Vakar, gruodžio 15 dieną, 2020 metų kasmetinė Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija paskirta tenorui Kristianui Benediktui (Vaidui Vyšniauskui).
Netrukus pasirodysiantis „Saulius Petreikis World Orchestra“ kūrinio „Samogits“ vaizdo klipas nukels į paslaptingą senovės baltų pasaulį. Vaizdais ir garsais atgaivindamas karingą kuršių kasdienybės atmosferą, jis taip pat supažindins su Skuodo krašto išskirtinumu – prieš daugiau nei tūkstantį metų susiformavusia ir iki šiol išlaikyta žemaitiškai kuršiška dvasia ir unikaliais gamtos paveldo objektais.
Paaiškėjo pirmą kartą rengiamo naujų kūrinių pučiamųjų orkestrams kūrybinio konkurso „MCC Palanga 2020“ laimėtojai ir paskatinamųjų premijų laureatai. Premijos kūrėjus pasieks dar šiemet, o gruodžio viduryje planuotas baigiamasis konkurso koncertas, kūrinių-finalininkų premjera bei įrašai dėl karantino ribojamų perkeliami į kitų metų pavasarį.
1770 m. gruodžio mėnesį pasauliui gimė muzikos genijus Ludwigas van Beethovenas. Tiksli kompozitoriaus gimimo diena nėra žinoma, spėjama, kad tai galėjo būti gruodžio 16-oji. Tad Nacionalinė filharmonija sumanė neeilinį – 250-ąjį Beethoveno gimtadienį paminėti būtent šią dieną.
Neseniai su Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru atsisveikinęs solistas Viačeslavas Tarasovas šiemet švenčia garbingą sukaktį: 50 metų profesionalioje scenoje. Rekordinis ir jo scenoje sukurtų vaidmenų skaičius – smarkiai daugiau nei 100.
Lietuvos muzikos informacijos centras išleido du Broniaus Kutavičiaus chorinių dainų rinkinius vaikams – „Karakumų asilėlis“ ir „Giedantis vėžys“. Kūrinius redagavo dirigentas, pedagogas, kamerinio choro „Aidija“ vadovas Romualdas Gražinis. Jis pripažįsta, kad asmeninei muzikinei iniciatyvai susiformuoti nemenkus impulsus suteikė kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus muzikos kalba ir jo požiūris į kūrybą.
Pastaraisiais metais Lietuvoje nuolat girdima ir gaivinama muzikavimo šeimoje idėja. Jau penkerius metus ją skleidžia Šv. Kazimiero ordinas, kasmet organizuojantis Respublikinį muzikuojančių šeimų festivalį „Gaidų pynė“.
Praėjusį šeštadienį įvyko virtuali Vlado Jakubėno baleto „Vaivos juosta“ premjera, ji prie ekranų sutraukė beveik tris tūkstančius žiūrovų iš keturiasdešimties pasaulio šalių. Karo metais sukurtas tautiškumu alsuojantis kūrinys tapo pirmuoju tiesiogiai internetu transliuotu šiuolaikiniu lietuvišku baletu. Po penkerių metų pertraukos į sceną grįžęs atnaujintas spektaklis šį kartą buvo stebimas tik televizijos kamerų, tačiau pasiekė daugybę žiūrovų visame pasaulyje. Apie kiek neįprastą premjerą ir kūrybą pandemijos akivaizdoje pasakoja baleto režisierė ir choreografė Marija Simona Šimulynaitė.
Pirmąją pažintį su mokytoja Danute Jedzinskiene lydėjo Čiurlionio vardas. Mes, penktokėliai, buvome Čiurlionio pionierių būrys, dar ir geriausias mokykloje, o mūsų „pionieriškų darbelių“ tikslas – kuo geriau pažinti žymųjį menininką. Papasakoti apie jį mūsų auklėtoja ir vokiečių kalbos mokytoja Ida Alesina pakvietė Danutę Jedzinskienę.
Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos 75-ojo gimtadienio dieną, 2020-ųjų lapkričio 26-ąją, į mokyklą įžengė naujasis jos direktorius Dainius Numgaudis. Naująjį vadovą pasitiko postą paliekantis direktorius Romualdas Kondrotas. Kaip prisipažino pats D. Numgaudis, kolega jam dar kartą aprodė puikiai pažįstamą mokyklą ir paliko didžiausią krūvą raktų.
Ką mokyklai reiškia vadovas? Nacionalinei Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklai vadovavusiųjų pavardės kalba darbais. Vienus vadovus prisimename tik tiek, kad jie buvo, su kitais siejasi reikšmingi darbai, sprendimai, iš lūpų į lūpas perduodamos istorijos.
1952 m. baletmeisterio Vytauto Grivicko, Lietuvos operos ir baleto teatro baleto trupės vadovo ir baletmeisterio Michailo Moisejevo ir pedagogės Klavdijos Salnikovos-Moisejevos iniciatyva prie Vilniaus dešimtmetės muzikos mokyklos buvo atidarytas Choreografijos skyrius, jo vadovu tapo baleto solistas Henrikas Kunavičius. 1963–2001 m. skyriui, vėliau reorganizuotam į Vilniaus baleto mokyklą, vadovavo Lili Navickytė-Ramanauskienė. 2001 m. baleto mokykla reformuota į Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrių, jam vadovavo P. Skirmantas, J. Vymerytė, E. Smalakys, L. Puodžiukaitė-Lanauskienė, nuo 2016 metų – Eligijus Butkus.
Daugelio žinomiausių dabarties Lietuvos menininkų veiklos aprašuose galima pastebėti vieną tendencingą netikslumą: jie visi pradedami nuo studijų Lietuvos ar užsienio menų akademijose. O juk viskas prasidėjo, buvo nulemta daug anksčiau, ir paprastai – M. K. Čiurlionio menų mokykloje.
Mama atvedė mane į mokyklą 1952-aisiais, kai man buvo šešeri. Mokykla dar buvo dabartiniuose Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Centriniuose rūmuose Gedimino prospekte. Ten mane pristatė mokytojui Michailui Šenderovui, jis iš karto pastebėjo: „Tikro violončelininko rankos!“ Buvau paskirtas į jo violončelės klasę.
Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą ir Lietuvos muzikos ir teatro akademiją sieja labai seni ir glaudūs ryšiai – istorija ir netgi bendri namai.