Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre lapkričio 22 d. laukiama ypatingo įvykio. Teatro scenoje Aleksandro Borodino operą „Kunigaikštis Igoris“ rodys Sachos (Jakutija) Respublikos valstybinis operos ir baleto teatras. Tai pats šiauriausias pasaulio operos teatras, stovintis amžinojo įšalo žemėje.
Lapkričio 10 d., ketvirtadienį, 18 val. Čiurlionio namai Vilniuje rengia susitikimą su dailininku, menotyrininku, Druskininkų garbės piliečiu, reikšmingiausiu Čiurlionio paveldo Druskininkuose puoselėtoju Adelbertu Nedzelskiu. Vilniečiams bus pristatytos dvi unikalios šio nenuilstančio Čiurlionio paveldo puoselėtojo sudarytos knygos: „1963–1997 M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje“ ir „Algimanto Švėgždos viešnagė Druskininkuose“.
Asociacijos LATGA laukia svarbūs įvykiai – šį penktadienį, lapkričio 11 d., 11 val., Asociacijos salėje Vilniuje (J. Basanavičiaus g. 4B) prasidės visiems autoriams itin aktualus Visuotinis narių susirinkimas, kurio metu bus renkama nauja Taryba ir jos prezidentas. 13 Tarybos narių bus išrinkti 4 (ketverių) metų kadencijai. Tokios pačios trukmės kadencijai bus išrinktas ir Tarybai vadovausiantis prezidentas.
"Teskamba laisvės muzika laisvoje Lietuvoje", - tokiu Krašto apsaugos ministro Juozo Olekos palinkėjimu lapkričio 5 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje prasidėjo vakaras, skirtas paminėti Lietuvos Garbės sargybos kuopos orkestrą. Jo vadovai – kapelmeisteris majoras Egidijus Ališauskas, dirigentas – kapitonas Dainius Pavilionis.
Regina Tamošaitienė: „Savo krašte pranašu nebūsi, sako patarlė. O užsienyje mes buvome įvertinti su kaupu.“ Šių metų lapkričio 5 d. sukako 85-eri metai nuo tos dienos, kai gimė tarptautinių konkursų laureatas, liaudies kamerinės muzikos ansamblio žanro kūrėjas, dainų švenčių vyriausiasis dirigentas, nusipelnęs artistas, LMTA profesorius birbynininkas Pranas Tamošaitis (1931–2007). Šia proga MB siūlo ištrauką iš dar nepublikuotų docentės Reginos Tamošaitienės „Atsiminimų“ (2000–2009), kuriuose ji gyvai ir nuotaikingai aprašo į užmarštį nugrimzdusius bendro gyvenimo ir kūrybinės veiklos įvykius, grąžinančius į Lietuvai svarbų laikotarpį – tautinės akademinės muzikos kūrybą ir sklaidą pasaulyje antroje XX a. pusėje. Juose į žinomas muzikos pasaulio asmenybes, kolegas pažvelgta kitu kampu, kasdieniškai ir kartu šiltai, užfiksuoti vertingi istoriniai faktai ir detalės nupučia formalizmo dulkes ir įleidžia į muzikantų gyvenimo vidų.
Spalio 30 dieną Nacionalinėje filharmonijoje vyko iškilmingas minėjimas ir koncertas, skirtas Lietuvos įstojimo į UNESCO (Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija) 25–mečiui. Labdaringo koncerto metu surinktos lėšos bus skirtos Afrikos regiono mergaičių lavinimui.
„LATGA Jaunojo menininko stipendija palaiko mano gyvybę kaip sunkiai sergančiojo – lašelinė“, – šypsodamasis kalba žinomo dailininko Šarūno Saukos sūnus Mykolas, rašantis romaną, skirtą jauniems miesto kultūros žmonėms. Jis – vienas iš 7 jaunų menininkų, kuriems 2016 m. pradžioje buvo skirtos metinės stipendijos. Šiuo metu Asociacija LATGA rengia naują konkursą Jaunojo menininko stipendijai laimėti.
2016 spalio 14–16 dienomis Vilniuje vyko Muzikos konkursų jaunimui Europos susivienijimo (European Union of Music for Youth, trumpai – EMCY) tarptautinė konferencija ir generalinė asamblėja. Konferencijoje dalyvavo konkursų organizatoriai iš Ispanijos, Danijos, Vokietijos, Rusijos, Ukrainos ir kitų šalių. (iliustracijos iš dok)
Spalio 26 d. Nacionalinėje filharmonijoje koncertą surengė šį kartą Roberto Šerveniko diriguojamas Lietuvos kamerinis orkestras. Vakaro dedikacija nurodė pagrindinį veikėją: ... per la Grand Viola. Nusilenkimą jo didenybei altui ir instrumento šeimininkei Ūlai Ulijonai Žebriūnaitei.
Kartu su pirmosiomis snaigėmis ir šaltuku į Lietuvą atskriejo ir muzikos garsai iš šiaurės. Lapkričio 3 dienos vakarą Nacionalinėje filharmonijoje pirmą kartą viešėjo šiauriausias pasaulyje profesionalus simfoninis orkestras. Šis renginys tęsė Skandinavijos šalių kolektyvų ir Nacionalinės filharmonijos bendradarbiavimą, kurio tikslas, pasak Norvegijos ambasadoriaus Lietuvoje Dago Malmerio Halvorseno, „paskatinti jaunus muzikos partnerius veiklai“. Gražia lietuvių kalba pasakytas ambasadoriaus sveikinimo žodis įliejo žibalo į nuotaikingą ir lūkesčių kupiną laukimo nuotaiką: nors Edvardo Griego ar Jeano Sibelijaus kūryba lietuviams palyginti gerai žinoma, visa kita – ypač atlikėjai ir nežinomi autoriai – žadino smalsumą.
