Gimtadienį spalio 23 dieną Kauno valstybinis choras pasitinka dailės akcija "Mylime muziką ir piešiame Kauno valstybinį chorą"
Žydų muzikus ištiko visos tautos likimas – jie patyrė smurtą, patyčias, kančias. Kauno ir Vilniaus konservatorijų dėstytojai ir studentai, Valstybės teatro ir kitų kolektyvų muzikai per vieną dieną atsidūrė už įstatymo ribų, neteko galimybės savo šalyje ne tik kurti, bet ir likti gyvi. Ir ne tik jie – bendrapiliečiai nežydai, kurie tragišku laiku nepanoro taikstytis su neteisybe, bandė išlikti žmonėmis, nepabūgo padėti aukoms, jas gelbėti, patys atsidūrė mirtino pavojaus akivaizdoje. Šiandien jie vadinami Pasaulio tautų teisuoliais.
GLOBALIAI IR LOKALIAI: Tik ką sugrįžusią iš Kinijos pianistę Alą Bendoraitienę kalbina muzikologė Daiva Tamošaitytė
Tikroji dainininkų kastratų klestėjimo epocha prasidėjo Baroko epochoje, lygiagrečiai su operos atsiradimu ir šio žanro vystymųsi. Ir nors atėjus klasicizmo epochai kastratų dainavimo buvo palaipsniui atsisakoma, šis žiaurus reiškinys dar klestėjo pakankamai ilgai, kol 1861 m. po Italijos susivienijimo kastravimas muzikiniams tikslams buvo uždraustas. Kiek vėliau kastravimui buvo suduotas lemiamas smūgis, kai popiežius Leo XIII uždraudė naujų kastratų priėmimą į tarnybą bažnyčiose 1878 m.
Vyriškas dainavimas aukštame ir aukščiausiame registruose paplitęs visame pasaulyje nuo seniausių laikų. Jį galima išgirsti beveik visuose vokalinės muzikos žanruose: bažnytinėje, pasaulietinėje, operinėje, folkloro, roko ir daugelyje kitų. O kam nesukelia teigiamų emocijų tirolietiškas dainavimas? Taip pat neretai kelia šypseną ir itin išraiškingas Rytų kultūrų vyrų dainavimas aukštame registre.
Lietuviško roko legenda IR VISA TAI KAS YRA GRAŽU YRA GRAŽU grįžta su nauju albumu po 14 metų tylos.
Praėjusią savaitę skambiu akordu – Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertu Vilniaus kongresų rūmuose baigėsi neeilinis muzikinis renginys Baltijos šalių muzikos padangėje – Baltijos šalių orkestrų festivalis. Pasak vieno iš festivalio sumanytojų maestro Gintaro Rinkevičiaus, dėl didžiulio muzikantų skaičiaus gastroliuojantis simfoninis orkestras apskritai yra retas reiškinys, o šio festivalio metu keliavo ir savo talentu bei muzika su kaimyninių šalių publika dalijosi visų trijų Baltijos valstybių simfoniniai orkestrai. Diriguojami savo meno vadovų su garsiais solistais iš viso Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jie surengė devynis koncertus. Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro organizuotas renginys savo eilės laukė net 16 metų – būtent 2000-aisias Baltijos šalys paskutinį kartą keitėsi simfoniniais orkestrais. Apie tai, kokie įspūdžiai pasibaigus festivaliui, kylančios įžvalgos ir publikos reakcija kalbamės su vienu iš festivalio sumanytojų, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu Gintaru Rinkevičiumi.
Bundančios gamtos akivaizdoj laukdami Velykų “Aleluja” giesmės 2003 balandyje pirmą kartą “Muzikos baruose” atsigręžėme tokiu plačiu ir atviru žvilgsniu į muziką, tokiai progai labiausiai tinkančią. Vilniaus kvarteto pakviesti drauge išgyventi Josepho Haydno “Septynis paskutinius mūsų Išganytojo žodžius ant kryžiaus”, buvome supažindinti ir su šviesia asmenybe Ekscelencija Ambasadoriumi Ispanijos Karalystėje Vytautu Antanu Dambrava bei jo esė “Septyni žodžiai”. 2016 m. vasario 5 d., eidamas 96-uosius metus po sunkios ligos Jungtinėse Amerikos Valstijose mirė ilgametis iškilus Lietuvos ir JAV diplomatas, žurnalistas, visuomenės veikėjas, teisės mokslų daktaras Vytautas Antanas Dambrava. Šviesus išėjusiojo atminimas ir unikalus bendras darbas ilgam išliks visų mūsų atsiminimuose.
