Kviečia V Birštono vasaros menų akademija

Publikuota: 2017-08-15 Autorius: MB inf.
Kviečia V Birštono vasaros menų akademija

Liepos 29 – rugpjūčio 7 d. jau penktą kartą vyks Birštono vasaros menų akademijos meistriškumo kursai „Interpretacijos paslaptys ir subtilybės XXI a. atlikimo mene ir pedagogikoje“. Džiaugiamės kiekvienais metais sulaukdami vis didesnio susidomėjimo intensyviais ir įvairiapusiais menų meistriškumo kursais.

Bilietus į renginius galima įsigyti čia >>>

Renginių pilnas tvarkaraštis čia >>>
Renginių grafinis planas čia >>>

 

Liepos 29 – rugpjūčio 7 d. jau penktą kartą vyks Birštono vasaros menų akademijos meistriškumo kursai „Interpretacijos paslaptys ir subtilybės XXI a. atlikimo mene ir pedagogikoje“. Džiaugiamės kiekvienais metais sulaukdami vis didesnio susidomėjimo intensyvaus ir įvairiapusio tobulinimosi galimybe.

Šiais metais aktyviesiems dalyviams siūlomos pianistės Ninos Serioginos (Rusija), vokalistų Astos Krikščiūnaitės, Vladimiro Prudnikovo, BVMA svečių Jūratės Švedaitės (JAV) ir Vytauto Juozapaičio meistriškumo pamokos. Vaikams ir paaugliams dainavimo pamokas ves Eglė Juozapaitienė. Koncertmeisterio praktikos užsiėmimams vadovaus Nijolė Ralytė.

„Žaidžiame dainuodami, dainuojame žaisdami“, – teigia Vilniaus kolegijos Menų ir kūrybinių technologijų fakulteto Muzikinio teatro katedros docentė Eglė Juozapaitienė, kurios dainavimo pamokos iš pirmo žvilgsnio labiau primena džiaugsmingą pramogą nei sunkų darbą. Tačiau didžiulę pedagoginio darbo patirtį turinti itin reikli vokalo pedagogė per trumpą laiką pasiekia neįtikėtinų rezultatų: jos sukurta unikali metodika ir specialūs pratimai jauniesiems dainininkams suteikia ne tik akademinio dainavimo pagrindus, bet ir padeda įgyti kūrybiškumo, muzikinės partnerystės įgūdžių.

Pirmą kartą BVMA dėstys jauna talentinga arfininkė Joana Daunytė. Ji pasiryžusi padirbėti su kiekvienu (net ir poilsiautoju!), kuris norėtų pažinti arfą – išskirtinio skambesio ir žavesio instrumentą.

Pastaraisiais metais Birštono vasaros menų akademijoje vis daugiau dėmesio kreipdavome ne tik į natas – ieškojome tarp jų slypinčių muzikos paslapčių. Džiugu, kad kelis metus iš šalies BVMA darbą stebėjęs dirigentas Modestas Pitrėnas šiais metais sutiko vesti interpretacijos pamokas. Taigi, maestro jauniems atlikėjams padės susigaudyti muzikos vingrybėse tarp natų. Jam talkins turiningomis interpretacijomis garsėjanti dainininkė Ieva Prudnikovaitė.

***

2017 metų naujovė – Mažoji Birštono vasaros menų akademija. Liepos 28–30 dienomis vyks kamerinių ansamblių, dainavimo, fortepijono, smuiko, violončelės, fleitos, obojaus, klarneto, fagoto ir valtornos meistriškumo pamokos. Su jaunaisiais muzikais patirtimi dalinsis fortepijoninio trio „Kaskados“ (Albina Šikšniūtė, fortepijonas, Rusnė Mataitytė, smuikas, ir Edmundas Kulikauskas, violončelė) ir medinių pučiamųjų instrumentų kvinteto „Nauji garsai“ (Paulius Gefenas, fleita, Robertas Beinaris, obojus, Rimvydas Savickas, klarnetas, Darius Stoskeliūnas, fagotas, Indrė Kuleševičienė, valtorna) muzikantai.

Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiais metais kviečia pažinti improvizacijos meną. Jis įsitikinęs, kad po dviejų užsiėmimų dienų turėsime puikų improvizacijų konkursą BVMA globėjos Birštono merės Nijolės Dirginčienės taurei laimėti.

Giedriaus Kuprevičiaus kursas skirtas instrumentininkams ir vokalistams, ypač tiems, kurie ketina užsiimti aktyvia soline ar ansamblių koncertine veikla. Profesorius pateiks plačią improvizacijos galimybių paletę ir parodys pagrindinius būdus, padedančius muzikantui scenoje jaustis saugiau ir drąsiau. Finalinis viešas improvizacijų vakaras turėtų sutvirtinti įgytas žinias, o publika galės tas žinias patikrinti siūlydama improvizacijų temas.

Scenos judesio pamokas šiemet ves du Lietuvos baleto grandai – Nelė Beliakaitė ir Petras Skirmantas.

Dar viena šių metų naujovė – aktoriaus Petro Venslovo scenos kalbos pamokos. Neabejotina, kad atlikėjams bendrauti su publika pravartu ne vien muzikos garsais, bet ir žodžiu. Šiandien vis rečiau laiko skaitiniams apie muziką randančiam klausytojui raiškia, logiška kalba papasakotos įdomios istorijos gali suteikti papildomų emocijų. Įdomu, kad Petras Venslovas pasirinko ne muzikinius tekstus, o Birštono ir jo apylinkių bei čia gyvenusių ar kaip kitaip su miestu susijusių asmenų istorijas pasakojančius 19 a. gydytojo, teisininko, rašytojo, keliautojo, etnografo Stanislovo Moravskio rašytinio palikimo fragmentus.

Tradiciškai vyks koncertai Birštono kurhauze ir Kultūros centre, paskaitos muzikos interpretacijos, viešųjų ryšių, muzikos terapijos, kultūros politikos bei kitomis temomis.

Liepos 29 d., šeštadienis, 15 val. Savivaldybės aikštė – Birštono skulptūrų parkas. SKAMBANČIOS SKULPTŪROS
Kamerinių ansamblių koncertas maratonas

V Birštono vasaros menų akademija prasidės hepeningu „Skambančios skulptūros“.

Renginį inspiravo įspūdingos daugelį Birštono erdvių puošiančios skulptūros, taip ir kviečiančios stabtelėti, įsiklausyti į jų „skambesį“. Tad šiais metais, ieškodami kitų menų sąlyčio su muzika taškų, sumanėme daug koncertėlių prie parko skulptūrų. Improvizuotame koncerte maratone dalyvaus Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos mokytojos Nijolės Daukšienės auklėtiniai akordeonininkai Mantas Leonardo Lizzi ir Algirdas Benetis, Klaipėdos universiteto akordeonų trio (Vadims Karnickis, Greta Karnickė ir Andrius Beržonskis), trio K.R.Č. (Aidas Kvetkauskas, Agnė Rimgailaitė ir Kamilė Čekauskaitė), akordeono virtuozai Raimunds Ungurs ir Nerijus Bakula. Taip pat koncertuos Šv. Kazimiero ordino globojamo Muzikuojančių šeimų festivalio „Gaidų pynė“ ansambliai: Brigita Beinarytė (fleita) ir Kamilė Palekauskaitė (fortepijonas), Antanas Repečka su anūkais Onute ir Zigmu, Jaunius (akordeonas) ir Judita (kanklės) Čibirai, Saulė (smuikas) ir Birutė (fortepijonas) Asevičiūtės.

„Skambančias skulptūras“ rasite pagal renginio žemėlapį.

Hepeningą Kneipo terapijos parke (prie Birštono kurhauzo) užbaigs kariliono muzikos koncertas.

*** Hepeningas (angl. happening – įvykis, atsitikimas) – improvizuotas reginys, turintis dailės, muzikos, teatro, kino, choreografijos elementų. Kaip terminą pirmą kartą pavartojo amerikiečių menininkas Alanas Kaprovas 1957 m.
Kilo iš dailininkų noro kurti ne užbaigtus darbus, bet situacijas, kuriose žiūrovas pats dalyvautų ir matytų kūrybos procesą. Hepeningo scenarijus dažniausiai neapibrėžtas, paliekama erdvės nenumatytai įvykių raidai. Kiekvienas hepeningo dalyvis gali laisvai improvizuoti naudodamas įvairių meno šakų raiškos priemones. Hepeningu, kaip ir performansu, siekiama stebinti, šokiruoti, kelti logiškai nesusijusias, neįprastas asociacijas.
Hepeningo pradininkai – Niujorko kompozitorius Johnas Cage´as (Džonas Keidžas) ir tapytojas, poetas Allanas Kaprowas, XX a. 6 dešimtmečio pabaigoje ėmę rengti improvizuotus renginius. Tarp žymiausių hepeningo kūrėjų – 7 dešimtmečio pradžioje Niujorke susibūrusi „Fluxus“ grupė (įkūrėjas – dailininkas Jurgis Mačiūnas).
Lietuvoje pirmasis hepeningas „Orakulo darželis“ (Arūno Dikčiaus scenarijus) surengtas 1988 m. Ažuožeriuose, Anykščių r.

 

Liepos 29 d., šeštadienis, 17. 30 val. Kneipo terapijos parkas
(prie Birštono kurhauzo, B. Sruogos g. 2)

KARILIONO MUZIKOS KONCERTAS

J. S. Bacho, S. C. Fosterio, J. Naujalio, R. Žigaičio ir K. A. Karaškos kūriniai

KAZIMIERAS ARVYDAS KARAŠKA (elektroninis karilionas). Koncerte dalyvauja ROBERTAS BEINARIS (obojus) ir VERONIKA GIRININKAITĖ (elektroninis karilionas). Kūrybinės grupės „Varpai.LT“ vadovas Saulius Stulpinas
 

Alytiškis inžinierius konstruktorius Saulius Stulpinas, daugiau nei 25 metus dirbantis su varpais, bokšto laikrodžiais, kurantais, sukūrė elektroninį kariliono analogą. Šiuo instrumentu galima išgauti 61 varpo garsus. „Tikras karilionas – labai brangus muzikos instrumentas, dėl to mažai kieno įperkamas, o elektroninė jo versija kainuoja 100 kartų mažiau“, – sako S. Stulpinas, pridurdamas, kad elektroniniu 61 klavišo instrumentu galima groti bet kokius karilionui skirtus kūrinius. Programą atliks karilionininkai Kazimieras Arvydas Karaška ir Veronika Girininkaitė, obojininkas Robertas Beinaris. Skambės K. A. Karaškos, taip pat jo karilionui aranžuoti J. S. Bacho, S. C. Fosterio, J. Naujalio ir R. Žigaičio kūriniai. Renginyje dalyvaus ir instrumento kūrėjas, kūrybinės grupės „Varpai.LT“ vadovas Saulius Stulpinas.

Kazimieras Arvydas Karaška – muzikologas, kampanologas. 1964 m. baigė Panevėžio muzikos technikumą (fortepijono klasę), 1969 m. – Lietuvos valstybinę konservatoriją (muzikos teorijos klasę). 1966–1976 m. (su pertraukomis) studijavo kompoziciją J. Juzeliūno klasėje. 1973–1976 m. tobulinosi Leningrado teatro, muzikos ir kinematografijos institute.

Lietuvoje ir užsienyje paskelbė menotyros, muzikos instrumentologijos monografijų, studijų, parengė kitų leidinių. Skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose. Parengė radijo ir televizijos laidų, parašė dviejų dokumentinių filmų scenarijus ir juos režisavo. Sukūrė muzikos ir grafikos kūrinių.

Esmingai išplėtė lietuvių etninių muzikos instrumentų sistematiką. Rekonstravo reliktinių muzikos instrumentų Lietuvos ir užsienio muziejams, ansambliams.

1976–2002 m. vadovavo folkloro ansamblių „Ratilio“, „Dijūta“ instrumentinėms grupėms, Skriaudžių kanklių ir kt. ansambliams.

1953–1958 m. su varpininko B. Stasiūno šeima skambindavo Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros varpais. Nuo 1996 m. kūrybinės grupės „Varpai.LT“ kampanologas, akustikas.

Nuo 2014 m. Lietuvoje ir užsienyje koncertuoja elektroniniu karilionu.

Vienas Lietuvos kampanologų draugijos steigėjų, jos valdybos narys.

 

Liepos 29 d., penktadienis, 19 val. Birštono kultūros centras (Jaunimo g. 4). BIRŠTONO VASAROS MENŲ AKADEMIJOS ATIDARYMO KONCERTAS. MOTERS PASLAPTYS
IEVA PRUDNIKOVAITĖ ir ansamblis 4TANGO
Kristina Žebrauskaitė (akordeonas), Džeraldas Bidva (smuikas), Feliksas Zakrevskis (fortepijonas), Donatas Bagurskas (kontrabosas)

Prabangi, aistringa, elegantiška ir su melancholijos lašu – taip galima apibūdinti muzikinę programą „Moters paslaptys“. Šiltą vasaros vakarą solistė Ieva Prudnikovaitė ir ansamblis „4Tango“ kvies kartu paklajoti Eliziejaus laukais ir pajusti visus legendinio Paryžiaus bulvaro garsus, kvapus bei virpesius, pašokti tango ir pažvelgti į akis juodaakei ispanei. Čia susilieja iš kavinių, gatvės užkaborių ir koncertų salių sklindanti muzika, pasakojanti nepaprastas istorijas apie Moterį – paslaptingą ir atvirą, laimingą ir sugniuždytą, tikrą ir slepiančią savo esmę…

Ievą Prudnikovaitę ir įvairių stilių tango muziką propaguojantį, tango kultūros ambasadoriumi Lietuvoje tituluojamą ansamblį „4Tango“ scenoje kartu išvysti galima gana dažnai – jiems lengvai paklūsta ispaniški muzikos šedevrai ir ugningi tango. Šioje programoje publika išgirs mėgstamiausias atlikėjų dainas, sukurtas prancūzų, ispanų ir argentiniečių kompozitorių.

Ieva Prudnikovaitė
Vos baigusi vokalo studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas) tapo Aalto operos teatro Esene (Vokietija) soliste. Ji – kelių tarptautinių ir nacionalinių konkursų laureatė, koncertavo su Lietuvos, Vokietijos ir kitų šalių orkestrais.

I. Prudnikovaitei yra tekę dainuoti įvairių epochų operose: G. F. Händelio „Semelėje“ (Junona), G. Verdi „Nabuke“ (Fenena), R. Wagnerio „Valkirijoje“ ir „Dievų žūtyje“, A. Borodino „Kunigaikštyje Igoryje“ (Končakovna), G. Puccini „Madam Baterflai“ (Suzuki) ir daugelyje kitų.

Vienas ryškiausių vaidmenų – Karmen G. Bizet to paties pavadinimo operoje. Šią partiją solistė yra dainavusi Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Eseno muzikiniame teatre, Braunšveigo operoje (Vokietija) ir Latvijos nacionalinėje operoje. Už Karmen vaidmenį 2010 metais solistė pelnė LNOBT įsteigtą „Operos švyturio“ apdovanojimą ir buvo paskelbta Metų soliste. 2015 m. tapo „Auksinio disko“ laureate.

Per pastaruosius kelerius metus I. Prudnikovaitė-Pitrėnė buvo kviečiama į operų pastatymus Vienoje, Esene ir Sen Galene (Šveicarijoje).

„4Tango“
Ansamblis „4Tango“, kurio pirmosios repeticijos įvyko 1999 m., jau po trejų metų tapo Astoro Piazzollos tarptautinio konkurso Italijoje finalininku.

Kristina Žebrauskaitė (akordeonas), Feliksas Zakrevskis (fortepijonas), Birutė Bagdonienė (altas) ir Donatas Bagurskas (kontrabosas) pradėjo nuo tradicinės tango muzikos: 2002 metais su dainininku Eduardo Gimenezu įrašė tango dainų albumą, 2004 metais su fleitininke iš Taivano Li Ming Chen – A. Piazzollos tango kompaktinę plokštelę. Dar po metų pasirodė kitas A. Piazzollos kūrinių albumas, kurį ansamblis įgrojo su aktore Brigita Bublyte. Tais pačiais metais kartu su choru „Jauna muzika“ atliko programą „Fantastiškos naktys Buenos Airėse“.

Ilgainiui „4Tango“ kūrybinė veikla darėsi vis įvairesnė: ansamblis dalyvavo tarptautiniuose tango festivaliuose, Vilniaus Bernardinų parapijos organizuotame koncertų cikle „Pax et bonum“, su soliste Judita Leitaite įrašė XX amžiaus šlagerių albumą.

Bendradarbiaudamas su dainininkais Ieva Prudnikovaite, Jeronimu Miliumi, Eduardo Gimenezu, Neda Malūnavičiūte ansamblis yra išleidęs dar kelias skirtingų žanrų ir stilių kompaktines plokšteles.

 Liepos 30 d., sekmadienis, 11 val. Jundeliškės, Moravskių dvaras
(Birštono savivaldybė) 
MORAVSKIO SKAITYMAI
PETRAS VENSLOVAS, REDA GRIKŠAITĖ
XIX amžiaus muzika
LMTA medinių pučiamųjų instrumentų kvintetas NAUJI GARSAI
Paulius Gefenas (fleita), Robertas Beinaris (meno vadovas; obojus), Rimvydas Savickas (klarnetas), Darius Stoskeliūnas (fagotas), Indrė Kuleševičienė (valtorna)

Netoli Birštono, Jundeliškėse (Ustronėje), Moravskių dvarvietėje, kasmet vyksta vieno žymiausių XIX šimtmečio memuaristų Stanislovo Moravskio skaitymai. Šiais metais skaitys dr. Reda Grikšaitė ir aktorius Petras Venslovas.

Stanislovas Moravskis (1802–1853) buvo plataus išsilavinimo, didelės kultūros žmogus, jo turtinga bajoriška šeima giminiavosi su žinomais Lietuvos aristokratais. Vilniaus universitete baigė medicinos mokslus, bet iš pašaukimo buvo rašytojas, poetas, publicistas, epistolografas, memuaristas, etnografas, filosofas, istorikas, geografas... Priklausė filomatų aplinkai.

Šiais metais gražią Birštono bibliotekos tradiciją pratęs jaunieji stovyklos dalyviai. Pasiruošę aktoriaus Petro Venslovo scenos kalbos užsiėmimuose, jie skaitomais S. Moravskio darbų fragmentais papildys visus BVMA koncertus.  

Liepos 30 d., sekmadienis, 19 val. Birštono kurhauzas (B. Sruogos g. 2)
BIRŠTONO MUZIKOS KASKADOS
E. Granados, J. Haydno, A. Piazzollos kūriniai
Fortepijoninis trio KASKADOS
Albina Šikšniūtė (fortepijonas), Rusnė Mataitytė (smuikas), Edmundas Kulikauskas (violončelė)

„Kaskadų“ narius Rusnę Mataitytę (smuikas), Edmundą Kulikauską (violončelė), Albiną Šikšniūtę (fortepijonas) sieja artima akademinių studijų patirtis – beveik tuo pat metu visi mokėsi Maskvos valstybinėje P. Čaikovskio konservatorijoje. 1997 metais jie susibūrė į nuolat koncertuojantį ansamblį. Taip atsirado „Kaskados“ – šiuo metu vienas produktyviausių kamerinių kolektyvų Lietuvoje.

Per 20 gyvavimo metų nuveikta išties daug: ne kartą dalyvauta didžiuosiuose Lietuvos festivaliuose – „Gaida“, „Kristupo vasara“, Thomo Manno, Pažaislio ir kituose, gastroliuota Austrijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Japonijoje. Trio pelnė IX tarptautinio J. Brahmso kamerinių ansamblių konkurso (Austrija) I premiją, Lietuvos muzikų sąjungos apdovanojimą „Auksinis diskas“.

„Kaskados“ pateikia vis naujas įvairių epochų kamerinės muzikos programas. Jau pagroti visi L. van Beethoveno, J. Brahmso fortepijoniniai trio, ansamblis pasiryžęs atlikti visus J. Haydno šio žanro kūrinius. „Kaskados“ ypač rūpestingai puoselėja šiuolaikinę lietuvių muziką ir nemažai energijos skiria jos sklaidai.

„Birštono muzikos kaskados“ – vasariškai gaivi, lengva ir grakšti skirtingų stilių muzikos programa, kurioje skambės E. Granados, J. Haydno ir A. Piazzollos kūriniai.

Pianistė Albina Šikšniūtė baigė Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą (prof. Liucijos Drąsutienės kl.) ir Maskvos P. Čaikovskio konservatoriją bei aspirantūrą (prof. Viktoro Nosovo kl.). Ji yra tarptautinių pianistų konkursų Čekijoje (1977), Prancūzijoje (1990) ir kamerinių ansamblių konkurso Austrijoje (2002) laureatė.

Atlikėjos veiklą A.Šikšniūtė derina su pedagoginiu darbu Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (2004 m. jai suteiktas docentės vardas).

Smuikininkė Rusnė Mataitytė – Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos ir Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos absolventė, mokėsi pas žymius rusų smuiko mokyklos pedagogus Viktorą Radovičių, Valerijų Klimovą ir Igorį Bezrodną. Tapo Davido Oistracho (1988) ir Ludwigo Spohro (1991) smuikininkų konkursų laureate.

Kaip solistė R. Mataitytė yra grojusi su simfoniniais ir kameriniais orkestrais Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Jugoslavijoje. Kompozitoriai O. Balakauskas ir A. Martinaitis jai dedikavo koncertus smuikui, juos smuikininkė atliko su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu bei Šv. Kristoforo kameriniu orkestrais. Su pastaruoju kolektyvu R. Mataitytė įrašė jai dedikuotą anglų kompozitorės Sadie Harrison koncertą smuikui ir kameriniam orkestrui.

Nuo 2004 m. dėsto LMTA ir Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje.

Violončelininkas Edmundas Kulikauskas 1979 m. baigė M. K. Čiurlionio meno mokyklos mokytojo Romano Armono violončelės klasę. 1979–1984 m. studijavo Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje pas vieną žymiausių violončelės pedagogių prof. Nataliją Šachovskają. Nuo 1989 m. – Lietuvos valstybinio, nuo 1996 M. – Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro violončelių grupės koncertmeisteris. 2004 m. buvo pakviestas dėstyti į LMTA.

Liepos 31 d., pirmadienis, 19 val. Birštono kurhauzas (B. Sruogos g. 2)
O SOLE MIO. Populiarios vokalinės muzikos koncertas
Asta Krikščiūnaitė, Eglė Juozapaitienė, Ieva Juozapaitytė, Vladimiras Prudnikovas, Vytautas Juozapaitis

Šį koncertą galima vadinti tradiciniu: nuo pirmosios Birštono vasaros menų akademijos pirmadieniais koncertuoja pedagogai dainininkai. Mūsų scenos grandai visuomet sugeba pradžiuginti klausytojus nuostabia populiarios vokalinės muzikos klasika. Šį kartą jiems teko užduotis sukurti išskirtinio vasaros vakaro atmosferą – „O sole mio“. Beje, plačiai paplitęs įrašas, kuriame šią neapolietišką dainą dar diskantu atlieka Vladimiras Prudnikovas. Ar pažįstamą dainą išgirsime Birštone ir kas ją atliks – telieka maža koncerto intriga.

Koncerte dalyvaus pianistai Nijolė Ralytė, Lauryna Lankutytė, Evelina Pilipavičiūtė-Juraškienė ir Justas Čeponis.

Asta Krikščiūnaitė dar studijuodama jaunųjų atlikėjų konkurse Moldovoje tapo I premijos laureate, vėliau – tarptautinio L. Pavarotti konkurso Filadelfijoje (JAV) diplomante.

Išpuoselėto dainininkės balso atspalviai – nuo švelnios lyrikos iki gilaus dramatizmo – leidžia atlikti įvairių žanrų muziką: operas, oratorijas, stambių formų kūrinius su simfoniniais orkestrais, kamerinę muziką, šiuolaikinių kompozitorių opusus. A. Krikščiūnaitė yra parengusi daugiau nei 80 operinių ir koncertinių soprano partijų, per 300 kamerinės muzikos kūrinių. Lietuvos kompozitorių kūriniuose yra specialiai A. Krikščiūnaitei parašytų partijų: Marija A. Žigaitytės operoje-misterijoje „Praregėjimas“, soprano partija A. Martinaičio oratorijoje „Mūsų laisvė: septynios invokacijos“, Kristina G. Kuprevičiaus operoje „Prūsai“, Valerija A. Martinaičio operoje „Pasaulio dangoraižis“.

Astos Krikščiūnaitės kūryba įvertinta Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (2011), ji apdovanota Baltosios žvaigždės ordinu už nuopelnus Estijos kultūrai (2004), Lenkijos Respublikos kultūros ministro apdovanojimu „Už nuopelnus lenkų kultūrai“ (2012), Lietuvos muzikų sąjungos „Auksiniu disku“ (2005).

Eglė Juozapaitienė – Vilniaus kolegijos Menų ir kūrybinių technologijų fakulteto lektorė, Vytauto Juozapaičio edukacinio kultūros ir meno centro dainavimo mokyklos „Bel canto“ vadovė.

Dainavimo studijas E. Juozapaitienė baigė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), prof. Vaclovo Daunoro klasėje (1989 m.). Prieš tai buvo įgijusi choro dirigentės diplomą Vilniaus kultūros mokykloje. Dar studijuodama E. Juozapaitienė pradėjo vadovauti Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmų moterų vokaliniam ansambliui „Eglė“, su juo sėkmingai koncertuoja iki šių dienų.

Vytautas Juozapaitis – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, Kauno muzikinio teatro solistas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius bei Vilniaus kolegijos docentas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos (2003) ir visų svarbiausių muzikos ir teatro apdovanojimų laureatas, Lietuvos Respublikos Seimo narys. Solistas yra sukūręs beveik 50 pagrindinių baritono vaidmenų operose, operetėse ir miuzikluose, atlikęs daugybę partijų oratoriniuose veikaluose. Su spektakliais V. Juozapaitis yra apkeliavęs beveik visą pasaulį, dalyvavęs daugybėje Lietuvos bei užsienio festivalių, buvo pirmasis lietuvių operos solistas, pakviestas į vieną prestižiškiausių pasaulio muzikos forumų – Pekino tarptautinį muzikos festivalį.

Lietuvos kompozitoriai specialiai V. Juozapaičiui yra parašę grafo Šemetos (B. Kutavičiaus opera „Lokys“), karaliaus Mindaugo (B. Kutavičiaus opera „Ugnis ir tikėjimas“), Žygimanto Augusto (G. Kuprevičiaus opera „Karalienė Bona“), Žilvino (A. Žigaitytės opera „Žilvinas ir Eglė“) partijas.

Vladimiras Prudnikovas – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos profesorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Įvairiose Lietuvos ir pasaulio operos teatrų scenose yra sukūręs daugiau nei 50 vaidmenų, tarp kurių žymiausi – Borisas Godunovas ir Pimenas (M. Musorgskio „Borisas Godunovas“), Mefistofelis (Ch. Gounod „Faustas“), Leporelas (W. A. Mozarto „Don Žuanas“), Karalius Pilypas (G. Verdi „Don Karlas“), Kasparas (C. M. Weberio „Laisvasis šaulys“), Hermanas, Dalandas ir Votanas (R. Wagnerio „Tanhoizeris“, „Skrajojantis Olandas“ ir „Valkirija“), Končakas (A. Borodino „Kunigaikštis Igoris“), Timūras (G. Puccini „Turandot“), Sparafučilė (G. Verdi „Rigoletas“), Donelaitis (A. Bražinsko „Kristijonas“), Mažvydas ir Andrius (A. Žigaitytės „Mažvydas“ ir „Praregėjimas“).

V. Prudnikovas – pagrindinis didžiųjų koncertinių kūrinių boso partijų atlikėjas Lietuvoje, kviečiamas dainuoti Europos, JAV, Japonijos teatruose ir koncertų salėse.

 Rugpjūčio 1 d., antradienis, 19 val. Birštono kurhauzas (B. Sruogos g. 2)
KOMPOZITORĖS, MYLIMOSIOS, MŪZOS
Claros ir Roberto Schumannų, Almos ir Gustavo Mahlerių, Amy Beach ir Nadios Boulanger kūryba
JŪRATĖ ŠVEDAITĖ (sopranas, JAV), AUDRONĖ KISIELIŪTĖ (fortepijonas)

Mylimosios, mūzos, įkvėpėjos… Taip dažnas įsivaizduoja moterų vaidmenį kūrybos procese. Silpnosios lyties atstovės, liekančios istorijos paraštėse. O gal – kompozitorės, kūrėjos? Genijų šešėlyje atrandame stiprias, savo talentą ir asmeninę karjerą dėl meilės paaukojusias moteris – Clarą Schumann, Almą Mahler. Tačiau Amy Beach ir Nadia Boulanger – puikūs moterų emancipacijos pavyzdžiai, jos sugebėjo įsitvirtinti ir įgyti autoritetą vyrų dominuojamose srityse – kompozicijoje ir dirigavime.

Rugpjūčio 1 d. Birštono kurhauze atrasti šių keturių ypatingų moterų kūrybą kviečia dainininkė Jūratė Švedaitė (sopranas) ir Audronė Kisieliūtė (fortepijonas).

Dainininkė, pedagogė, režisierė Jūratė Švedaitė – lietuvių kompozitoriaus, dirigento, pedagogo, dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ įkūrėjo prof. Jono Švedo anūkė. Ji nuo mažų dienų dainavo mergaičių chore „Liepaitės“, būdama keturiolikos įrašė vieną kompozitoriaus B. Gorbulskio dainą jo naujai plokštelei. Studijavo dainavimą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija). 1998 m. su šeima apsigyveno JAV, Konektikuto valstijoje, ir netrukus tapo Konektikuto lyrinės operos (Connecticut Lyric Opera) soliste, yra pasirodžiusi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, „Carnegie Hall“ scenose. Su Lietuvos kameriniu orkestru dalyvavo gastrolėse Europoje, JAV ir Izraelyje, koncertavo su Naujosios Britanijos simfoniniu, Kauno kameriniu, Konektikuto virtuozų kameriniu ir kitais orkestrais.

J. Švedaitė sukūrė daugiau nei 20 operos vaidmenų, yra įvaldžiusi įvairų repertuarą. Pradėjo nuo lyrinio soprano partijų (Rozinos, Adinos, Džildos, Paminos, Violetos), vėliau, subrendus balsui, įkūnijo dramatinius personažus – Toską, Čio Čio San, Nedą, Margaritą, Doną Aną, Dezdemoną, Sentą, Tatjaną... J. Švedaitė puikiai atlieka ir G. F. Händelio, W. A. Mozarto, J. S. Bacho, J. B. Pergolesi kantatų ir oratorijų soprano partijas.

Dainininkė tobulinosi pas žymius vokalo meistrus Irą Siff, Rene Fleming, konsultavosi su dirigentais T. Shimada, J. M. Di Costanzo ir kitais specialistais.

J. Švedaitė-Waller – Konektikuto koledžo (Connecticut College) docentė (assistant professor), dėsto Thames Valley muzikos mokykloje, nuolatos kviečiama vesti meistriškumo kursų Italijoje ir Lietuvoje.

Pianistė Audronė Kisieliūtė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos auklėtinė. Mokėsi prof. M. Azizbekovos fortepijono ir prof. M. Rubackytės koncertmeisterio klasėse. 1987 m. pradėjo dėstyti akompanimento meną LMTA Koncertmeisterio katedroje. Docentės A. Kisieliūtės klasę yra baigę daugiau kaip 70 studentų.

Dainininkams Audronė Kisieliūtė talkino daugiau nei 15 tarptautinių konkursų, XI M. Glinkos konkurse ji pelnė geriausio koncertmeisterio diplomą.

Pianistė yra koncertavusi prestižinėse Maskvos, Sankt Peterburgo, Talino, Kijevo salėse, Varšuvos nacionalinėje filharmonijoje ir Karalių rūmuose, Varšuvos muzikos universiteto salėje, Senato rūmuose Paryžiuje, Masačusetso universiteto koncertų salėje (JAV). Dalyvavo tarptautiniuose muzikos festivaliuose „Saabrücker Sommermusik“, „Il Raemuusika paevãd“, Edvardo Griego, Thomo Manno, M. K. Čiurlionio, Pažaislio, Tytuvėnų ir kituose festivaliuose.

Meniškai produktyvus A. Kisieliūtės bendradarbiavimas su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate dainininke Asta Krikščiūnaite. Jau antrą dešimtmetį gyvuojantis duetas parengė prancūzų, vokiečių, austrų, italų, JAV kompozitorių dainų koncertines programas, įrašė 3 kompaktines plokšteles.

Muzikos kritikai A. Kisieliūtės skambinimą apibūdina kaip juvelyriškai tikslų, aiškų, laisvą ir skoningą. Pianistės interpretacijos vertinamos dėl puikaus stiliaus pojūčio, emocinės raiškos darnos bei jautrumo muzikinei aplinkai.

Rugpjūčio 2 d., trečiadienis, 19 val. Birštono kurhauzas (B. Sruogos g. 2)
ŽĖRINTYS SĄSKAMBIAI MUZIKOS KARALYSTĖJE
Romantinė muzika: Tarquinio Merulos, Ferenco Farkaso, Marios Theresios von Paradis, Fausto Latėno, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Felixo Mendelssohno Bartholdy, Nikolajaus Rimskio-Korsakovo ir kt. kompozitorių kūriniai.
Ansamblis REGNUM MUSICALE
Joana Daunytė (arfa), Elena Daunytė (violončelė), Vita Marija Daunytė (fleita), Kotryna Ugnė Daunytė (smuikas)

„Regnum musicale“ (Muzikos karalystė) – keturių talentingų seserų Daunyčių ansamblis. Vita Marija groja fleita, Joana skambina arfa, Kotryna Ugnė griežia smuiku, o Elena – violončele. Muzikos studijas seserys pradėjo Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, vėliau studijavo Ženevos aukštojoje muzikos mokykloje, Amsterdamo konservatorijoje, Šiaurės karališkajame muzikos koledže Didžiojoje Britanijoje. Merginos yra daugelio tarptautinių konkursų laureatės.

Ansamblis atlieka tiek klasikinę, tiek populiariąją bei etnomuziką, mėgsta improvizuoti. Seserys savo pasirodymus scenoje papildo judesiu, teatro elementais. Tiek muzikos skambesiui, tiek reginiui žavesio suteikia arfa – ansambliuose nedažnai matomas karališkasis instrumentas.

2013 m. „Regnum musicale“ buvo pakviestas surengti koncertų ciklą Jungtinėse Amerikos Valstijose, dalyvavo klasikinės muzikos festivalyje „Festival Classique de la Madeleine“ Ženevoje (Šveicarija). 2014 m. vasarį tarptautiniame kamerinių ansamblių su arfa konkurse „Concurso Ibérico“ (Madridas) laimėjo pirmąją premiją. Muzikės yra pelniusios Lietuvos Respublikos prezidentų Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės padėkas už muzikinius laimėjimus ir Lietuvos vardo garsinimą užsienyje.

Atlikėjos sako, kad muzika labai svarbi asmenybės formavimuisi, ji plečia jausmų ir proto ribas. Nuo mažens muzikuojančios seserys kiekvienam linki muzikos klausytis kuo dažniau. „Mums labai gera groti kartu. Alsuojame vienu ritmu ne tik dėl prigimtinių savybių, bet ir dėl vis augančio meistriškumo, kurio siekiame mokydamosi pas geriausius Lietuvos ir užsienio profesorius, – džiaugėsi Joana. – Muzikavo jau mūsų seneliai ir proseneliai, gyvenę kaimuose. Mūsų tėvelis Vaidotas Daunys buvo poetas, mama Raimonda – smuikininkė, taigi nuo mažens esame supamos muzikos, kūrybos. Atėjus laikui eiti į mokyklą, mama jau buvo nusprendusi mus visas leisti į M. K. Čiurlionio menų mokyklą, kad gautume muzikos pagrindus. Ji kiekvienai intuityviai parinko instrumentą, kad susidarytų ansamblis. Laikui bėgant instrumentai neįtikėtinai pritiko ir patiko kiekvienai taip, kad nebenorėjome jų keisti. Na, nebent Elena yra maža išimtis – puiki violončelininkė pradėjo studijuoti dainavimą pas profesorių Vladimirą Prudnikovą.“

Išskirtinę sėkmę „Regnum musicale“ patiria gastrolėse užsienyje – merginos vertinamos kaip ypatingas reiškinys. „Pasirodo, koncertuojančios keturios seserys pasaulyje – retenybė. Mus nešioja ant rankų kaip stebuklą, – juokėsi arfa grojanti Joana. – Atrodo, šiais laikais jau niekuo nenustebinsi, bet šeimos bendrystė scenoje visus žavi.“

Beje, seserys aktyviai koncertuoja ir kaip solistės. Vyriausioji Joana arfa ne kartą yra skambinusi solo ir su simfoniniais, kameriniais orkestrais, su seserimi fleitininke Vita Marija parengė teatralizuotą muzikos ir šokio programą „Arfos glissando“.

Užsienyje mokslus baigusios Joana ir Vita Marija grįžo į Lietuvą dalintis savo patirtimi bei kūrybinėmis idėjomis. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijuojančios smuikininkė Kotryna Ugnė ir violončelininkė Elena mano, kad dabar pasaulis taip sumažėjo, jog visai nesvarbu, kokioje šalyje gyveni. Viskas priklauso nuo to, ar esi kūrybingas ir originalus – taip jaunosios muzikės grindžia apsisprendimą dirbti Lietuvoje.

Rugpjūčio 3 d., ketvirtadienis, 15 val. 30 min. EGLĖS sanatorija (Algirdo g. 14, A korpusas)
KODĖL BERNIUKAI NORI DAINUOTI
Remigijaus Adomaičio ir choro DAGILĖLIS atvira meistriškumo pamoka

Rugpjūčio 4 d., penktadienis, 19 val. Birštono kultūros centras (Jaunimo g. 4)
DAGILĖLIO GIESMĖS
Užsienio ir lietuvių kompozitorių kūriniai
Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras DAGILĖLIS
Meno vadovas ir dirigentas Remigijus Adomaitis, koncertmeisterė Daiva Šulcaitė

Birštono vasaros menų akademijos svečias – Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Galima drąsiai sakyti, kad jau ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio publiką „Dagilėlis“ stebina puikiu dainavimu, meile muzikai, gražia laikysena, elegancija. Ką daro choro vadovas Remigijus Adomaitis, kad jo berniukai taip skiriasi nuo bendraamžių? Apie savo darbo „stebuklus“ rugpjūčio 3 d. Remigijus pasakos meistriškumo pamokoje Birštono „Eglės“ sanatorijoje, o rugpjūčio 4-osios vakarą klausysimės „Dagilėlio“ giesmių Birštono kultūros centre. Koncerte skambės užsienio ir lietuvių kompozitorių kūriniai.

2017 m. kovą choras lankėsi JAV – tai buvo nepaprastai įspūdingas dvylikos dienų koncertinis turas. „Jie nesitikėjo, kad mes taip dainuojame“, – koncerto įspūdžiais dalinosi Remigijus Adomaitis. Netrukus jo žodžius patvirtino į Lietuvą trumpam sugrįžusi Lietuvos garbės konsulė Klivlande Ingrida Bublys. Ji nepaprastai džiaugėsi, kad JAV apsilankęs „Dagilėlis“ publikai paliko neišdildomą įspūdį, apie jį iki šiol kalbama. „Didžiulė pagarba Šiauliams, kad turite tokį kolektyvą. Jūs net neįsivaizduojate, kokią misiją jie atlieka. Nei verslas, nei kas kitas nepadidins Lietuvos žinomumo tiek, kiek į sceną išėjęs gražus ir talentingas Lietuvos jaunimas. Išleiskite „Dagilėlį“ į pasaulį, ir jis skleis žinią, kad mūsų šalis – aukštos kultūros valstybė“, – sakė I. Bublys.

Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ – vienas ryškiausių šio žanro kolektyvų Lietuvoje, kiekvienais metais jis surengia dešimtis koncertų Lietuvoje ir užsienyje. Šalies vardą „Dagilėlis“ garsina prestižinėse Europos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kinijos koncertų salėse. Tai vienintelis Lietuvos kolektyvas, koncertavęs Sankt Peterburgo valstybiniame ermitaže, Berlyno valstybinėje operoje „Unter den Linden“, Filadelfijos meno atlikėjų „Kimmel“ centre, garsiojoje Marios Laach abatijos bažnyčioje (Vokietija), Pekino didžiojoje liaudies salėje. Choras pelnė puikius klausytojų ir muzikos kritikų atsiliepimus po koncertų Vašingtono šv. Mato katedroje, Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos Didžiojoje salėje, Sankt Peterburgo M. Glinkos kapeloje, Kornvalio grafystės Truro katedroje (Jungtinė Karalystė), Baltarusijos valstybinėje, Lietuvos nacionalinėje filharmonijose.

Kolektyvas nuolat rengia naujas programas, koncertuoja su įvairiais meno kolektyvais ir atlikėjais, dalyvauja tarptautiniuose projektuose. „Dagilėlis“, bendradarbiaudamas su Sankt Peterburgo valstybiniu ermitažo orkestru „Camerata Sankt Peterburg“, Minsko valstybiniu kameriniu orkestru, Lietuvos kameriniu orkestru, Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, Kaliningrado, Klaipėdos, Šiaulių kameriniais orkestrais ir Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, atliko G. B. Pergolesi „Stabat Mater“, W. A. Mozarto „Krönungsmesse“, „Missa brevis“, A. Vivaldi „Gloria“, J. Rheinbergerio „Stabat Mater“, L. Bernsteino „Chichester Psalms“, A. Žigaitytės „Praregėjimą“, J. Rutterio „Mass of the children“, Karlo Jenkinso „Requiem“, „A Mass for Peace“ ir kt.

„Dagilėlis“ dalyvavo daugiau nei 15-oje tarptautinių ir Lietuvos chorų konkursų, yra pelnęs aukščiausių įvertinimų, du kartus tapo absoliučiu Lietuvos vaikų ir jaunimo chorų konkurso nugalėtoju.

Tačiau „Dagilėlis“ – ne vien berniukai ir vaikinai, kuriuos matome dainuojančius scenoje. Šiandien tai – unikali bendruomenė, kurią vienija muzika. Choristai, tėveliai, buvę atlikėjai kartu gyvena choro gyvenimą.

Remigijus Adomaitis sako, kad glaudžiai bendraujama su tėvais, vyksta daug bendrų renginių, dėl visko tariamasi. „Jie jaučia, kad ir aš stengiuosi dėl jų vaikų, noriu, kad jie daugiau pamatytų ir būtų labiau išprusę.“ Kelionės vaikams suteikia labai daug patirties, moko susikaupimo, savarankiškumo, orientacijos, vidinės drausmės, vėliau tai pravers gyvenime, jie daug plačiau žvelgs į pasaulį, suvoks Lietuvos reikšmę. „Neabejoju, kad kartu su muzikiniu ugdymu natūraliai ugdome ir patriotizmą“, – sako Remigijus Adomaitis.

„Dagilėlį“ Remigijus Adomaitis įkūrė 1990 metais. Energingo choro vadovo pastangomis 1999 metais įsteigta Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokykla.

Remigijus Adomaitis nuolat kviečiamas vesti meistriškumo kursų Lietuvoje, JAV, Vokietijoje, Kinijoje, Čekijoje, Latvijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Baltarusijoje. Jis daug kartų buvo Lietuvos dainų švenčių vyriausiasis dirigentas, nuo 2007 m. – Tarptautinio vaikų ir jaunimo chorų festivalio meno vadovas, daugelio tarptautinių chorų konkursų vertinimo komisijos narys, chorų ekspertas konsultantas, Lietuvos chorų sąjungos narys.

Už įvairiapusę pedagoginę ir visuomeninę veiklą, ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui Remigijus Adomaitis yra apdovanotas Lietuvos Respublikos prezidentų padėkomis, LATGA-A „Aukso žvaigžde“, Tarptautinės muzikos asociacijos, Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Ignaco Jano Paderevskio apdovanojimu, karališkojo Šv. Kazimiero ordino „Lelijos“ garbės ženklu, Lietuvos kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“, Šiaulių miesto kultūros premijomis. 2014 m. jam suteiktas Šiaulių miesto garbės piliečio vardas.

Kviečiame registruotis pasyviuosius klausytojus
Daugiau informacijos >>>
Užpildytų anketų laukiame el. paštu info@muzikusajunga.lt

 

 

 

 

Susiję audio galerijos

Birštono vasaros menų akademija 2017

Susiję video galerijos

BIRŠTONO VASAROS MENŲ AKADEMIJA 2017 KVIEČIA

Susiję nuotraukų galerijos

Susiję nariai

Remigijus Adomaitis

Remigijus Adomaitis

Choro dirigentas, berniukų ir jaunuolių choro "Dagilėlis" vyr.dirigentas ir meno vadovas

Martynas Aleksa

Martynas Aleksa

Robertas Beinaris

Robertas Beinaris

Obojinininkas

Neli Beliakaitė

Neli Beliakaitė

Šokis, baletas, choreografija

Jurgita Beržiūnė

Jurgita Beržiūnė

Grimo dailininkė

Justas Čeponis

Justas Čeponis

Pianistas, koncertmeisteris

Joana Daunytė

Joana Daunytė

Arfininkė

Vita Marija Daunytė

Vita Marija Daunytė

Fleitistė

Eglė Juozapaitienė

Eglė Juozapaitienė

Dainininkė, docentė, dainavimo dėstytoja

Vytautas Juozapaitis

Vytautas Juozapaitis

Dainininkas, LNOBT solistas, tarptautinių konkursų laureatas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, LMTA profesorius, LR Seimo narys

Audronė Kisieliūtė

Audronė Kisieliūtė

Pianistė, LMTA docentė

Asta Krikščiūnaitė

Asta Krikščiūnaitė

Dainininkė, LMTA docentė, Lietuvos kultūros ir meno premijos laureatė

Edmundas Kulikauskas

Edmundas Kulikauskas

Violončelininkas, tarptautinio konkurso laureatas, LNSO violončelių grupės koncertmeisteris, LMTA docentas, fortepijoninio trio “Kaskados” narys

Antanas Giedrius Kuprevičius

Antanas Giedrius Kuprevičius

Kompozitorius, profesorius, akademikas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

Rusnė Mataitytė

Rusnė Mataitytė

Smuikininkė, tarptautinių konkursų laureatė, LMTA docentė, Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos mokytoja, fortepijoninio trio “Kaskados” narė

Benigna Marija Nekrošiūtė

Benigna Marija Nekrošiūtė

Kultūros politika

Evelina Pilipavičiūtė-Juraškienė

Evelina Pilipavičiūtė-Juraškienė

Pianistė, dainininkė

Modestas Pitrėnas

Modestas Pitrėnas

Dirigentas, tarptautinių konkursų laureatas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

Ieva Prudnikovaitė

Ieva Prudnikovaitė

Operos solistė

Vladimiras Prudnikovas

Vladimiras Prudnikovas

Operos solistas, tarptautinio konkurso, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, profesorius

Nijolė Ralytė

Nijolė Ralytė

Pianistė, LMTA profesorė

Nina / Seriogina

Nina / Seriogina

Sankt Peterburgo Nikolajaus Rimskio Korsakovo konservatorijos profesorė, pianistė

Albina Šikšniūtė

Albina Šikšniūtė

Pianistė, tarptautinių konkursų laureatė, LMTA spec. fortepijon katedros docentė, Nacionalinės m. k. Čiurlionio menų mokyklos mokytoja-ekspertė, spec. fortepijono skyriaus metodinės komisijos pirmininkė

Petras Skirmantas

Petras Skirmantas

Baleto artistas, pedagogas, šokio kritikas ir baletmeisteris

Gabrielė Sližytė

Gabrielė Sližytė

Smuikininkė

Jūratė Švedaitė

Jūratė Švedaitė

Dainininkė

Petras Venslovas

Petras Venslovas

Aktorius

Kristina Žebrauskaitė-Šileikienė

Kristina Žebrauskaitė-Šileikienė

Akordeonininkė, ansamblio “4Tango” vadovė

Audronė Žigaitytė-Nekrošienė

Audronė Žigaitytė-Nekrošienė

Kompozitorė, pedagogė (LMTA docentė), muzikos kritikė ir apžvalgininkė (muzikos žurnalistė), muzikos meno ir mokslo žurnalo "Muzikos barai" leidėja ir redaktorė, leidėja (kompaktinės plokštelės, knygos), organizatorė (vadybininkė, prodiuserė)

Komentarai