Meno ir kultūros kūrėjams paskirtos 236 stipendijos
Sveikiname Paryžiuje studijuojantį Justą Čeponį - Birštono vasaros menų akademijos 2016 dalyvį, pelniusį vardinę Kultūros ministro stipendiją
Sveikiname Paryžiuje studijuojantį Justą Čeponį - Birštono vasaros menų akademijos 2016 dalyvį, pelniusį vardinę Kultūros ministro stipendiją
„Jūratė ir Kastytis“ visada buvo tautiniais ir etniniais motyvais persmelktas kūrinys. Marijaus Jacovskio sukurta scenografija – pilna pagonybės stabų, pajūrio žvejų buities motyvų. Ir, žinoma, jam reikia dėkoti už nuostabiai grakštų burlaivį, kuris netikėtai virsta inkaru. Jis – viso spektaklio pagrindinė veiksmo ašis. Etniniai motyvai tapo įkvėpimu ir drabužių dizainerei Liukai Songailaitei. Šiais metais įvyks dar keturi arenoms skirti „Jūratės ir Kastyčio“ parodymai: gruodžio 16 d. – Kėdainių arenoje, 17 d. – Siemens arenoje, 26 d. – Šiaulių arenoje, 30 d. – „Cido“ arenoje, 31 d. – „Švyturio arenoje“. Tai pat „Jūratė ir Kastytis“ bus rodoma gruodžio 21 d – Marijampolėje, 22 d.- Alytuje.
Net dukart „Aukso paukšte“ apdovanotas Panevėžio rajono vario dūdų orkestras „Aukštyn“ ir Lietuvos kariuomenės orkestro solistų grupė parengė kalėdinę dovaną Panevėžiui. Panevėžio rajono bei miesto gyventojams ir jų svečiams gruodžio 18 d. 16 val. Panevėžio dailės galerijoje šie kolektyvai sukurs tikrą kalėdinį muzikos stebuklą. Kalėdiniame koncerte bus atliekamas austrų pianisto ir kompozitoriaus Frydricho Guldos, garsėjusio tiek klasikinės, tiek džiazo muzikos kūryba ir improvizacijomis, 1980 metais sukurtas koncertas violončelei ir pučiamųjų instrumentų orkestrui. Žinovai teigia, kad koncerto dalys jungia džiazą, menuetą, roką, polkos elementus ir maršą. Kūrinyje yra a cadenza fragmentų, reikalaujančių ypatingo atlikėjų meistriškumo improvizuojant. Koncertą violončelei ir pučiamųjų orkestrui yra grojęs ne vienas užsienio violončelininkas. Tai išskirtinis ir ne itin dažnai skambantis koncertas, kuris užburia ne tik muzikos žinovus. Unikalus koncertas nepalieka abejingų.
Naujosios anglų muzikos pradininko, kompozitoriaus ir dirigento Edwardo Elgaro bei čekų kompozitoriaus ir smuikininko Josefo Suko Serenados styginiams ir vieno svarbiausių XX a. vokiečių simfonistų Karlo Amadeuso Hartmanno bei čekų romantizmo korifėjaus Antoníno Dvořáko kūriniai smuikui ir orkestrui – tokią muzikos ekspoziciją gruodžio 17 d. klausytojams siūlo Lietuvos kamerinis orkestras (LKO). Žymusis kolektyvas muzikuos su neeilinėmis asmenybėmis – Tarptautinio Tiboro Vargos smuikininkų konkurso laureatu Borisu Brovtsynu ir Sarbriukeno valstybinio operos teatro generaliniu muzikos vadovu ir vyr. dirigentu Nicholu Miltonu.
Gruodžio 10-osios vakarą, Vilniuje gražiai snyguriuojant, į Filharmonijos salę susirinko daug melomanų pasiklausyti Luko Geniušo, kuris su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Modesto Pitrėno, skambino P. Čaikovskio Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 1 b-moll, op. 23, ir Mauriceˊo Ravelio Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 1 G-dur. Bisui pianistas jau ne pirmą kartą pasirinko Leonido Desiatnikovo pjesę, stilistiškai labai tikusią po Ravelio.
2016 m. lapkričio 29 dieną po sunkios ligos mirė žymus kompozitorius, pianistas, pedagogas prof. Julius Andrejevas. Urna su velionio palaikais bus pašarvota Vilniaus laidojimo namuose (Olandų g. 22). Lankymas trečiadienį, lapkričio 30 d., 10-22 val. ir ketvirtadienį, gruodžio 1 d., 10-13 val.
"Vakar (lapkričio 25) buvau Sauliaus Prūsaičio koncerte "Vaikas iš didelės raidės". Nuo pat koncerto pradžios atidžiai klausiausi daininko ir gėrėjausi jo tiksliu intonavimu...Neišgirdau nė karto, kad „nepataikytų į tonaciją“... Kaip gera, kai popso žvaigždė „pataiko“ į tonaciją...", - sakė dvidešimtmetė koncerto klausytoja.
Pilnutėlė šv. Kotrynos bažnyčia lapkričio 13-osios vakarą sulaikiusi kvapą klausė naujo, nematyto ir negirdėto Lietuvoje projekto „Pop muzika su perukais“. Kas gali būti įdomaus, kai scenoje stovi tik klavesinas ir griežia styginių kvartetas - eilinė senajai muzikai atlikti būdinga instrumentų sudėtis?