Šių metų Vasario mėnesį buvo išleistas moderniosios klasikos muzikos albumas Laurie Anderson & Kronos Quartet - landfall, kuris jau spėjo sulaukti užsienio šalių kritikų liaupsių.
Po „Auksinių scenos kryžių“ nominacijų paskelbimo įsiliepsnojus viešoms diskusijoms apie tai, kas šių apdovanojimų vertas ir kas ne (panašūs svarstymai po nominantų paskelbimo jau tampa kasmetine šių apdovanojimų tradicija), viena iš pretendenčių į „Auksinius scenos kryžius“ V. Miškūnaitė teigia jokiu būdu nenorėjusi supriešinti Lietuvoje ir užsienyje dainuojančių savo kolegų.
Kovo 24 d. Vilniaus kongresų rūmuose koncertuos smuiko sensacija vadinamas trylikametis smuiko virtuozas Daniilas Bulajevas.
Vasarį paminėjome nepriklausomos valstybės atkūrimo šimtmetį. Buvo daug publikacijų, radijo ir televizijos laidų apie pirmuosius signatarus, dar kartą prisiminėme tragiškus partizanų likimus ir pokyčius, įvykusius po Nepriklausomybės atgavimo. Deja, daugybė žmonių, puoselėjusių lietuvių kultūrą ir kalbą, liko užmiršti. Pasakysiu dar griežčiau – kelios kartos buvo ne tik sąmoningai išbrauktos, bet ir suniekintos. Mano kartos žmones, gimusius ir augusius tarybiniais laikais, šiuolaikiniai publicistai laiko Lietuvos nepriklausomybės idėjos išdavikais ar kolaborantais.
Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre šią vasarą planuojama legendinio Mikio Teodorakio baleto „Graikas Zorba“ premjera, kurią pristatys pasaulinio garso choreografas ir kūrinio libreto autorius Lorca Massine. Pirmadienį jis pirmą kartą atvyko uostamiestį, į spektaklio šokėjų atranką.
"Auksinio disko 2015" laureatas Klaipėdos kamerinis orkestras nėra dažnas svečias sostinėje. Orkestras buvo įsteigtas dar 1992 metais altininkės Liudos Kuraitienės, kuri jam ir vadovavo. Nuo 2009 –ųjų orkestrui ėmus vadovauti violončelininkui Mindaugui Bačkui, pastebimai kito orkestro grojimo maniera ir interpretaciniai prioritetai.
Kas bendra tarp Giuseppe‘s Verdi operos „Don Karlas“ ir aukščio baimės? Išvydę režisieriaus Günterio Krämerio „Don Karlo“ pastatymą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre žiūrovai to nebeklausia. O kai kurie solistai su aukščio baime šiame spektaklyje grumiasi iki šiol.
John Kander muzika ir garsaus solisto dainininko Virginijaus Pupšio versti tekstai, kurie kaip „šaudanti energija“ iššaukia kino vaizdą. Tekstas ir muzika atgyja didžiulėje scenos erdvėje, vaizdą kuria pagal pasaulinę praktiką atrinkti atlikėjai. Žiūrovas „inspiruojamas“ susimąstyti apie mūsų gyvenimo kasdienybę – bandymas save „parduoti“ populiariomis priemonėmis, susikurti savitą didesnį ar mažesnį šou. Tai miuziklas „Čikaga“...
Kovo 8-11 dienomis Gdanske vyko tarptautinis chorinė muzikos festivalis, kuriame dalyvavo šešiolika chorų iš Vokietijos, Švedijos, Lenkijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Rusijos ir net keturi chorai iš Lietuvos. Konkursinėje programoje Lietuvių chorai suspindėjo tikrąją šio žodžio prasme.
Šūdas yra faktas, todėl klaida būtų vengti šių santykių – apeiti, neliesti ir neuostyti. Vadinti šūdą tik slapyvardžiais. Manoma, kad šūdas nuo to tik dar labiau šūdėtų. Negerai yra nekalbėti apie santykių gerinimą. Apie tai reikia kalbėti ir kalbėti nuolat. Nekalbėdamas apie santykių gerinimą, tu atrodytum politiškai nekorektiškas. Nekalbėjimas, ir būtinai kasdien, apie geresnius santykius su šūdu jau savaime blogintų santykius. Keltum įtarimų. Tai tu liktum kaltas dėl to, kad šūdas dvokia.
Fatališka moteris, aristokratė iš prigimties su prigimtine elegancija – visi šie apibudinimai puikiai tinka visoje šalyje garsiai Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto šokėjai Beatai Molytei-Kulikauskienei. Maloniai nuteikia ar net įpareigoja jau vien tai, jog garsi scenos primadona į pokalbį atskuba laikrodžiui mušant sutartą valandą. Tai leidžia suprasti, kad užimtame Beatos gyvenime viskas sustyguota ir vyksta laiku bei planuotai. Jei net iš nuotraukų Beata į aplinką žvelgia iš tarsi aukšto, tai gyvenime ji nuoširdi, šilta ir atvira moteris.
„Kažkas nori, kad taptumėm neregiais ir nieko nematytumėm, kas darosi aplink. Bet, ačiū dievui, neregiai dar girdi. Karalius Edipas buvo praregėjęs keliolikai minučių, o visą gyvenimą buvo apakintas savo šlovės, ambicijų, puikybės. Tos praregėjimo minutės buvo pats nuostabiausias dalykas, nes mes juk negalime gaišti savo brangaus laiko šiame pasaulyje“, – kalbėdamas apie tai, kodėl ėmėsi Sofoklio dramos „Edipas karalius“, sakė režisierius Rimas Tuminas, atvykęs gastrolių į Vilnių su savo vadovaujamu Maskvos Jevgenijaus Vachtangovo teatru.
Pasirodžius straipsniui, kuris Lietuvos muzikos bendruomenėje sukėlė daug debatų ir aistrų bei eilinį sykį nepagrįstai supriešino kultūrai neabejingą visuomenę, aš, kaip operos solistė, gerbianti savo darbo vietą - sceną ir šalį, kurioje gyvenu, negaliu ir neturiu teisės nereaguoti.
Kovo 17-ąją Nacionalinės filharmonijos lankytojų laukia ypatingas simfoninės muzikos koncertas „Nė dienos be muzikos!“. Jame maestro Modestas Pitrėnas ir jo vadovaujamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras švęs Leonardo Bernsteino gimimo 100-ąsias metines. Kita šio koncerto ypatingumo priežastis – premjera. Vakaro programoje skambės lietuvių kompozitoriaus Vytauto Germanavičiaus Filharmonijos užsakymu Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui sukurtas opusas „Horizontali tėkmės trilogija“ smuikui ir orkestrui. Smuiku solo koncerte grieš Ingrida Armonaitė.
Kultūros ministerija parengė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo projektą, numatantį naujas teisių gynimo priemones, kurios užkirstų kelią neteisėtam turinio atgaminimui ir paskelbimui internetinėje erdvėje.