Nuskambėjo, praskriejo, rodos, dar vienas talentingų jaunų žmonių ir jų pedagogų koncertas – Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos Fleitų orkestras šventė savo veiklos 20-metį.
Antrajame Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kamerinių koncertų ciklo vakare „Moterų dainos“ skambėjo įvairių epochų kompozitorių moterų sukurti kūriniai, atliekami KVMT choro dainininkių. (2600)
Britų klavesinistas ir dirigentas Trevoras Pinnockas yra enciklopedinė asmenybė, nes visose muzikinėse enciklopedijose įvardijamas kaip vienas iš istorinės baroko muzikos interpretacijos pradininkų Europoje šalia tokių šio judėjimo grandų kaip Nicolausas Harnoncourtas, Gustavas Leonhardtas. (8100)
Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vyko didžiulio auditorijos dėmesio sulaukęs antrasis tarpdisciplininis simpoziumas „Žmogus kuria balsą“. Besidomintieji balso sveikatos problematika iš mokslininkų ir praktikų lūpų išgirdo naudingų patarimų apie gydymą ir psichologinį pasirengimą dainininko karjerai. (7900)
2024 metų lapkričio 19 dieną Plungės Mykolo Oginskio meno mokykloje šurmuliavo jaunieji pianistai, rinkosi fortepijoninės muzikos gerbėjai – čia vyko fortepijono skyriaus organizuojamas, tęstinis edukacinis muzikinis projektas „Mus jungia muzika“.
Nacionalinė vargonininkų asociacija lapkričio 22 d. 19.15 val. kviečia į tradicinį Šv. Cecilijos dienai skirtą koncertą Vilniaus Išganytojo (Joanitų) bažnyčioje (Antakalnio g. 27).
LMTA absolventas Julianas Germanovičius 2024 metais baigė studijas prof. Aleksandros Žvirblytės fortepijono klasėje. Skaistė Rupšlaukytė kalbina neseniai F. Chopino gimtinėje koncertavusį jaunąjį muziką apie kasdienybę ir ateities planus.
Spalio 11-ąją Maestro Sauliui Sondeckiui būtų sukakę 96-eri. Simboliška, kad būtent tądien Nacionalinėje M.K. Čiurlionio mokykloje buvo atidaryta Sauliaus Sondeckio skaitykla.
Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos teatrų ir koncertų salėse formavosi nauja tradicija. Atsistojimas tapo nuo plojimų neatskiriama dalis ir nebepriklauso nuo to, ar žiūrovams reginys patiko. „Man susidarė toks įspūdis, kad staigus atsistojimas teatre atsirado tuo pat metu, kai lietuviai pradėjo masiškai ploti besileidžiant lėktuvams“, – sako Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Meno istorijos ir teorijos katedros lektorė, teatrologė dr. Goda Dapšytė. Scenos meno bendruomenė pastebi, kad tai – išskirtinai lietuviškas reiškinys. Kodėl jis atsirado ir ką tai reiškia kūrėjams? 11927
Rugpjūčio 30-osios vakarą, matydama gausiau besirenkančius klausytojus, koncertų ciklo sumanytoja LMS prezidentė prof. Audronė Nekrošienė džiaugėsi, kad idėja pasiteisino, klausytojai atranda jaukią LMS Muzikos svetainę ir unikalų Medijų teatrą, o tai reiškia, kad privalome tęsti toliau!
Keturioliktasis tarptautinis edukacinis Šv. Cecilijos senosios muzikos festivalis Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose kviečia šeimas su vaikais į festivalio atidarymo renginį – edukacinio leidinio „Garsų žemėlapis“ pristatymą-koncertą rugsėjo 7 dieną.
Apie šį chorą sklando legendos, prestižiniam Grammy apdovanojimui nominuotas Valstybinis Berlyno katedros choras, dainavęs garsiausiose pasaulio koncertų salėse. Tobula balsų darna garsėjantį, vieną seniausių Europos vokalinių kolektyvų į Vilnių atvykti prikalbino Kristupo festivalis.
Rugpjūčio 9-osios vakarą nemiegantieji klausytojai rinkosi jau į ketvirtąjį (priešpaskutinį) naktinių koncertų-maratonų festivalio „Nessun Dorma“ vakarą jaukioje Muzikos svetainėje. Stebint visą festivalio koncertų ciklą, galima tyliai pasidžiaugti, kad šiuos koncertus atranda klausytojai, o Muzikos svetainė atranda savo nuolatinę publiką. Nors visi koncertai planuojami dviejų dalių – klasikinės ir džiazo dalies, rugpjūčio 9-osios koncertas natūraliai dramaturgiškai pasidalino į tris dalis, tarsi ciklinis trijų dalių kūrinys.
„Muzika yra mano gyvenimas, – pasakoja 74-erių akordeono virtuozas, aranžuotojas ir kompozitorius Richardas Galliano, – tai verčia mane keltis ryte, tai leidžia išreikšti save ir bendrauti su kitais“.
Ne paslaptis, kad Vilniaus klausytojai/žiūrovai yra išlepinti renginių gausa ir įvairove, kaip jokiame kitame Lietuvos mieste. Bendra tendencija visų renginių paletėje: dauguma jų – didelėse erdvėse, kai kurie - pakankamai triukšmingi arba pompastiški, proginiai. Nedidelių kamerinių erdvių Vilniuje suskaičiuotumėm nedaug, o tokių, kurios artėtų prie kadais XIX a. – XX a. pradžioje buvusių populiarių „naminių koncertų“ išskirtinei publikai, rastume vos keletą.