Spalio 16-ąją garsiam baleto artistui Jonui Katakinui (1950–2005) būtų suėję 70 metų. Ta proga spalio 2 d. 16 val. LNOBT Raudonojoje fojė rengiamas vakaras, skirtas šiai simbolinei sukakčiai.
Šiemet muzikinis pasaulis mini Leopoldo Godowsky[1] 150-metį. Šio muziko indėlis į kultūrą didžiulis ir nepaprastai reikšmingas. Iškilus atlikėjas, savitas kompozitorius, pagarsėjęs pedagogas – taip jis pristatomas įvairiomis kalbomis leidžiamose enciklopedijose bei veikaluose apie fortepijono meno istoriją.
Neatsiejama kultūros politikos dalis yra valstybės investicijos į kultūros objektų infrastruktūrą (kitaip tariant – „kietoji“ dalis) bei šių investicijų prioritetai. Todėl tęsdamas straipsnių ciklą apie kultūros politiką pamaniau, kad verta pasigilinti ir į šią temą, juolab pasidairyti, kaip šiuo požiūriu tvarkosi mūsų artimiausi kaimynai, t. y. panašaus ekonominio ir socialinio išsivystymo valstybė Latvija.
1942–1943 m., siaučiant Antrojo pasaulinio karo audrai, į Kauno Valstybės teatro programą buvo nutarta įrašyti kompozitoriaus Vlado Jakubėno baletą „Vaivos juosta“. Bet premjeros teko laukti... septynis dešimtmečius. 2014 m. gruodžio 4 d. Vilniaus J. Basanavičiaus gatvės senojoje Operos ir baleto teatro scenoje „Baltijos baleto“ jaunųjų šokėjų trupė (choreografė Marija Simona Šimulynaitė) pirmą kartą parodė vieną pirmųjų prieškario Lietuvoje sukurtų baletų – kompozitoriaus Vlado Jakubėno „Vaivos juostą“.
Malonu pabrėžti, kad vienas nuoširdžių Vlado Jakubėno draugijos bendradarbių yra ir Muzikų sąjungos leidžiamas žurnalas „Muzikos barai“, tarpukariu spausdindavęs probleminius Vlado Jakubėno tekstus, ir, vos atsikūręs, nuolat skiriantis dėmesio Jakubėno kūrybai. Reikšmingas Muzikų sąjungos išleistas diskas su Vlado Jakubėno baleto „Vaivos juosta“ orkestro partija (Mariaus Baranausko orkestruotė, 2015, LMSMBCD-117). Plokštelėje ją įamžino Modesto Pitrėno diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras bei žymieji garso režisieriai Aleksandra ir Vilius Kerai. Fonogramos pagrindu Baltijos šokio trupė buvo pastačiusi spektaklį, kurio premjera įvyko Rusų dramos teatre Vilniuje ir kuris kol kas parodytas tik vieną kartą.
Kaip žinoma, Vlado Jakubėno baleto „Vaivos juosta“ partitūra pražuvo Antrojo pasaulinio karo audrose, išliko tik paties kompozitoriaus iš atminties atkurtas fortepijoninis klavyras. 2014 m. rengiant baleto premjerą, orkestruotės ėmėsi kompozitorius Marius Baranauskas. Pateikiame jo komentarus apie šį darbą.
Tomo Cruise’o juokas, Gwyneth Paltrow kalba, Siri balsas bei kiti suvaidinti ir dainavimo įgarsinti žinomi ir nežinomi šiuolaikinio gyvenimo momentai spalio 28 d. nuskambės Menų spaustuvėje, garsios airių kompozitorės Jennifer Walshe teatro ir muzikos spektaklyje „A History Of The Voice“ („Balso istorija“). Ypatingo pripažinimo įvairiose Europos šalyse sulaukusį kūrinį į Vilnių atveža originalumu pagarsėjusi belgų performatyvaus vokalinio meno grupė „HYOID“.
Kas galėjo pagalvoti, kad kažkoks nematomas, nejaučiamas, neužuodžiamas darinys prislėgs pasaulį tokiu sunkiu problemų ir netekčių svoriu, staiga paversdamas žmones atsiskyrėliais savo namuose, kelionėse, lyg negyvenamoje saloje patiriančiais išlikimo stresą ir bendravimo stoką, ir kad taip paaštrės gyvos muzikos – to pirmapradžio, amžinai kintančio sielos judesio – poreikis.
Richardo Strausso vienaveiksmei operai „Elektra“ (1909), sukurtai pagal Hugo von Hofmannsthalio libretą, šie metai ypatingi – viena įspūdingiausių praėjusio amžiaus operų pastatyta jubiliejiniame, šimtajame, Zalcburgo festivalyje (Austrija). O festivalis ypatingas ir Lietuvos muzikinei kultūrai – pagrindinius vaidmenis operoje sukūrė Aušrinė Stundytė ir Asmik Grigorian.
Rugpjūčio 9–16 dienomis vykęs XIX Semeliškių festivalis „Nuo Lauryno iki Roko“ jo dalyviams padovanojo ne tik įvairiausių kultūrinių ir sporto renginių, bet ir žvaigždžių lietų. Festivalio metu vyko ir III tarptautinis pleneras, jo dalyviai Adelė Kasputienė, Augenis Kasputis, Ojaras Mašidlauskas, Asta Radimonienė, Romas Žmuidzinavičius, Jolita Šlepetienė, Deivis Dapkus, Nijolė Kūjalytė, tapę Semeliškių vaizdus, architektūros paminklus, rugpjūčio 16 d. savo darbais papuošė bendruomenės „Strėva“ namų išorės sienas. Ukrainos dailininkai Vladimiras Kravchukas ir Bogdanas Brinskijus dėl COVID-19 pandemijos plenere dalyvavo nuotoliniu būdu.
Spalio 1-ąją Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatys koncertą „Pasaulis kaip didelė simfonija“, skirtą dviem iškiliems kompozitoriams. Po Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios skliautais skambėsiantis koncertas dedikuojamas L. van Beethoveno 250-osioms ir M. K. Čiurlionio 145-osioms gimimo metinėms.
„Kultūros naktyje“ klajojantys vilniečiai turi progą išvysti spektaklį scenoje ant ratų: Giovanni Battistos Pergolesi vienaveiksmė komiška opera „Tarnaitė ponia“ rugsėjo 25 d. 21 val. skambės sostinės Daukanto aikštėje.
