Naujienos

Operos „Skrajojantis olandas“ režisierius D.Abaris: pajutau kokia įtrauki yra teatro scena

Naujuosius metus būtina pradėti nuo operos senajame Klaipėdos elinge. Jūs turite šansą tai padaryti sausio 1-ąją, 17.45 val., įsijungę LRT Plius kanalą. Jūsų laukia metų operos įvykiu tituluojama R.Wagnerio „Skrajojantis olandas“, kurios premjera rugpjūčio 1-ąją pristatyta ant marių kranto bei palydėta ne tik žiūrovų plojimų, bet ir šniokščiančio vėjo, praplaukiančių laivų ir saulėlydžio.

Operų dirigentai pasakė, ko niekada nedarytų. Nors režisieriai tai sau leidžia

Jie – tai žmonės, kuriuos išvydę suprantame: spektaklis prasideda. Dėl įtakos ir dėmesio jie varžosi su režisieriais ir... neretai pralaimi. Savo darbo nevadina fiziškai alinančiu, bet neišvengia profesinių ligų. Ir visi jie diriguoja operas: tai – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila, etatiniai dirigentai Julius Geniušas, Martynas Staškus, Robertas Šervenikas ir kviestinis, bet dažnai LNOBT dirigento pulte matomas Modestas Pitrėnas. Pokalbį moderuoja muzikologė, radijo ir televizijos laidų vedėja Jūratė Katinaitė.

Vladislav Adelkhanov: įvairiose šalyse grojęs smuikininkas išsirinko Klaipėdą

2020-ųjų rudenį, sėkmingai praėjęs atranką, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestre smuiku groti pradėjo Vladislav Adelkhanov. Tai Sakartvelo ir Didžiosios Britanijos pilietybes turintis profesionalas, garsaus Ukrainos kompozitoriaus proanūkis, 1990-aisiais dirbęs koncertmeisterio padėjėju garsiame kameriniame orkestre „Maskvos virtuozai”.

Maestro Gintaras Rinkevičius: koncertinis nuovargis geriau už priverstinį poilsį

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras šiemet šventes pasitiks visiškai kitaip – pirmąkart per 32-ejus orkestro gyvavimo metus intensyviausią koncertinio gyvenimo mėnesį – gruodį – Lietuvos ir pasaulio koncertų salėse stojo tyla. Apie tai, kaip atrodo orkestro kasdienybė užvėrus Vilniaus kongresų rūmų salės duris, kas svarbiausia orkestro muzikantams, dirigentui ir kokie tolimesni orkestro planai kalbamės su Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovu ir vyr. dirigentu Gintaru Rinkevičiumi.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kviečia į pasaulinę „Fausto“ premjerą

„Faustas“: pasaulinė premjera jau gruodžio 25-ąją. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kviečia į Pasaulinę šokio spektaklio „Faustas“ premjerą. Pirmąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25-ąją), 18.30 val., ji įvyks LRT Plius kanale. Tai choreografo Roberto Bondaros, muzikos vadovo ir dirigento Modesto Barkausko, scenografės Martynos Kander ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolektyvo kūrybinis darbas.

Robertas Bondara: „Visada einu savu keliu“

Faustą ir Mefistofelį cituoja visas pasaulis

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras gruodžio 25 dieną 18.50 val. per Lietuvos televiziją pristatys šokio spektaklio „Faustas“ pasaulinę premjerą (choreografas R. Bondara, muzikos vadovas ir dirigentas M. Barkauskas, scenografė M. Kander).

Filharmonijos transliacija internetu – „Su gimtadieniu, Beethovenai!“

1770 m. gruodžio mėnesį pasauliui gimė muzikos genijus Ludwigas van Beethovenas. Tiksli kompozitoriaus gimimo diena nėra žinoma, spėjama, kad tai galėjo būti gruodžio 16-oji. Tad Nacionalinė filharmonija sumanė neeilinį – 250-ąjį Beethoveno gimtadienį paminėti būtent šią dieną. 

Auksinį solisto karjeros jubiliejų švenčia V. Tarasovas 

Neseniai su Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru atsisveikinęs solistas Viačeslavas Tarasovas šiemet švenčia garbingą sukaktį: 50 metų profesionalioje scenoje. Rekordinis ir jo scenoje sukurtų vaidmenų skaičius – smarkiai daugiau nei 100. 

Romualdas Gražinis: „Kutavičiaus muzikoje jaučiausi gyvenąs ir kalbąs taip, kaip man atrodė tikra ir natūralu“

Lietuvos muzikos informacijos centras išleido du Broniaus Kutavičiaus chorinių dainų rinkinius vaikams – „Karakumų asilėlis“ ir „Giedantis vėžys“. Kūrinius redagavo dirigentas, pedagogas, kamerinio choro „Aidija“ vadovas Romualdas Gražinis. Jis pripažįsta, kad asmeninei muzikinei iniciatyvai susiformuoti nemenkus impulsus suteikė kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus muzikos kalba ir jo požiūris į kūrybą. 

„Vaivos juostos“ choreografė Marija Simona Šimulynaitė: džiugu, kad pasiekėme tūkstančius lietuvių širdžių

Praėjusį šeštadienį įvyko virtuali Vlado Jakubėno baleto „Vaivos juosta“ premjera, ji prie ekranų sutraukė beveik tris tūkstančius žiūrovų iš keturiasdešimties pasaulio šalių. Karo metais sukurtas tautiškumu alsuojantis kūrinys tapo pirmuoju tiesiogiai internetu transliuotu šiuolaikiniu lietuvišku baletu. Po penkerių metų pertraukos į sceną grįžęs atnaujintas spektaklis šį kartą buvo stebimas tik televizijos kamerų, tačiau pasiekė daugybę žiūrovų visame pasaulyje. Apie kiek neįprastą premjerą ir kūrybą pandemijos akivaizdoje pasakoja baleto režisierė ir choreografė Marija Simona Šimulynaitė.

Dainius Numgaudis: „Tai mokykla ne elitui, bet būsimo elito mokykla“

Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos 75-ojo gimtadienio dieną, 2020-ųjų lapkričio 26-ąją, į mokyklą įžengė naujasis jos direktorius Dainius Numgaudis. Naująjį vadovą pasitiko postą paliekantis direktorius Romualdas Kondrotas. Kaip prisipažino pats D. Numgaudis, kolega jam dar kartą aprodė puikiai pažįstamą mokyklą ir paliko didžiausią krūvą raktų.

Romualdas Kondrotas: Viskas, kas gyvenime buvo geriausia, buvo čia...

Ką mokyklai reiškia vadovas? Nacionalinei Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklai vadovavusiųjų pavardės kalba darbais. Vienus vadovus prisimename tik tiek, kad jie buvo, su kitais siejasi reikšmingi darbai, sprendimai, iš lūpų į lūpas perduodamos istorijos.

DAILĖS SKYRIUS

Daugelio žinomiausių dabarties Lietuvos menininkų veiklos aprašuose galima pastebėti vieną tendencingą netikslumą: jie visi pradedami nuo studijų Lietuvos ar užsienio menų akademijose. O juk viskas prasidėjo, buvo nulemta daug anksčiau, ir paprastai – M. K. Čiurlionio menų mokykloje.

Tai, kas liko visam gyvenimui

Mama atvedė mane į mokyklą 1952-aisiais, kai man buvo šešeri. Mokykla dar buvo dabartiniuose Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Centriniuose rūmuose Gedimino prospekte. Ten mane pristatė mokytojui Michailui Šenderovui, jis iš karto pastebėjo: „Tikro violončelininko rankos!“ Buvau paskirtas į jo violončelės klasę.