Lietuvos kariuomenės įkūrimo 100-mečio išvakarėse Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre skambės Onutės Narbutaitės opera „Kornetas“.
Prieš lapkričio 16 d. „Gulbių ežero“ spektaklį Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kartu su šokio meno gerbėjais 60-mečio proga sveikins baleto solistę ir pedagogę Loretą Bartusevičiūtę-Noreikienę.
Bel canto operų epochoje solistai tapo scenos dievais ir galėjo patinkančius kūrinius modeliuoti pagal savo pageidavimus, o išpuikusiems orkestrų dirigentams nelikdavo nieko kita, kaip su tuo susitaikyti. Kompozitoriai buvo labai produktyvūs, tad neretai skirtingų pavadinimų spektakliuose žiūrovai girdėdavo skambant tą pačią muziką... LNOBT operos meno vadovas Sesto Quatrini atskleidė, kuo ypatingas ir nepakartojamas bel canto operos repertuaras.
Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį, viešoji įstaiga “Pax et Bonum” lapkričio 24 dieną, 19 val. kviečia publiką į Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje pristatomą vieno ryškiausių lietuvių choro muzikos kūrėjų kompozitoriaus Vaclovo Augustino kūrinio premjerą - skambės dar 2016 metais pradėtos komponuoti „Missa pro centesimo anno restitutionis Lituaniae“. Tai stambios formos, septynių dalių vokalinė-instrumentinė kompozicija, tradiciniais mišių tekstais mišriam chorui, styginių orkestrui, dviems solistėms, skaitovui, fonogramai ir judesiui.
Pagrindinis uostamiesčio kultūros židinys - Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras lyg magnetas traukia įvairių sričių kūrėjus. Ne tik artistai, bet ir daugelis teatro administracijos darbuotojų yra baigę muzikinius mokslus, puikiai šoka ar dainuoja.
Lapkričio 17 d. kompozitoriaus Mikio Theodorakio baletą „Graikas Zorba“ bus galima išvysti Šiaulių arenoje. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre baletą „Graikas Zorba“ pastatė pasaulinio garso choreografas ir kūrinio libreto autorius Lorca Massine. Džono partiją legenda tapusiame balete šoks Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) šokėjas Jonas Laucius, tituluojamas vienu iš šio teatro jaunųjų princų. Geriausius šalies baleto šokėjus atrinko pats L.Massine.
Baleto gerbėjai jo sugrįžtančio laukė lygiai devynis mėnesius. Ir sulaukė: dviem „Auksiniais scenos kryžiais“ apdovanotasis „Procesas“ – vėl LNOBT scenoje. Lapkričio 9 ir 10 dienos spektakliuose pagrindinį Jozefo K. vaidmenį atliks baleto solistas Ernestas Barčaitis.
Iškilmingu ir galingu skambesiu aidės Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios skliautai lapkričio 8 d., 18 val. – pučiamųjų orkestras „Trimitas“ , chorai „Vilnius“ ir „Polifonija“ bei solistai Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skiria lietuviškos muzikos koncertą. O neabejotina vakaro kulminacija – puikiai pučiamuosius instrumentus išmanančios kompozitorės Vaidos Striaupaitės-Beinarienės specialiai šiam koncertui sukurta „Te Deum“ premjera.
Prieš 100 metų kompozitoriai rašymo orkestrui meno mokėsi iš vadovėlių: Lietuvoje, o ir bene visoje Rytų Europoje muzikos kūrėjai gilinosi į Nikolajaus Rimskio-Korsakovo įtvirtintas klasikinės orkestruotės taisykles. Šiandien geriausias vadovėlis – virtuali duomenų bazė. Lapkričio 9 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje paskaitą apie šiuolaikinę orkestruotę skaitys didžiausios pasaulyje šiuolaikinio orkestro garsų duomenų bazės „conTimbre“ kūrėjas, kompozitorius Thomasas Hummelis (Vokietija).
Vienas dažniausiai užsienyje Lietuvą reprezentuojančių Lietuvos orkestrų, neseniai iš Kinijos grįžęs ir netrukus pasauliui naują kompaktinę plokštelę „Baltic Concerti“ (Pēterio Vasko, Juliaus Juzeliūno, Anatolijaus Šenderovo muzika smuikui ir orkestrui; smuiko solo – Džeraldas Bidva; įrašė „Odradek“ leidykla) pristatysiantis Lietuvos kamerinis orkestras mūsų šalies publiką šįkart kviečia klausytis programos, parengtos su australų batutos maestro Nicholu Miltonu ir Lietuvos vokalo pažiba Edgaru Montvidu.
Kitą savaitę sostinėje prasidės tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Mama Jazz 2018”. Šių metų programoje – iš tiesų įspūdingų atlikėjų pavardės. Tarp jų – „Grammy“ apdovanojimą pelnę meistrai, elektroninės muzikos virtuozai bei šiuolaikinio džiazo korifėjai.
Tarp gausių meno ir mokslo renginių Vilniuje nesunku ir pasiklysti – jų gausėja, visuomenė fragmentėja ir tai matyt neišvengiama nūdienos pasaulyje. Turbūt daugelis sutiks, kad Čiurlionis Lietuvos kultūrai yra ypatingos svarbos, kultinė asmenybė, Lietuvos kultūros veidas, šiuolaikiškai – mūsų brendas užsienio šalių intelektiniuose sluoksniuose. Tai, kaip mes pažystame savo genijaus kūrybą, kaip ją galime pateikti pasauliui, tokie ir patys esame.
Meninės gimnastikos atstovės „Diamonds show“ merginos jau ruošiasi pasirodymui operoje „Pajacai“, kurią lapkričio 9 ir 10 d. bus galima išvysti Žvejų rūmuose, Klaipėdoje.
Pasaulio pilietis – Jozefas Šmidtas. Audiovizualinės programos premjera. Autorius ir vedėjas Leonidas Fleidermanas. 2018 m. spalio 16 d. 18 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Juozo Karoso salėje.
Dažnai yra kartojami Sokrato prieš mirtį pasakyti žodžiai, kad geram žmogui negali atsitikti nieko bloga nei jam gyvam esant, nei mirus. Ar ši prieš du su puse tūkstančio metų pasakyta mintis visada atitinka tikrovę? Ar pats gyvenimas neverčia ja abejoti?