premjerą, orkestruotės ėmėsi kompozitorius Marius Baranauskas. Pateikiame jo komentarus apie šį darbą.

Belgų vokalinė grupė į Vilnių atveža provokuojantį spektaklį, išgarsėjusį dėl naujo požiūrio į žmogaus balsą

Tomo Cruise’o juokas, Gwyneth Paltrow kalba, Siri balsas bei kiti suvaidinti ir dainavimo įgarsinti žinomi ir nežinomi šiuolaikinio gyvenimo momentai spalio 28 d. nuskambės Menų spaustuvėje, garsios airių kompozitorės Jennifer Walshe teatro ir muzikos spektaklyje „A History Of The Voice“ („Balso istorija“). Ypatingo pripažinimo įvairiose Europos šalyse sulaukusį kūrinį į Vilnių atveža originalumu pagarsėjusi belgų performatyvaus vokalinio meno grupė „HYOID“.

„Banchetto musicale ‘20“: grigališkasis choralas su Korsikos muzikos prieskoniais

Prisimenant Edwiną Geistą

Vokiečių ir žydų kilmės kompozitoriaus, dirigento ir muzikologo Edwino Geisto (1902-1942) gyvenimo drama verta rašytojo plunksnos. Gimęs ir augęs Berlyne, 1938 m. jis buvo privertas palikti gimtają šalį ir ieškoti prieglobsčio Lietuvoje. Atvykęs į Kauną, vedė iš Prienų kilusią pianistę Lydą Bagrianskytę ir įsitraukė į tuometinį muzikinį gyvenimą. 

Pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ ambicijos auga

2020 m. rudens-žiemos sezonui Lietuvos valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“ parengė egzotiškų premjerų ir netikėtų muzikinių eksperimentų.

Garsusis vokiečių elektroninės muzikos duetas „Dopplereffekt“ pirmą kartą koncertuos Lietuvoje

Elektroninės muzikos gerbėjai turėtų suklusti – lapkričio 6 d. pirmą kartą Lietuvoje koncertuos garsieji Vokietijos elektroninės muzikos atlikėjai „Dopplereffekt“. Šis duetas laikomas vienu paslaptingiausių skaitmeninio muzikos pasaulio kolektyvų, o jo pasirodymo metu publika galės pasijusti lyg legendiniame Berlyno „Berghain“ klube, kurio dvasią duetas geba perteikti itin autentiškai. Pirmasis „Dopplereffekt“ koncertas Vilniuje rengiamas Šiuolaikinio meno centro didžiojoje salėje.

Elena Daunytė: „Muzikavimas su seserimis – bendros emocijos ir jausmo skrydis“

Elena Daunytė – jauna violončelininkė, garsinanti Lietuvos vardą Europoje ir užjūriuose. Jos talentas, pastebėtas ir nuosekliai ugdomas nuo vaikystės iki šių dienų prestižinėse Lietuvos ir Didžiosios Britanijos mokyklose, ryškiai žiba Lietuvos padangėje, jos muzikavimas įgyja vis daugiau profesionalumo ir brandos. O dar ji kuria poeziją, mokosi dainuoti...

„Banchetto musicale ‘20“: žvilgsnis į Lietuvos istorinį paveldą

Trisdešimtą kartą rengiamas senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“, be programų pagrindine šių metų – gyvenimo ir mirties – tema, išryškins ir istorinį mūsų šalies paveldą. Tam skirti du koncertai: „Stella, quam viderant magi“, kuriame skambės Giovanni Battistos Mosto madrigalai ir motetai, atliekami solistų ir ansamblio „Morgaine“, bei Alinos Rotaru parengtas Lenkijos ir Lietuvos muzikos klavesino rečitalis „Chiara e lucente stella“.

Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ albumo pristatymą pavertė žemaitiška roko opera

Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ festivalyje „Untold City“ pristatė savo pirmąjį žemaitiškąjį albumą „Gervaza dūzgės“. Pusantros valandos trukęs koncertas Vilniaus universiteto didžiajame kieme virto įspūdingu reginiu: teatralizuotu šou, kurį galima drąsiai vadinti pirmąja žemaitiška roko opera arba kaip jie patys sako, „žemaitišku vesternu“.

„Iš tos operos“ – unikalus MO muziejaus ir Vilnius City Operos projektas

Gyvenime išgirdę pastabą „ne iš tos operos“, galime mažų mažiausiai pasijusti nepatogiai. O ką, jei pats esi iš operos pasaulio? Nuo rugsėjo 3 d. MO muziejus kartu su Vilnius City Opera kvies į parodą, pasakojančią apie tuos, kuriems bet kokie „ne“ virsta kvietimu sukurti savąjį pasaulį.

A. Liškauskas: „Šokio perliukų atrandame nuolat“

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausias choreografas Aurelijus Liškauskas su pasidžiavimu kalba apie atsinaujinusią bei rekordiškai išaugusią teatro baleto trupę, kuriai jis vadovauja kartu su Baleto trupės meno vadove Jelena Lebedeva. „Baleto trupėje tebuvo likę 6 šokėjai, dabar jų jau 27, tad stengiamės įžvelgti kiekvieno galimybes“, – sako A. Liškauskas.

„Orfėjas pragare“: kai ribos tarp dangaus ir žemės nebelieka

200 metų sukaktį Muzikiniam teatrui Klaipėdoje šįmet minintis teatras operetę „Orfėjas pragare“ pasirinko neatsitiktinai: prancūzų kompozitorius, violončelininkas ir dirigentas J. Offenbachas (1819–1880) buvo beveik šio teatro bendraamžis, be to, gimęs tai pačiai Prūsijos valstybei, kaip ir Klaipėda, tuo metu priklausiusiame Kelno mieste.